Asociacija „Padedu augti“ – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus 2021 metus globoja portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“.
Asociacija teikia psichosocialinę pagalbą, emocinę paramą bei organizuoja savitarpio pagalbos grupes šeimoms, esančioms krizinėje situacijoje, gimus neišnešiotam naujagimiui, kūdikio negalios ar netekties atvejais. Buria šeimas į bendruomenę, organizuoja gyvybiškai svarbius projektus.
Vienas šokas po kito
33-ią nėštumo savaitę Jurgita planiniam vizitui nuvyko apžiūrai pas savo ginekologę. Pastaroji pasiteiravo – gal ji norinti pasidaryti echoskopiją. Tiesa, už pinigus, nes nemokamai šis tyrimas Jurgitai jau nepriklausė.
„Nusprendžiau pasidaryti, pasitikrinti, ar viskas gerai. Tyrimo metu gydytoja pamatė, kad per mažas vaiko svoris, t. y. jis nustojo augti. Tuoj pat mane išsiuntė į Klaipėdos ligoninę, o iš ten liepė važiuoti į Kauną.
Atsimenu, visą naktį nemiegojau ir ryte paprašiau vyro mane nuvežti. Man gydytojai nesakė važiuoti tuojau pat, tačiau dar vienos bemiegės nakties nebūčiau ištvėrusi. Nežinau, kiek ašarų išverkiau per tas dienas.
Ligoninėje patyriau dar vieną šoką. Kadangi nebuvo vietų, palatoje mane paguldė su kita moterimi. Kitą dieną paaiškėjo, kad ji serga COVID-19. Mano PGR testas buvo neigiamas. Taigi specialiais vaistais buvo subrandinti vaiko plaučiukai ir iš karto pradėtas gimdymo skatinimas. Tačiau gimdymo metu pradėjo kristi vaiko širdies tonai. Staigiai, per 5–10 min. buvau paruošta cezario operacijai. Vėl didelis stresas, ašaros... Viskas vyko labai greitai – aš tik pajaučiau, kad išėmė vaikelį, bet neišgirdau jo verksmo, todėl pradėjau šaukti, ar jis gyvas“, – prisiminė pašnekovė.
Gimęs kūdikis svėrė vos 1174 g, jo ūgis buvo apie 40 cm. Jis iš karto buvo išneštas į intensyvios terapijos skyrių, tačiau jo sveikatos būklė buvo įvertinta, turint omenyje situaciją, visai neblogai – tarp 6 ir 8 balų.
Po mėnesio nerimo – stebuklas
Jurgita iki šiol nežino, kas nutiko – kodėl jos kūdikis nustojo augti. Tačiau gydytojams buvo aišku, kad ilgiau gimdoje jis negali likti.
„Cezario operacijos metu girdėjau gydytojus sakant, kad mano gimda buvo susiraukšlėjusi. Esu girdėjusi, kad neretai susiraukšlėjusi gimda būna toms moterims, kurios persirgo COVID-19. Aš nežinau, ar esu sirgusi, tačiau gal sirgau be simptomų. Juk visą naktį gulėjau palatoje su sergančiąja, mes bendravome be kaukių ir gana artimai – padėjau jai pildyti dokumentus, ėmiau į rankas jos telefoną, bet neužsikrėčiau“, – svarstė moteris.
Nepaisant to, jai teko 10 dienų karantinuotis savo palatoje, todėl nuo savo vaikelio buvo atkirsta. Vienintelė paguoda būdavo kūdikius prižiūrinčių slaugytojų geraširdiškumas – jos siuntė mamai vaikelio nuotraukas, pasakodavo apie jį.
„Kai pagaliau jį pamačiau, buvo šokas – toks mažas, kad net baisu paimti. Iš pradžių jis pats nevalgė, buvo maitinamas per vamzdelį. Pratinau jį traukti pieną iš buteliuko, tačiau atrodė, kad niekada neišmoks – sugebėdavo vos kelis mililitrus nuryti. Kiek galėdavau, spausdavau savo pienelį, nes žinau, kaip jis reikalingas vaikui. Labai dėl to išgyvenau, kad jis nevalgo, bet neversdavau – kiek suvalgė, tiek.
