Apie tai, kokį vaidmenį žaislai turėtų užimti ankstyvajame vaiko ugdyme ir kodėl ne visuomet verta skubėti pirkti naujų, įvairiausius veiksmus atliekančių žaislų, įžvalgomis išplatintame pranešime dalijasi ankstyvojo ugdymo psichologė, darželio „Istorijų namai“ Kaune įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
***
Visą gausybę šiandien mums prieinamų žaislų galima skirstyti į kelias kategorijas.
Pirmoje atsiduria ryškiaspalviai, grojantys ir panašaus tipo žaislai, kurie skatina vaiką atkreipti dėmesį, o pačiam vaikui nieko daugiau su juo daryti nereikia.
Antrąją kategoriją apima žaislai, kurie imituoja realybę ir atitinka tam tikrus gyvenimo ritualus – maisto gaminimą, mašinos įvarymą į garažą ir pan. Tokie žaislai jau leidžia vaikams improvizuoti.
O trečiąją kategoriją sudaro žaislai, neturintys konkrečios paskirties, pvz. kaladėlės, lazdelės, konstruktoriai, įvairūs pabiri elementai arba aplinkoje randami daiktai, kurie kaip, tarkim, akmuo, virtuvėje gali virsti blynu, o garaže – mašina.
Natūralu, kad kūdikiams aktualiausi pirmojoje kategorijoje esantys žaislai, nes jie dar per maži, kad galėtų patys įsitraukti į žaidimą, tad reaguoja į žaislo skleidžiamus garsus ar spalvas. Tiesa, tyrimai rodo, kad šioje vietoje nereikėtų persistengti – per didelė spalvų ir garsų gama gali sukelti perstimuliavimo problemas.
Tuo tarpu vaikui ūgtelėjus, jo žaislų kraitį jau turėtų sudaryti antros bei trečios kategorijos žaislai, kurie skatina vaiką įsitraukti, kurti įvairias istorijas. Kitu atveju vaikai tarsi užstringa toje pačioje fazėje – nori, kad juos kažkas linksmintų, užuot patys per žaidimą kurtų įdomų nuotykį.
Kodėl taip skubame darželinukus mokyti akademinių žinių?
Kaip vienus iš populiariausių žaislų šiandien išskirčiau jau minėtus dėmesį atitraukiančius ir taip pat edukacinius – mokančius skaičiuoti, skaityt ir pan. Tokiu būdu vaizduotę lavinantiems žaislams ir žaidimams tarsi nebelieka vietos.
Tam, kad vaikas gerai mokytųsi, jis turi gerai save valdyti, t. y. valdyti emocijas, sutarti su kitais vaikais.
Mokslininkai, tyrinėjantys žaidimus ir jų reikšmę, yra pastebėję, kad darželinukams daug įdomesni kūrybiniai vaizduotės žaidimai, kuriuose vaikas laisvai kuria, o ne žaidžia pagal taisykles. Pastariesiems pagal vaiko raidos etapus natūraliai ateina laikas pradėjus lankyti mokyklą. Tuo tarpu bandydami prašokti žaidimų etapą nepadedame vaikui tobulėti.
Toks požiūris susiformuoja natūraliai, regis, lakstydamas kaip piratas vaikas nieko neišmoks, o štai pramokęs skaičiuoti laisviau jausis mokykloje. Bet ar tikrai? Vaizduotės žaidimų etapas ir yra labai svarbus būtent ruošiantis mokyklai, nes žaisdamas tokius žaidimus vaikas išlavina savireguliaciją, kas yra esminis gebėjimas, reikalingas mokykloje.
Tam, kad vaikas gerai mokytųsi, jis turi gerai save valdyti, t. y. valdyti emocijas, sutarti su kitais vaikais, gebėti susikoncentruoti, turėti motyvacijos. Viso to vaikas gali išmokti darželyje, o tuomet ir mokykloje skiriamos užduotys eisis lengviau. Bendruosius gebėjimus įvaldyti nėra lengva, bet, kaip ir išmokus važiuoti dviračiu, vėliau tai pavyksta atlikti automatiškai.
