Pastarąjį dešimtmetį kai kuriose šalyse išpopuliarėjo ekologiško gimdymo atmaina, kurią daugelis tradicinės praktikos akušerių bei ginekologų vadina radikalia ir netgi nesaugia. Nepaisant to, lotoso gimdymo šalininkių netrūksta. Kuo šis metodas pagrįstas?
Gimdyvės ne tik stengiasi gimdyti natūraliai, kad nesukeltų į pasaulį ateinančiam žmogučiui streso. Pagal svarbiausią lotoso gimdymo principą, gimusiam kūdikiui nenukerpama virkštelė. Taigi kelias pirmąsias dienas jis praleidžia sujungtas su placenta virkštele – kol ši nudžiūva ir atsiskiria natūraliai.
Kai kam šis metodas galbūt pasirodys pasibaisėtinas ir nehigieniškas, tačiau, kaip teigia viena lotoso gimdymo propaguotojų ir specialisčių – amerikietė Mary Ceallaigh, tai saugu ir labai naudinga vaikučiui.
„Ką tik gimusio kūdikio imuninė sistema turi labai greitai prisitaikyti prie pokyčių. Tuo metu nekeičiant kraujo tūrio galima padėti jam kuo greičiau adaptuotis ir sustiprėti, taip pat apsisaugoti nuo ateityje gresiančių ligų.
Lotoso gimdymas leidžia visam placentos ir virkštelės kraujui sutekėti į naujagimį. Ir tai vyksta tuo metu, kai mažyliui labiausiai reikia maitinamųjų medžiagų. Skubotas virkštelės nukirpimas sutrikdo šį natūralų procesą ir kūdikiui padaro žalos. Dar viena tokio metodo nauda: prie naujagimio bambutės nepadaroma žaizda – tai sumažina infekcijų pavojų.“
Pasak Lotoso gimdymo praktikų, virkštelė paprastai nudžiūva ir nukrinta per tris dienas. Jei vaikelis gimė šalto ar drėgno klimato sąlygomis, procesas gali užtrukti keliomis dienomis ilgiau, tačiau, teigiama, bet kuriuo atveju tinkamai prižiūrima placenta nesukelia jokių problemų ir nemalonių pojūčių.
Kol placenta tebėra prisitvirtinusi, ji laikoma įvyniota į orui pralaidų natūralų audinį. Taip pat ją rekomenduojama įtrinti kvapiomis žolelėmis. Taip paruošta placenta, sakoma, neskleidžia jokio nemalonaus kvapo ir sudžiūva.
Plačiau apie ekologišką gimdymą skaitykite 1-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje.