Kita mama, su kuria gulėjau, valgydindavo vaiką po valandą, todėl gaudavosi maži tarpai tarp valgymų ir gydytojai ją barė. Ir vieną dieną įvyko stebuklas! Jis suvalgė 44 ml. Anksčiau verkdavau iš skausmo, laukdavau kiekvieno ryto, kad sužinočiau, kiek priaugo, o šį kartą apsiverkiau iš laimės. Po kelių dienų jis jau valgė pats“, – pasakojo Jurgita.
Šiuo metu jos Ąžuolas sveria per 4 kg. Berniukas guguoja, šypsosi pašnekintas, juokiasi, jau moka apsiversti. Neišnešiotukams būdingi akių pažeidimai taip pat bent jau kol kas nenustatyti.
Šiandien Jurgita patirtus vargus prisimena su šypsena, tačiau tuo metu, kai su artimaisiais galėdavo pabendrauti tik technologijų pagalba, buvo vieniša, liūdna ir baisu.
„To palaikymo kartais labai reikėdavo, nes pasikalbi su artimaisiais, susigraudini ir apsiverki viena. Kartais tiesiog melsdavausi, kad viskas būtų gerai, kad vaikelis ryte bent keletą gramų būtų priaugęs.
Labai padėjo moterys, kurios rūpinasi tokiomis mamomis, kaip aš, – paklausdavo, kaip laikausi, gal ko reikia. Mūsų visi rūbeliai buvo pirkti didesni, o mums reikėjo visai mažiukų. Aš nieko neturėjau, užsakyti tuo metu taip pat buvo neįmanoma, niekas neatvežtų. Savanorės man surinko mažų rūbelių, gavome ir kitokių labai gražių dovanėlių. Esu be galo joms dėkinga“, – teigė moteris.
Savanorė pagimdė 25-ą nėštumo savaitę
Tokiomis mamomis, kaip Jurgita, rūpinasi asociacija ,,Padedu augti“ – viena iš šiemet portalo 15min globojamų visuomeninių organizacijų. Pernai gimė jos iniciatyva – pirmoji šalyje internetinių konsultacijų platforma neišnešiotų kūdikių šeimoms. Projektas įgyvendinamas tik geros valios žmonių ir įmonių paramos dėka. Organizacija yra dėkinga aukojimo portalui aukok.lt, patikėjusiam projektu ir visiems, skiriantiems paramą linijos išlaikymui ir savanorių mokymams.
Viena iš „Neišnešiotukų pagalbos linijos“ savanorių Greta Borusienė pati dukrytę pagimdė 25-ą nėštumo savaitę.
Niekada nenustojome ja tikėti, nors teko išlieti daug ašarų ir išgirsti skaudžių bei rimtų diagnozių.
„Mūsų dukrytė Atėnė gimusi 15 savaičių anksčiau laiko. Žinia, kad teks gimdyti taip anksti, mums buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Buvome nepasiruošę tam tiek fiziškai, tiek morališkai. Nepaisant to, atėjusi į šį pasaulį, ji atnešė tiek daug naujų vėjų ir tiek daug žinių!
Niekada nenustojome ja tikėti, nesileidome užvaldomi blogų minčių, nors intensyvios reabilitacijos skyriuje teko išlieti daug ašarų ir išgirsti skaudžių bei rimtų diagnozių. Todėl šiandien turiu didžiulį norą įkvėpti ir kitas šeimas, kurios šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, nenuleisti rankų. Norisi paguosti ir pasakyti, kad viskas turi būti gerai. Reikia tik tikėti savo vaiku.
Taigi išgirdusi, kad atsirado ,,Neišnešiotukų pagalbos linijos“ projektas, nedvejojau, kad noriu būti mama savanorė. Man šios linijos įkūrimas ir jos veikimas yra prasmingas ir reikalingas.
