Per ateinančius mėnesius surinkome apie 12 mokslu paremtų knygų, išanalizavome daugybę mokslinių tyrimų, parsisiuntėme nėštumo programėles bei vienas su kitu dalinomės šimtais straipsnių.
To informacinio srauto metu iškilo keletas įdomių faktų, kuriuos surinkau čia. Tai, kas jūsų laukia, nenustebins akušerio ar net tėvelių su stažu, tačiau, nepaisant to, šie faktai išryškina tą nepaprastą žmogaus kelionę, kuri vadinasi nėštumas.
Apvaisinimas yra 1 iš 100 milijonų reikalas
Kiekvienos ejakuliacijos metu vyrai išskiria apie 100 milijonų spermatozoidų, nors ypač vaisingų vyrų spermoje yra šimtai milijonų spermatozoidų.
Tačiau moters kiaušialąstę pasiekia vos keli šimtai. Specialūs receptoriai kaiušinėlio paviršiuje užtikrina, kad į vidų prasiskverbia tik vienas.
Kūdikiai yra maždaug 15 dienų jaunesni už nėštumo terminą
Nuo 1836-ųjų gydytojai atžymi pirmąją paskutinių mėnesinių ciklo dieną kaip pirmą nėštumo dieną, tai dar vadinama „gestaciniu amžiumi“ – o ne tada, kai spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę.
Ovuliacija vyksta maždaug dvi savaitės po paskutinės mėnesinių dienos, o apvaisinimas įvyksta 24 valandų laikotarpiu (ovuliacijos metu). Tai reiškia, kad jei laukiatės 8 savaites, jūsų vaikelis yra maždaug 15 dienų jaunesnis.
Gydytojai vis dar naudoja gestacinį amžių, o ne ovuliacijos amžių (jis taip pat vadinamas postkoncepciniu amžiumi), kadangi sudėtinga nustatyti ovuliacijos, ir ypač apvaisinimo laiką. O mėnesinių sunku nepastebėti – ir dar lengviau pastebima, kai jos dingsta.
Daugumos moterų nėštumas netrunka 9 mėnesius
Devyni mėnesiai yra tik labai grubus apskaičiavimas, tačiau šis dažnai naudojamas skaičius gali stipriai suklaidinti.
Pirmiausia – šis skaičius nėra tikslas. Sveikas nėštumas gali trukti nuo 35 iki 40 savaičių. Iš tiesų vos 4 procentai moterų pagimdo, vaisių išnešiojusios 40 savaičių. Tipinis nėštumas – skaičiuojamas nuo ovuliacijos, o ne nuo paskutinio menstruacinio ciklo – iš tiesų trunka apie 8 mėnesius ir 24 dienas, o ne 9 mėnesius.
Pirmąją gyvenimo savaitę kūdikiai gimdoje plūduriuoja
Mažytis besidalijančių ląstelių kamuoliukas kelias dienas keliauja kiaušintakiais, kol pasiekia gimdą, dar per kelias dienas embrionas prisitvirtina.
Kai embrionas įsitvirtina minkštoje gimdos sienelėje, jis pradeda gauti maistines medžiagas, o tai sukelia daugybę vystymosi procesų. Tačiau iki to – embrionai tiesiog plaukia pasroviui.
Besivystančio kūdikio širdis pradeda varinėti kraują sulaukus 6 savaičių
Sulaukus 8 nėštumo savaitės, kūdikio širdis reguliariai plaka 160 kartų per minutę. Širdies plakimą galima išgirsti ultragarsu.
Kai pirmą kartą išgirdau savo vaiko širdies plakimą, buvo kažkur 8–9 nėštumo savaitė – buvau toks šokiruotas, kad pradėjau juoktis.
Kūdikiai girdi garsus gimdos viduje ir išorėje, ir ji labai triukšminga
Didžiuma ausies struktūros susiformuoja iki 16-tos nėštumo savaitės. Nuo tada mamos širdies plakimas, valgymas, kvėpavimas, vaikščiojimas, kalbėjimas, sportas, atsiraugėjimas bei virškinimo garsai yra tai, ką besivystantis vaikelis girdi.
Galbūt todėl vaikus ramina triukšmas. Taip pat yra įrodymų, kad vaikelis, dar būdamas įsčiose, išmoksta atpažinti mamos balsą ir į jį reaguoti.
Stiprus garsas gali pažeisti vaisiaus klausą
Garsai, kuriuos girdi mama, girdi ir vaikas, tačiau jis negali įsikišti ausų kištukų.
Ligų kontrolės centras sako, kad mamos turėtų vengti labai didelio triukšmo, viršijančio 115 dBA – grandininių pjūklų, šaudymo, lėktuvų variklių, garsios muzikos, koncertų ir t. t. Nuoseklus ir pasikartojantis triukšmas (pavyzdžiui, dideli įrenginiai) taip pat gali pakenkti vaikelio klausai.
