Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kritinių ligų draudimo išmoką gavusi Rūta dėkinga konsultantei: „Buvo ne taip baisu sirgti“

Kai kurie žmonės mano, kad jiems negali nutikti nieko blogo, o apie papildomas gyvybės draudimo apsaugas pagalvoja tik išgirdę ligos diagnozę ar patyrę traumą. Laimei, istorija, apie kurią papasakosime, su laiminga pabaiga. Jos herojė laiku pasirašė gyvybės draudimo sutartį su papildoma apsauga nuo kritinių ligų.
Sutarties pasirašymas
Sutarties pasirašymas / iStockphoto

„Pasakymas „man nieko neatsitiks“ – visiškai apie mane. Aš iš tiesų buvau įsitikinusi, kad man nieko negali atsitikti. Rūpinausi vyru, dukra, namais, tvarkiau reikalus, o apie save negalvojau“, – kalba 49 metų klaipėdietė Rūta.

Jos gyvenimas panašus į daugelio kitų moterų, kurios stengiasi laikyti keturis namų kampus. Rūta labai mėgsta skaityti ir, anot jos vyro, knygas namo neša kilogramais. Išleidusi į mokslus dukrą, ji išpildė savo seną svajonę ir daug laiko bei dėmesio skiria savo vilkšuniui, kurį įsigijo praėjus metams po ligos.

Draudė šeimos narius

Prieš 10 metų Rūta pasirūpino, kad gyvybės draudimo sutartis turėtų jos šeimos nariai – vyras ir dukra. Tuo metu sau gyvybės draudimo sutarties ji nesudarė.

„Pirmiausia apdraudėme vyro gyvybę, kad jaustumės saugiau, jeigu nutiktų nelaimė ar trauma, nes vyras dažnai važinėjo dirbti į užsienį. Taip pat apdraudėme dukrą – kaupiamuoju draudimu, taip pat papildomu draudimu nuo traumų, nes dukra sportavo. Savęs nedraudžiau, nes maniau, kad man nieko negali atsitikti“, – pasakoja Rūta.

Ji dėkinga gyvybės draudimo konsultantei Sigitai Edėnaitei-Paukštei, po pokalbių su kuria apie savo poreikius Rūta priėmė sprendimą pasirūpinti savimi ir sudarė gyvybės draudimo sutartį. Praėjus vos pusantrų metų jai buvo diagnozuota onkologinė liga.

„Drausdamasi maniau, kad draudimas nuo kritinių ligų yra tik formalumas, net buvau pamiršusi draudimo sumą. Tačiau, gavus išmoką, man nebuvo taip baisu sirgti, nes buvo ramiau finansiškai“, – kalba Rūta.

Nustačius diagnozę, užteko nusiųsti dokumentus draudimo įmonei. Po penkių dienų jos paprašė papildomos informacijos, o dar po savaitės į Rūtos sąskaitą įkrito draudimo išmoka.

Pataria dalį pinigų atsidėti

Rūta atvirauja, kad dabar, turėdama patirties, su gauta išmoka elgtųsi kitaip. Nors pinigai jai leido daug ramiau jaustis gydymo ir reabilitacijos po gydymo metu, likimo draugams, dar tik gausiantiems kritinių ligų draudimo išmokas, ji patartų, jeigu nėra būtinybės, visų pinigų „čia ir dabar“ neišleisti ir atsidėti ateičiai.

„Po gydymo praėjus dvejiems metams, išlindo ligos pasekmės, kurios lydės visą gyvenimą. Man tinsta ranka, reikalinga nuolatinė priežiūra, masažai bei įvairios procedūros, kurių valstybė kompensuoja nepakankamai. Beveik viską reikia įsigyti už savo pinigus, todėl draudimo nuo kritinių ligų išmokos pinigai taip pat labai praverstų“, – kalba ji.

Nuostatą neišleisti visko iš karto ji pritaikė su dukros gyvybės draudimu: dalį per gyvybės draudimą sukauptų pinigų paėmė mokslams, tačiau sutarties dar nenutraukė, toliau moka gyvybės draudimo įmokas ir kaupia dukros ateičiai.

Išmoka yra neapmokestinama

Papildomų rizikų draudimą, tarp jų draudimą nuo kritinių ligų, galima pasirinkti tiek draudžiantis gyvybę rizikos draudimu be kaupimo, tiek sudarant kaupiamojo arba investicinio gyvybės draudimo sutartį.

Pasak Lietuvos gyvybės įmonių asociacijos prezidento Giedriaus Rimšos, žmonėms nebereikia, kaip anksčiau, aiškinti apie draudimo nuo kritinių ligų naudas. Su tokiomis sunkiomis ligomis kaip vėžys, insultas, ar infarktas savo, giminių ir artimųjų rate yra susidūrusi kiekviena šeima Lietuvoje, o draudimo nuo kritinių ligų išmokos dažniausiai mokamos susirgus onkologinėmis ligomis.

„Susirgus pajamos paprastai sumažėja, nes, kol žmogus gydosi ir vėl gali dirbti, praeina nemažai laiko. Išlaidos tuo tarpu išauga, ypač reabilitacijai, nes valstybė kompensuoja ne visas reikalingas paslaugas. Draudimo nuo kritinių ligų išmoka gali pagerinti gyvenimo kokybę gydantis ir sveikstant.

LGDĮA nuotr./LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša
LGDĮA nuotr./LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša

Ši vienkartinė išmoka yra neapmokestinama. Ją gavus, papildoma apsauga nuo kritinių ligų baigiasi, tačiau pati gyvybės draudimo sutartis nenutrūksta, ir ta draudimo įmokos dalis, kuri buvo skirta draudimo nuo kritinių ligų mokesčiui padengti, pradedama kaupti ateičiai“, – aiškina G.Rimša.

Gyvybės draudimo sutartį palankiausia sudaryti kuo jaunesniems ir sveikesniems. Draudžiantis vyresniame amžiuje, gali atsirasti tam tikrų išlygų dėl vienos ar kitos ligos ar būklės, tačiau, kaip parodė Rūtos istorija, gyvybės draudimo sutartis išlieka naudinga bei susirgus leidžia sulaukti taip reikalingos finansinės pagalbos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos