Tėvo dieną dalijamės ne tik fotokonkurso #LietuviškiTėčiai dalyvių atsiųstomis nuotraukomis (įspūdingą nuotraukų galeriją rasite teksto gale), bet ir kai kuriomis jų mintimis apie tėvystę.
Aivaras (29 m.): „Dar nebūdamas tėvu galvojau, kad tėvo pareiga – tik linksmai leisti laiką su vaiku, o visi ruošos darbai priklauso motinai: maitinimas, migdymas, sauskelnių keitimas... Bet gimus šiam mažam stebuklėliui apėmė didžiulis noras rūpintis viskuo, mokytis iš žmonos motiniškų instinktų. Nejučia visi ruošos darbai tapo kasdienybe ir visai įprastais ir nebaisiais darbais, kaip atrodė iš pradžių.“
Jūris (35 m.): „Tėvystė – tai begalinė laimė, atskomybė. Tai – visiškai naujas pasaulio suvokimas. Naujas požiūris į savo tėvus. Atrodo, kad tik gimus dukrai pagaliau supratau gyvenimą...“
Aurimas (29 m.): „Būti tėčiu – tai dirbti ir darbe, ir po darbo, 24 val. per parą be laisvadienių ir atokvėpio minučių, ir tuo pačiu neapsakomai džiaugtis kiekviena akimirka ir kiekvienu mažo žmogučio laimėjimu!“
Simonas (26 m.): „Tėvystė – tai tapimas atsakingu už dar vieną žmogų, tai nuolatinės pastangos suprasti vaiką pagal jo amžių. Visos bemiegės naktys, vaiko ašaros, rūpestis dėl sauskelnių keitimo, maitinimo, aprengimo tinkamais drabužiais nublanksta bei atsiperka, kai vaiko akyse pamatau šypsena ir džiaugsmą. Juk iš tikrųjų, visais savo veiksmais siekiame to vienintelio dalyko – kad vaikas būtų laimingas.“
Feliksas (34 m.): „Labiausiai jaudinanti buvo pati pradžia, mačiau kaip gimsta mūsų dukrytė, ir tai tikrai apvertė viską mano gyvenime. Dabar kasdien važiuodamas iš darbo jau žinau, kad mane nusives į savo žaislų kampelį statyti Lego arba skaityti knygutės. Po to kartu vakarieniausime, dažniausiai iš mano lėkštės, tada dar dūkynės, gaudynės ir maudytis kartu, o po to jau miegoti – taip pat kartu. Visur kartu.
Nors man dažniausiai tenka smagioji dalis, tačiau tikrai žinau kur jos drabužiai, batai, beje, ir sauskelnes pakeisti – vieni niekai. Būti tėčiu – tai pirmiausia būti draugu ir mylėti besąlygiškai, nepamirštant atsakomybės.“
Simas (32 m.): „Tėvystė – atsakomybė, kantrybė, meilė, atsidavimas. Visada galvojau, kad tėvai augina vaikus, pasirodo atvirkščiai, vaikai užaugina tėvus.“
Vytautas (33 m.): „Esu dviejų mažų vaikų tėtis. Būna visokių dienų. Vieną dieną voliojamės kartu su vaikais ant žemės ir statome Lego namus, traukinių trasas, mokomės žaisti stalo žaidimus, pučiame muilo burbulus. Išmokau pinti kasas. Kitą dieną tenka pabūti griežto žodžio besilaikančiu tėčiu, padrausminti, po to vėl priglausti, apkabinti, lėkti pasiimti iš darželio, mokyklos, o savaitgalį gauti didelį arbatos puodą iš mažų rankyčių...
Bet būna ir tokių dienų, kai norisi nors trumpam pabėgti, pabūti laisvu tėčiu, tiesiog užsiimti savo ektremaliu pomėgiu. Išvažiuojant vaikai visada mane išlydi ir visuomet laukia sugrįžtančio.
Kai atsirado mažyliai mano gyvenime, važinėju atsakingiau, visada galvodamas apie juos, pasiilgdamas jų. Taigi tėvystė – man didžiulis iššūkis gyvenime, pati svarbiausia atsakomybė ir mokymasis. Ne tik aš juos mokau, kaip elgtis tam tikrose situacijose, bet ir jie moko mane žaismingumo, atsipalaidavimo, gebėjimo džiaugtis mažais dalykais.
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be vaikų. Labai laukiau sūnaus, kurį galėčiau pasodinti ant motociklo, bet dabar galvoju, ar tikrai norėčiau, kad jis mokytųsi važinėti. Man jis toks brangus, kaip ir dukrytė, kiekvieną kartą atbėganti manęs išlydėti į kelionę...“
O dabar pasigėrėkite ir kitomis nuotraukomis. Gražios Tėvo dienos!