Kūdikiai gimdoje atsimerkia ir mato iš išorės sklindančią šviesą
Nors vaiko akys gali „matyti“ šviesą tik apytiksliai nuo 16-tos nėštumo savaitės, jų akys išsivysto tik sulaukus 20 savaičių. Pirmą kartą akys atsimerkia 26–28 savaitę.
Vaizdas, kurį jie mato, yra susiliejęs, tačiau jie mato ryškų šviesos šaltinį, tokį kaip saulės šviesa ar žibintuvėlis, nukreiptas į besilaukiančios moters pilvą – ir atsako spyriu ar judesiu.
Dažniau išeidamos į lauką galbūt net padėsite greičiau išsivystyti vaikelio akims ir sumažinti kelių regėjimo sutrikimų riziką.
Nėštumo metu moteris dažniau pykina ir galbūt net bijo pašalinių žmonių
Rytinis pykinimas tikrai nėra smagus, tačiau populiarus mokslinis visų šleikštulio, pykinimo ir vėmimo bangų paaiškinimas teigia, kad tai padeda apsaugoti vaisių pirmąjį nėštumo trimestrą (arba pirmąsias 12 savaičių).
Toks „gresiančios ligos“ modelis veikia maždaug taip: viskas, kas keistai atrodo, kvepia, turi keistą skonį, sukelia keistą pojūtį, greičiausiai sukels šleikštulį besilaukiančiai moteriai, ir būtent taip moters organizmas apsaugo besivystantį kūdikį nuo toksiškų ir potencialiai ligas sukeliančių dalykų, kol jos imuninė sistema yra dalinai susilpnėjusi.
Kadangi skonio receptoriai pradeda vystytis maždaug 11-tą nėštumo savaitę, nuo tada kūdikis jaučia skonį visko, ką valgo mama.
2007-ųjų tyrimas šiek tiek išvystė šią idėją, tyrimo metu klausiant besilaukiančių moterų, ar jos labiau linkusios instinktyviai vengti svetimšalių, nepažįstamųjų ir kitų „pogrupių“. 206 besilaukiančių moterų tyrimo rezultatai – nors jie ir preliminarūs ir negalutiniai – parodė, kad pirmojo nėštumo trimestro metu moterų požiūris į „pogrupius“ yra neigiamesnis.
Kūdikiai maždaug 25 savaites plaukioja savo šlapime bei jį geria
Kūdikiai amniono maišelyje pradeda šlapintis maždaug 8 nėštumo savaitę, tačiau šlapimo gamyba paspartėja 13–16 nėštumo savaitę (kai būna labiau išsivystę inkstai).
Maždaug 10-tą nėštumo savaitę arba kai sprogsta ląstelių sluoksnis, blokuojantis jų burnas ir leidžiantis ryti, jie pradeda gerti šį šlapimo ir amniotinio skysčio mišinį. Iki 20-tos nėštumo savaitės didžioji dalis amniotinio skysčio yra šlapimas.
Kūdikiai jaučia mamos vartojamo maisto skonį ir kvapą
Maisto, kurį valgo mama, skonio molekulės persiduoda iš jos kraujo per placentą į kūdikio amniotinį skystį.
Ir kadangi skonio receptoriai pradeda vystytis maždaug 11-tą nėštumo savaitę (kai tik atsiveria burna), nuo tada kūdikis jaučia skonį visko, ką valgo mama – nors skonio pojūtis stipresnis 28–29 nėštumo savaitę, kai skonio receptoriai pilnai išsivystę. Kūdikiai taip pat įtraukia amniotinio skysčio per nosį – manoma, kad būtent taip jie jaučia kvapą.
Mamos mityba paveikia būsimą vaiko mitybos pasirinkimą
Kadangi skonio molekulės keliauja taip greitai, dauguma tyrimų parodė, kad potraukis vienam ir atgrasumas kitam maistui gimdoje prasideda būtent taip; jei mama vengia tam tikro maisto, tikėtina, kad vaikas to skonio nepriims už gimdos ribų.
Tokie santykiai tęsiasi ir po gimimo, kadangi skonio molekulės dažnai pasirodo mamos piene. Vienas tyrimas parodė, kad mamoms, kurios nėštumo metu nuolat valgė daug anyžių, gimė vaikai, kuriems labiau patiko anyžių skonio pienas.
Dauguma kūdikių laiko išmatas iki gimimo
Pirmosios kūdikio išmatos – mekonijus – yra sudarytos iš odos, plaukų, tulžies, baltymų, baltųjų kraujo kūnelių ir kitokių įvairenybių, plaukiojančių amniotiniame skystyje – nes kūdikis 20–25 savaites visa tai geria.
