Šiltas ir nuoširdus bendravimas – tai, pasak Tomo, pagrindinės priežastys, dėl kurių laidodami savo artimuosius jau kas trečias šiaulietis kreipiasi būtent į juos, rašome pranešime žiniasklaidai.
Dėl šios priežasties, rinkdamasis darbuotojus, laidojimo namų vadovas vienai savybei skiria ypatingą dėmesį – tai gebėjimui bendrauti, išklausyti ir atjausti.
„Mūsų pareiga būti šalia žmogaus tiek, kiek jam to reikia, ir padaryti viską, kad tas atsisveikinimas būtų toks, kokio jis nori. Net jei žmogus turi ir labai mažą biudžetą, mes pirmiausia klausiame, kas jam laidotuvėse yra svarbiausia, ko jis norėtų. Tuomet ieškome sprendimų, kur galima sutaupyti, kad viskam užtektų turimų lėšų“, – patirtimi dalijasi Tomas.
Vieni mato kliūtis, o kiti – galimybes
Šiaulių laidojimo namų vadovas pastebi – artimieji vis dažniau nori, kad atsisveikinant su brangiu žmogumi būtų kuo daugiau asmeninių detalių, primenančių iškeliavusį žmogų.
Tomas prisimena neseną istoriją, kai buvo laidojamas gana jaunas žmogus, kuris mirė pralaimėjęs kovą su vėžiu. Jis buvo baikeris ir artimiesiems norėjosi įprasminti šią jo aistrą.
„Viena mūsų šarvojimo salės siena yra visiškai stiklinė, todėl greitai radome sprendimą – prie lango pastatėme urną, o už jos per stiklą matėsi lauke stovintis velionio „plieninis žirgas“. Buvo klausimas, ką su juo daryti naktį, juk nepaliksi lauke per lietų. Pasiūlėme motociklą nakčiai įvaryti į vidų. Ten, kur vieni mato kliūtis, mes atrandame galimybes.
Žmonėms visuomet akcentuojame – drąsiai sakykite savo norus, mūsų telefonai įjungti visą parą, skambinkite, net jei jums atrodo, kad idėja neįgyvendinama, mes pasistengsime ją išpildyti“, – sako pašnekovas.
Jei velionis mėgo tapyti ar lipdyti, šarvojimo salėje yra visos galimybės surengti ir paskutinę jo darbų parodą. O prieš keletą metų laidojant dviračių sporto entuziastą prie šarvojimo salės įėjimo buvo pastatytas gėlėmis išpuoštas dviratis.
Keičiasi net vyresnių žmonių įsitikinimai
Vadovas pastebi, kad per trejus laidojimo namų darbo Šiauliuose metus gerokai padaugėjo besirenkančių kremavimą. Dabar tokį laidojimo būdą renkasi maždaug 70 proc. besikreipiančių šiauliečių.
„Kasmet norinčiųjų kremuoti artimuosius daugėja. Keičiasi net vyresnių žmonių požiūris, kurie dar prieš keletą metų buvo labai kategoriški šiuo klausimu. Ir priežastis lengvai paaiškinama – tai kur kas mažiau skausminga atsisveikinimo forma. Visos gražiausios akimirkos lieka prisiminimuose“, – paaiškina Tomas.
Kasmet norinčiųjų kremuoti artimuosius daugėja.
Kalbėdamas apie priežastis, kodėl jo vadovajaumi laidojimo namai sugebėjo taip sparčiai įgyti šiauliečių pasitikėjimą, vadovas pabrėžė ir tai, kad jie yra didžiausios Lietuvoje laidojimo ir kremavimo paslaugų grupės „Re Verum“ dalis. Anot Tomo, tai suteikia žmonėms patogumo, nes visas kremavimo ir atsisveikinimo paslaugas galima gauti vienoje vietoje.
„Turėjome atvejį, kai žmogus gyveno Kaune, bet buvo kilęs iš Šiaulių. Artimieji pirmiausia atsisveikino su juo laikinojoje sostinėje, ten atliktas kremavimas, o vėliau Šiauliuose surengta dar viena atsisveikinimo ceremonija. Būdami vienas tinklas, užtikriname, kad atsisveikinimo organizavimas per kelis miestus vyktų sklandžiai ir artimiesiems nekeltų papildomų rūpesčių“, – priduria vadovas.
Jis prisimena ir kitą situaciją, kai velionis buvo Šiauliuose, o laidotuvės planuotos Vilniuje. Kadangi tinklas veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, artimiesiems nereikėjo rūpintis velionio pervežimu – viską išsprendė įmonės darbuotojai.
Laidojimo namų atstovas pastebi, kad žmonės Šiauliuose darosi vis praktiškesni, o laidotuvės – vis estetiškesnės. Tomas sako, nors dar yra tokių, kurie neša prie karsto didelius vaikinus, ši tradicija po truputį nyksta.
„Yra žmonių, kurie galvoja, kad, jei neatneši vaikino su juosta, neišreikši tinkamos pagarbos velioniui. O aš vis mėgstu priminti, kad pats apsisprendimas ateiti į jo laidotuves – jau yra dėmesys jam. Patikėkite, kiek yra tokių, kurie apskritai atsisako laidoti savo artimuosius. Štai čia yra nepagarba, o ne tai, kad neatnešate vainiko, kuris yra tik mados reikalas“, – savo požiūriu dalijasi vadovas.
Yra žmonių, kurie galvoja, kad, jei neatneši vaikino su juosta, neišreikši tinkamos pagarbos velioniui.
Anot jo, laidotuvės artimuosius dažnai užklumpa pačiu netinkamiausiu gyvenimo metu, todėl ragina velionį verčiau pagerbti viena gėle ir vietoj vainiko artimiesiems geriau įteikti vokelį su šiek tiek pinigų.
„Patys žmonės niekada nepasakys ir nepaprašys pinigų. Bet mes, artimai bendraudami su daugybe netektį išgyvenančių šiauliečių, matome – ne viena šeima būna dėkinga už finansinę paramą. Juk gyvenimas turi tęstis, kad ir kaip ten būtų“, – pabrėžia vadovas T. Urbšas.
