LRT RADIJO klausytoja teiraujasi, dėl kokių aplinkybių mama, išauginusi penkis vaikus, gali negauti valstybinės pensijos. „Užauginau penkis vaikus, tačiau valstybinės pensijos negaunu. Man paaiškino, kad taip yra todėl, kad vienas iš mano penkių sūnų buvo susituokęs, o nuo 35-erių ėmė gerti, išsiskyrė su šeima būdamas 40-ies ir vaikams nemokėjo alimentų. Man pasakė, kad aš už savo vaiką atsakau iki jo gilios senatvės. O mano pensija – tik 150 eurų. Ar tai yra teisinga?“ – klausia moteris.
Anot Valstybinių pensijų skyriaus vyriausiosios specialistės, sprendžiant, ar penkis ir daugiau vaikų išauginusiai motinai reikėtų skirti valstybinę pensiją, atsižvelgiama į kelis kriterijus, visų pirma – gero išauklėjimo.
„Vadovaujantis teisės aktais, vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jei jis teistas už sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Taip pat, jei jis nuteistas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais savivaldybių administracijos neturi teisės pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai teikti daugiavaikės motinos kandidatūros“, – aiškina A. Pukienė ir pabrėžia, kad gero išauklėjimo kriterijui netaikomas vaiko amžiaus cenzas.
Specialistės teigimu, paprastai, kreipiantis dėl valstybinės pensijos, tvarka yra tokia: daugiavaikės motinos dėl teikimo skirti antrojo laipsnio pensiją turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kuri, įvertinusi visas aplinkybes, t. y., ar pati daugiavaikė motina atitinka tam tikras sąlygas ir jos išauginti vaikai atitinka gero išauklėjimo kriterijus, priima atitinkamą sprendimą.
„Savivaldybės yra atsakingos už pirminės informacijos pateikimą. Jei asmuo atitinka tuos kriterijus, savivaldybė teikia informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jei kriterijų neatitinka, savivaldybė neturi teisės teikti komisijai dokumentų“, – pasakoja specialistė.
Rinkdamos duomenis apie vaikus, savivaldybės turi teisę kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą ir pateikti užklausą apie kiekvieną vaiką dėl jų teistumo. „Jei gauna duomenis, kad jie yra teisti už sunkius nusikaltimus, kandidatūra negali būti teikiama. Jei vaikas teistas už nesunkius nusikaltimus, bet teistumas neišnykęs, kandidatūros taip pat teikti negali – tuomet reikia laukti, kol vaikui teistumas išnyks“, – pažymi A.Pukienė.
Anot specialistės, tai – pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar skirti valstybinę pensiją. Tačiau valstybinė pensija gali būti neskiriama net ir tuomet, jei vaikas – neteistas.
„Gauti valstybinę pensiją gali sutrukdyti ir vaiko alkoholio bei narkotikų vartojimas, bendras netinkamas elgesys... Tačiau šie klausimai – ginčytini. Dėl to komisija priima sprendimus atsižvelgdama ir į pačios mamos elgesį, į tai, kaip ji augino kitus vaikus, ar kiti vaikai atitinka kriterijus. Dažniausiai ta pensija yra paskiriama, o pagrindinė priežastis, dėl kurios savivaldybės negali teikti kandidatūrų, yra vaikų teistumas“, – pabrėžia A.Pukienė.