Mekonijus pradeda formuotis nuo tada, kai kūdikis išsižioja ir pradeda ryti amniotinį skystį, maždaug 11 nėštumo savaitę, tačiau mekonijaus „gamyba“ paspartėja 19–20 savaitę, kai vaisius būna labiau subrendęs.
Paprastai jis išeina po gimimo žaliai juodos, tirštos bekvapės masės pavidalu. Na, bent jau taip nutiko mano kūdikiui; kitos spalvos (pavyzdžiui, balta) gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą.
Ir nors 13 proc. kūdikių tuštinasi gimdoje, per didelis mekonijaus kiekis amniotiniame skystyje gali užblokuoti kūdikio kvėpavimo takus, o tai gali sukelti deguonies trūkumo būseną.
Mamą nuo vaiko skiria vos vienas ląstelių sluoksnis
Sluoksnis tarp kūdikio placentos ir gimdos sienelės yra plonytis, kad maistinės medžiagos iš mamos kraujo galėtų patekti į vaiko kraują net nesiliečiant.
Kai kurios moterys gali tapti alergiškos būsimiems nėštumams
Rizika susijusi su krauju, ir viskas prasideda nuo genetiškai paveldėto Rezus faktoriaus. Kai šis baltymas pasirodo kraujo ląstelių paviršiuje, tokia kraujo grupė vadinama Rezus plius (teigiama kraujo grupė); o neigiamos kraujo grupės žmonių kraujyje tokių baltymų nėra (Rezus minus).
Jeigu tėčio kraujo grupė teigiama (yra Rezus faktorius), o mamos neigiama (Rezus faktoriaus nėra), gali būti sunkiau išlaikyti ateinančius nėštumus – jei mamos neigiama kraujo grupė netyčia susimaišytų su kūdikio teigiama kraujo grupe.
Nors pirmas nėštumas paprastai nėra sudėtingas, mamos ir kūdikio kraujas gali susimaišyti gimdymo metu, o dėl to mamai gali išsivystyti „Rezus sensibilizacija“ – kai moters kūnas pradeda gaminti antikūnius, kurie atakuos būsimus teigiamos kraujo grupės vaisius.
Apie 2,3 proc. nėštumų yra pavojuje dėl Rezus sensibilizacijos, tačiau tik 1 proc. mamų turi realią antikūnių išsivystymo riziką.
Laimei, Rezus imunoglobulino skiepas tarp 28 nėštumo savaitės ir 72 valandų po pirmojo gimdymo gali padėti išvengti problemų.
Nėštumo metu moters kraujo tūris gali padidėti 30–50 procentų
Būtent todėl daugumai nėštukių tinsta kojos, ir, atrodytų, iš niekur kyla skausmai. Tam, kad atsirastų vietos naujam skysčiui – kuris padeda nuolat maitinti besivystantį kūdikį ir pašalinti šalutinius produktus – hormonas relaksinas suminkština ir praplečia mamos kraujagysles ir širdį. Toks kraujagyslių atpalaidavimas gali sukelti hemorojų ir venų išsiplėtimą.
Mamą traumuojantys emociniai įvykiai gali stipriai paveikti besivystantį kūdikį
Traumatiškos stresinės situacijos, kurias patiria nėštukė, gali stipriai paveikti jos vaikutį. Vaikai, gimę tėvams, kenčiantiems nuo potrauminio streso sutrikimo, yra labiau linkę per savo gyvenimą įgauti tą patį sutrikimą – net jei ir nepatiria didesnių traumų nei aplinkiniai. Stresas, kurį sukelia mamos artimojo netektis, net 23 proc. padidina priešlaikinio gimdymo riziką.
Kuo daugiau socialinio palaikymo sulaukia mama, tuo sunkesnis (ir sveikesnis) gimsta jos vaikas
Ryšys tarp socialinio palaikymo ir didesnio naujagimio svorio nėra suprastas, tačiau mamos, turinčios patikimą draugų būrį, linkusios patirti mažiau streso bei geriau miegoti, valgyti bei priimti kitus gyvenimo būdo sprendimus, kurie pagerina būsimo naujagimio svorį. Mažesnis streso hormono kortizolio kiekis kraujyje taip pat gali išeiti mažyliui į naudą.
Kūdikiai verkia gimdoje
Šiuo atveju – būtina tai pamatyti, kad patikėtum. Mokslininkai netyčia padarė šį atradimą tirdami mamas, kurios vartojo kokainą ar rūkė cigaretes. Pagrojus garsą ant nėštukių pilvų, ultragarso įrašai parodė, kaip kūdikiai nustemba, praveria burnas ir žiopčioja. Matomas net smakro virpėjimas.
