Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Kineziterapijos skyriaus vadovė prof. dr. Inesa Rimdeikienė teigia, kad sveiko kūdikio augimas ir vystymasis neįsivaizduojamas be kineziterapeuto atliekamos raidos vertinimo.
„Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių – vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, – sako prof. dr. Inesa Rimdeikienė. Interviu profesorę Rimdeikienę kalbiname apie kineziterapijos svarbą kūdikių raidos vertinime bei į ką reikėtų atkreipti dėmesį visiems tėvams.
– Profesore, kodėl kūdikiui svarbus kineziterapeuto atliekamas raidos vertinimas?
– Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Visos raidos sritys yra susijusios tarpusavyje, todėl svarbu jas visas įvertinti, nes viena vėluojanti sritis gali daryti neigiamą įtaką ir kitoms raidos sritimis.
Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad dar kūdikystėje įgyti įgūdžiai gali apsaugoti nuo įvairių sutrikimų ateityje, arba priešingai, tam tikrų įgūdžių stoka gali sukelti sveikatos problemų.
– Kada reikėtų kreiptis į kineziterapeutus ir atlikti raidos vertinimą?
– Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių.
Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Todėl, jei dėl šių priežasčių negalima įvertinti kūdikio raidos – būtina vertinimą atidėti ir suplanuoti kitą laiką raidos vertinimui.
– Kaip atliekamas raidos vertinimas?
– Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Atlikus užduotis, rezultatai aptariami su tėvais ar globėjais.
Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, kad 3 mėnesių amžiaus kūdikis turi mokėti nulaikyti galvą vertikalioje ir horizontalioje padėtyse, šypsotis, kai yra kalbinamas, laikyti rankoje įduotą žaislą, apžiūrinėti savo rankas, sekti rodomą žaislą akimis įvairiomis kryptimis.
6 mėnesių kūdikis jau turi mokėti kelti galvą ir krūtinę gulėdamas ant pilvo, perimti žaislą iš vienos rankos į kitą, verstis nuo nugaros ant pilvo, sėdėti be atramos, nustatyti garso šaltinį.
Įprastai 9 mėnesių kūdikis tvirtai sėdi, šliaužia, stovint, prilaikomas tvirtai remiasi kojytėmis, tyčia paleidžia daiktus kristi.
Vienerių metų jau moka ropoti, vaikščioti prisilaikydamas ar savarankiškai, mielai surenka labai mažus daiktus, taria kelis prasmingus žodžius.
– Koks taikomas gydymas kūdikiui, nustačius raidos atsilikimą?
– Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus – rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus – kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Pačiais sudėtingiausiais atvejais kineziterapija tampa kasdienio gyvenimo dalimi.
Kauno klinikose dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra, tad esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą. Pavyzdžiui, vaikų neurologą ar vaikų ortopedą traumatologą.
Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, tačiau kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys. Sutrikus kalbai, prireiks logoterapeuto konsultacijos, o jeigu pastebime, kad kūdikis sunkiai suvokia užduotis, nenori bendrauti, jo emocijos blankios – aiškiname tėvams jų svarbą ir indėlį normaliai kūdikio psichomotorinei raidai.
– Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai?
– Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Praleidus raidos etapą, sunku į jį sugrįžti, o kartais – neįmanoma.
Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn (taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą). Patys tėvai neturėtų atlikti savo atžaloms įvairių tempimo judesių, dinaminių pratimų, taip pat negalima naudoti nešyklių, kol vaikas nesėdi savarankiškai, niekada negalima naudoti vaikštynių.
Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje. Geriausia ir saugiausia namų vieta, kai vaikas nemiega ir nevalgo – namuose ant žemės.
– Kokiu būdu galima užsiregistruoti pas kineziterapeutą?
– Pagal šiuo metu galiojančia tvarką, Kauno klinikose kineziterapeuto konsultacijai kūdikius, vaikus ir suaugusiuosius gali registruoti šeimos medicinos gydytojas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
Kauno klinikų informacija