Dažniausiai, kai gimsta vaikutis, aplanko džiaugsmas ir stebuklo pojūtis, o neišnešiotuko gimimas paženklintas tokiais jausmais, kaip nerimas, baimė, nežinomybė. Kartais atrodo taip blogai, kad blogiau būti negali. Būtent tuomet šeimoms labiausiai reikia palaikymo iš šalies. Manau, turint su kuo pasikalbėti, parašius žinutę tokio pat likimo mamoms ir gavus iš jų atsakymą, tampa šiek tiek ramiau ir lengviau“, – įsitikinusi Greta.
Jos manymu, Lietuvoje trūksta panašią patirtį išgyvenusių šeimų bendravimo, o neišnešiotukų šeimoms labai norisi išgirsti panašių patirčių istorijas. Tai suteikia vilties ir tikėjimo, jog viskas įmanoma. ,,Manau, ir pati būčiau rašiusi į tokią pagalbos liniją, jeigu ji būtų buvusi tuomet, kai gimdžiau“, – tikino pašnekovė.
Pasak jos, į ,,Neišnešiotukų pagalbos liniją“ kreipiasi šeimos dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tuomet, kai susiduria su tam tikrais sunkumais, o kartais net ir padėkoti už suteiktą pagalbą.
,,Iki šiol atsimenu, kaip kreipėsi prieš parą dvynukus pagimdžiusi mama su prašymu, jog papasakočiau savo sėkmės istoriją. Puikiai supratau jos situaciją ir būseną, nes prieš pusantrų metų pati tai išgyvenau. Jai, kaip ir man tuomet, reikėjo laimingų istorijų ir nors trupučio įkvėpimo, kad viskas bus gerai... Kad intensyvios reabilitacijos skyriuje vyksta stebuklai, kurių metu neįmanoma tampa įmanoma“, – pasakojo Greta.
Prisidėkite prie pagalbos linijos gyvavimo!
Pasak asociacijos ,,Padedu augti“ vadovės Ingos Laukytės-Budrienės, „Neišnešiotukų pagalbos linija“ veikia 10 mėn. ir per šį laikotarpį mamos savanorės ir savanorės šeimos gydytojos suteikė 234 neatlygintinas konsultacijas anksčiau laiko gimusių kūdikių šeimoms.
Jai, kaip ir man tuomet, reikėjo laimingų istorijų ir nors trupučio įkvėpimo, kad viskas bus gerai.
Šios konsultacijos teikiamos gresiant priešlaikiniam gimdymui, gimus vaikeliui per anksti ar jau iš ligoninės su mažyliu grįžus namo. Jos apima emocinį palaikymą, atsakymus į šeimoms rūpimus klausimus, pavyzdžiui, apie naujagimių ligas, ligoninių tvarkas, tolimesnę vaikučio raidą. Mamos savanorės taip pat dalijasi savo istorijomis, patirtimi, esant poreikiui, rekomenduoja specialistus, gydymo įstaigų registratūrų kontaktus. Net dvi šeimos gydytojos savanorės internetu konsultuoja kūdikių sveikatos klausimais.
,,Į mūsų pagalbos liniją, jeigu atvejis skubus, galima skambinti visą parą, tačiau tokių skambučių sulaukėme nedaug, per visą šį laiką – vos 4–5. Tai rodo, kad einame teisingu keliu, sukūrę internetinių konsultacijų platformą www.padeduaugti.lt. Šeimoms rašyti yra drąsiau, patogiau ir ši paslauga lengvai prieinama. Svetainėje iššoka laukelis, kuriame galima tiesiogiai susirašinėti su mama savanore“, – pasakojo pašnekovė.
Šių metų pradžioje pagalbos linija išplėtė savo veiklą, organizuodama nemokamus edukacinius online seminarus, suburiančius šimtus šeimų. Savo sričių specialistai neatlygintinai kalbėjo apie kūdikių kineziterapiją, ankstyvąją reabilitaciją, ergoterapiją neišnešiotukams, skubią pagalbą karščiuojant vaikui, kūdikių miegą.
Asociacija nėra finansuojama valstybės ir negauna pastovių pajamų, taigi pagalbos linijos veiklai labai reikalinga parama. Todėl geros valios žmonės iki gegužės 3 d. kviečiami skirti savo 1,2 proc. GPM organizacijai ,,Padedu augti“.
Daugiau informacijos čia.
