„Akivaizdu, kad krizės sprendimo būdai reikalauja ne pavienių veiksmų, o visuomeninių ir institucinių pastangų sutelkimo. Būtina sukurti prevencinę sistemą: tinkamą etinį kontekstą, aktyviai plėtoti medicininių, psichologinių, finansinių, socialinių, teisinių paslaugų tinklą, suteikiantį stabilias atramas moteriai, vyrui ir šeimai. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairiapusių įžvalgų, tad tegul visi XXI a. keliai ir mūsų diskusijos veda žmogų į žmoniškumą“, – sakė pirmoji ponia D.Nausėdienė.
Konferencija, kurią organizavo Laisvos visuomenės institutas, vyko Prezidentūros kolonų salėje, jos tikslas buvo analizuoti socialines, medicinines ir teisines prielaidas, padedančias valstybei užtikrinti pagalbą moterims, kurios pateko į krizinę situaciją.
Ką pasako ir ko nepasako statistika?
Per 2019 metus Lietuvoje buvo atlikti 6436 nėštumo nutraukimai. 3196 – dirbtiniai. Ir nors oficialioji statistika rodo dirbtinių abortų mažėjimą, tikėtina, kad per metus galimybės gimti netenka didesnis kūdikių skaičius, nei pateikia oficialioji statistika.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro, Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė kalbėdama apie statistinius duomenis sakė, kad nuo 2019 metų nėštumo nutraukimų duomenys skaičiuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, pridedant duomenis iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios neįveda duomenų į šią informacinę sistemą, bet pateikia savo duomenis pagal metinę ataskaitą Nr.1-PR.
„Informacinė sistema SVEIDRA turi tiek trūkumų, tiek privalumų. Dėka duomenų, kurie yra įvedami į šią sistemą, galima žymiai tikslesnė diagnozė, aborto atlikimo būdas, komplikacijos, tikslesnis moters amžius bei gyvenamoji vieta, galimybė atskirti ne Lietuvos gyventojas. Bet SVEIDRA turi ir trūkumų, joje nerasite detalios aborto priežasties, kodėl moteris atliko nėštumo nutraukimą, nėra informacijos apie buvusius abortus ir turimus vaikus. Dalis privačių įstaigų savo duomenų neįveda arba įveda nepilnai, todėl statistika neatspindi tikrų skaičių“, – sakė Rita Gaidelytė.
Lauktas palengvėjimas neatėjo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Sveikatos psichologijos katedros doc. dr. Giedrė Širvinskienė sako, kad nėštumo, gimdymo ir motinystės tema jai artima tiek kaip mokslininkei, tiek kaip praktikuojančiai psichologei.
„Konsultuodama moteris matau jų išgyvenamas asmenines ir santykių krizes, kai tėvai ar mylimieji spaudžia moterį daryti abortą. Tos, kurios pasidavė spaudimui, pripažįsta, kad abortas taip ir neatnešė laukto palengvėjimo, bet paliko didelę tuštumą ir nenusakomą sielvartą“, – prieš konferenciją kalbėjo doc. dr. G.Širvinskienė.
Konsultuodama moteris matau jų išgyvenamas asmenines ir santykių krizes, kai tėvai ar mylimieji spaudžia moterį daryti abortą.
Psichologės nuomone, labai neteisinga, kai niekas iš specialistų nėra įpareigotas suteikti informacijos apie galimą pagalbą. „Specialistas net ir norėdamas, negali to padaryti, nes nėra valstybiniu mastu išvystytos krizinio nėštumo pagalbos sistemos, o tik pavienės nevyriausybinės iniciatyvos.
Valstybė turėtų užtikrinti teisę moterims ir jų šeimų nariams į kompleksinę pagalbą krizinio nėštumo bei perinatalinių netekčių atvejais. Būtina organizuoti motinystės sveikatos priežiūrą taip, kad būtų laiku pastebėti krizinio nėštumo atvejai, o moterys nukreipiamos reikalingai pagalbai“, – sakė doc. dr. G.Širvinskienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Medicinos fakulteto, Akušerijos ir ginekologijos katedros profesorė Dalia Regina Railaitė, savo pranešime pabrėžė, kad normalaus nėštumo nutraukimas yra ne gydymo priemonė, bet potencialių medicininių komplikacijų priežastis, kurias sukelia chirurginė intervencija, stresas bei visada, tokias intervencijas lydinti, psichologinė trauma.