Parodykime, kaip galima kurti
Turbūt daugelis tėvų yra pastebėję, kad neretai vietoj brangaus ir išmanaus žaislo vaikas renkasi virtuvėje esančius puodus. Taip vaikas pažįsta jį supančią aplinką, o mes galime parodyti kontekstus, būdus, kaip su žaislu ar virtuvėje randamu daiktu galima žaisti.
Aš su savo mažu vaiku dažnai „verdu“ ar „kepu“, nes tai jis mato savo aplinkoje, jam tai yra artima. Vėliau vaikas jau dažniau išeina iš namų, eina į svečius, tad galima žaisti keliones, dar vėliau – skrydį į kosmosą. Taip po pamažu kyla žaidimo lygiai, o su jais - ir vaiko vaizduotė.
Žinoma, visuomet svarbu tiesiog stebėti vaiką ir žiūrėti, kas jam šiuo momentu yra įdomiausia. Pavyzdžiui, mano dukrytei daug labiau nei pliušiniai ar kiti žaislai patiko paprastos lazdelės, kurios susijungia gumomis. Iš pradžių naudotos kaip konstruktorius, vėliau lazdelės virto ledais, samčiu, mikrofonu ir daugybe kitų daiktų. Įkvėpimo žaislams galima rasti ir gamtoje – lauke rasta lazda puikiai pasitarnaus kaip meškerė ir pan.
Mažiau reiškia daugiau
Kad būtų gerais žaidėjais, vaikams nebūtina turėti daug žaislų. Svarbu parodyti, kaip galima įvairius daiktus ir žaislus panaudoti skirtinguose siužetuose, o įgiję šiek tiek patirties jie jau laisvai kuria patys.
Siekdami ugdyti vaikų kūrybiškumą ir lavinti fantaziją, ugdymo įstaigoje taip pat stengiamės išlaikyti balansą tarp įvairių žaislų ir jais per daug neapsikrauti. Svarbu, kad žaislai būtų palankūs įvairiems siužetams kurti – tai profesijas, buitį imituojantys daiktai. Vaikams patinka persirengti įvairiais veikėjais, tad pravartu turėti šalmų, skrybėlių, suknelių.
Kadangi visas ugdymo procesas paremtas naratyvinio žaidimo metodu, kasdien kuriame tokias istorijas ir naratyvus, kurie yra priimtini ir įdomūs vaikams.
Pavyzdžiui, viena grupė ypač mėgsta žaisti gaisrą, tad gesindamas ugnį vienas vaikas greitai paėmė didelį kartono lakštą – žarną, o supratę, kad sudegė ir paukščio lizdas, iš kaladėlių pastatė jam naują. Regis, menkos detalės, tačiau taip vaikui atsiveria daugialypis žaislų panaudojimas.
Pasidomėkite vaikų žaidimais darželyje
Tėvai sako pastebintys, kad vaikai ir namuose pradeda naudoti įvairius daiktus ir kurti savo žaidimus. Natūralu, jog didžiąją dienos dalį praleisdamas darželyje, vaikas daugiausia ten ir žaidžia, tad tėvams visuomet patariu atkreipti dėmesį, kokie žaidimai ir žaislai naudojami ir ugdymo įstaigoje – ar tik užimantys vaiko dėmesį, ar skatinantys įsitraukti ir kurti pačiam.
Nesudėtingas kūrybingumo pratimas – sugalvoti paprastam daiktui, pavyzdžiui, virvei, kuo daugiau galimų panaudojimų būdų.
Atradus vaikams įdomias temas, jie labai greitai įsitraukia į kūrybinį procesą. Vienas nesudėtingas kūrybingumo pratimas – sugalvoti paprastam daiktui, pavyzdžiui, virvei, kuo daugiau galimų panaudojimų būdų. Suaugę tokių būdų paprastai negali išvardinti daug, o jau ūgtelėję vaikai demonstruoja įspūdingus rezultatus – sugalvoja 20 ir daugiau. Toks neįspūdingas daiktas kaip virvė darželyje žaidimų metu yra virtęs kopėčiomis, gyvate, gardu ir daugybe kitų daiktų.
Tai tik keletas pavyzdžių, kaip sumaniai ir išradingai vaikai geba panaudoti juos supančius daiktus. Juk būtent kūrybiškumas ekspertų įvardijamas kaip viena svarbiausių ateities kartoms reikalingų savybių.