„Pasekmės yra neprognozuojamos nei laiko atžvilgiu, nei kokiu būdu jos pasireikš – depresija, savigrauža ar nevaisingumu. Dažniausia moterys nutraukia nėštumą ne todėl, kad turi tokią pasirinkimo teisę, bet todėl, kad išgyvena baimę, palaikymo stoką, sunkias ekonomines sąlygas ar tiesiog pritrūksta pasitikėjimo savimi, tada joms atrodo, jog vienintelis pasirinkimas gali būti tik abortas,“ – sakė profesorė Dalia Regina Railaitė.
Jautrus pasirinkimo klausimas
Krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, valstybė kompleksinės pagalbos pasiūlyti negali, tačiau šioje srityje aktyviai veikiančios visuomeninės iniciatyvos ir nevyriausybinės organizacijos daro viską, kad situacija keistųsi.
Siekiame, kad visos moterys, svarstančios apie nėštumo nutraukimą, gautų savalaikę psichologinę pagalbą.
„Konsultuodami moteris, kurios nutraukė nėštumą, pastebime, kad ši patirtis ypač žaloja moteris, sukelia daug skausmo ne tik joms, bet ir jų artimiesiems, todėl siekiame, kad visos moterys, svarstančios apie nėštumo nutraukimą, gautų savalaikę psichologinę pagalbą. Būtų naudinga, jei gydytojai ar kiti medicinos darbuotojai privalomai teiktų reikiamą informaciją apie pagalbos galimybes ir nukreiptų moteris pas joms padėti galinčius specialistus”, – prieš konferenciją kalbinta, sakė Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė, primindama, kad jų centras nemokamai pagalbą teikia moterims, vyrams, šeimoms ar poroms, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę.
„Įveikusios krizinę situaciją, moterys sugrįžta padėkoti. Jos dėkoja už tai, kad toks centras apskritai egzistuoja, kad kritinėje gyvenimo situacijoje neliko vienos. Moterys išgyvena dėkingumą ir sau, kad išdrįso kreiptis pagalbos ir nepadarė to, dėl ko vėliau būtų reikėję gailėtis“, – sakė Krizinio nėštumo centro konsultantė Rūta Trumpickienė.
Apie ypatingą žodžio galią bei palydėjimo svarbą konferencijoje kalbėjo ir Sandra, kuri atstovavo balsą tų, kuriems šiandien gimimo liudijimas galėjo būti ir neišduotas.
„Kada sprendžiasi kažkieno likimas, išvysti šį pasaulį ar ne, ypač svarbus yra palaikymas. Kartais reikia tiek nedaug, kad galėtum atnešti kardinalių pokyčių į kito žmogaus gyvenimą. Mano atveju, pakako tik keleto palaikančių sakinių mano mamai. Ir nors nepažįstu šio žmogaus, esu jam be galo dėkinga, kad mano mama pakeitė savo sprendimą ir šiandien esu čia. Vertinu galimybę būti.
Tad kiekvienas esame pašauktas nelikti abejingu. Išdrįskime apsidairyti aplink, pakalbinti kitą, nepraeiti pro šalį tada, kai jaučiam, kad žmogui yra sunku. Mano atsakymas į hamletišką klausimą „būti ar nebūti?“ būtų, kiekviena gyvybė yra verta būti“, – savo gyvenimo liudijimu jautriai dalinosi Sandra.
Nėštumo nutraukimas nėra šeimos planavimo priemonė
1994 metų rugsėjo mėnesį Kaire vykusioje JTO Tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje buvo priimtas strateginis veiksmų planas skirtas tarptautiniu lygiu formuoti politiką kaip siekti žmogaus gerovės ir sveikatos.
Konferencijoje buvo susitarta dėl kelių bazinių tikslų, kad turi būti siekiama užtikrinti visuotinį pradinį švietimą, sumažinti naujagimių ir vaikų mirštamumą, sumažinti gimdyvių mirtingumą, užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, įskaitant konsultavimą šeimos planavimo klausimais, tinkamą priežiūrą nėštumo metu, saugų gimdymą ir pogimdyvinę priežiūrą, gydymą nuo nevaisingumo, abortų mažinimą, pareigą kovoti su lytiniu keliu plintančioms ligomis, pareigą teikti konsultavimo paslaugas ir ugdyti lytiškumo srityje, įskaitant ir atsakingą tėvystę.
Kairo konferencijoje dalyvavo ir Lietuva, kuri pasirašė galutinį dokumentą, tokiu būdu prisiimdama tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje.
„Tarptautiniu lygiu sutariama, kad valstybės įsipareigojo nelaikyti abortų šeimos planavimo priemone bei mažinti abortų skaičių. O būdai, kaip tai daryti, priklauso nuo individualaus šalies pasirinkimo. Specialistų nuomonės, kokios priemonės yra geriausios, išsiskiria ir tai natūralu, nes tai lemia skirtinga pasaulėžiūra, be to galimos ir skirtingos prieigos“, – prieš konferenciją sakė Ramūnas Aušrotas.
Būtina ilgalaikė nacionalinė strategija
Žmogaus gyvybės iki gimimo apsaugos reguliavimas Lietuvoje prieštaringas ir nepakankamas, juntama teisinių garantijų jo motinai ir tėvui stoka, todėl reikėtų tobulinti įstatymus bei poįstatyminius teisės aktus. Norint spręsti problemą iš esmės, būtina, kad valdžios institucijos turėtų ilgalaikę strategiją ir veiksmų programą, galbūt nacionalinę krizinio nėštumo pagalbos sistemą, pagal kurią valstybėje būtų puoselėjama pagarba gyvybei nuo jos prasidėjimo ir suteikiama visa reikalinga pagalba jos laukiančiai šeimai.
„Labai svarbu žinoti, kad nei Kairo konferencija, nei jos veiksmų planas, nei vėlesni JTO įsteigto Tautų vystymosi fondo nutarimai nereikalauja iš valstybių narių garantuoti teisę į abortą ar jį skatinti kaip šeimos planavimo priemonę. Tai yra individualus kiekvienos šalies apsisprendimas“, – sakė Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas.
Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertui pritarė ir nevyriausybinės Alliance Defending Freedom advokatė Lois McLatchie teigdama, kad nėra žmogaus teisės į abortą, yra žmogaus teisė į gyvybę. „Nė vienai motinai niekada nereikėtų jausti, kad ji yra viena ir be vilties. Nė vienam vaikui niekada neturėtų būti draudžiama gyventi dėl amžiaus, ūgio, vietovės ar priklausomumo. Mes galime sukurti visuomenę, kuri su kiekvienu asmeniu, susijusiu su nėštumu, elgiasi pagarbiai. Kartu mes galime padaryti daugiau gero abiem: ir vaikui, ir motina“, – besibaigiant konferencijai, jos dalyvius ragino advokatė Lois McLatchie.
Laisvos visuomenės institutas jau ne pirmus metus organizuoja pilietinę akciją „Renkuosi gyvybę“, kuri yra viena iš „Kiekviena nauja gyvybė yra svarbi“ iniciatyvų, skirtų apsaugoti gyvybę nuo jos pradėjimo momento. Šių metų konferencija „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje: galimybės ir problemos“ yra viena iš „Renkuosi gyvybę“ iniciatyvų, kuria norima priminti, kad kiekvienas pradėtas žmogus turi teisę gimti, gyventi ir sulaukti žmogaus orumą atitinkančios medicininės pagalbos. Šiais metais prie Laisvos visuomenės instituto gyvybės iniciatyvų prisijungė Krizinio nėštumo centras, Ateitininkų medicinos studentų korporacija “Gaja”, Studentai ateitininkai, Kolumbo riteriai, Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras ir kiti.
Mokslinėje-praktinėje konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetų, Laisvos visuomenės instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto, Alliance Defending Freedom International nevyriausybinės organizacijos, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro.
Laisvos visuomenės institutas buvo įkurtas 2013 metais, pilietine iniciatyva, tai pelno nesiekianti, nevyriausybinė organizacija, kurios misija – informuoti ir telkti visuomenę bei dalyvauti teisėkūros procese, puoselėjant pamatinius bendrojo gėrio elementus.
