Vaikinas parduotuvėse susitvarko puikiai
„Sunku apie tai kalbėti, o ir reikalas neatrodo labai reikšmingas, bet visgi... Ypač, kai tiesioginis adresatas net nesiteikė atsiliepti. Vilniaus „Ermitaže“ pirkome lentynėlę voniai. Grįžusi pagalvojau, kad praverstų dar viena. Paprašiau sūnaus nuvažiuoti ir nupirkti antrą. Kadangi jis turi lengvą protinę negalią, nors šiaip yra pakankamai adekvatus ir savarankiškas 18 metų vaikinas, dėl viso pikto nufotografavau jam tą lentynėlę, kad paimtų tiksliai tokią pačią, arba, jei tokios nerastų, paprašytų salės darbuotojo pagalbos.
Grįžo su dviem lentynėlėmis. Esą jam „Ermitažo“ darbuotoja liepė paimti dvi, nes jos buvo sukibusios (nors namie lengviausiai atskyrėme). Matyt, supratusi, kad kalbasi su neįgaliuoju, tuo paprasčiausiai pasinaudojo, įkišdama jam papildomą nereikalingą prekę, nors jis jai ir sakė, kad jam reikia tik vienos. Kadangi čekio sūnus neišsaugojo, dabar negaliu jos grąžinti. Beliko „Ermitažą“ tik boikotuoti“, – savo „Facebook“ paskyroje pasakojo moteris.
Sukėlė pasipiktinimo bangą
Po moters žinutės „Facebook'e“ užvirė karšta diskusija ir neatsirado nė vieno, kuris bandytų teisinti verslą. Esą jau ne paslaptis, kad versle vyrauja dvasia bet kokia kaina parduoti, įpiršti prekę, bet šiuo atveju situacija buvo itin jautri.
R.Čepaitienė įsitikinusi, kad salės darbuotoja, į kurią kreipėsi neįgalus jaunuolis, akivaizdžiai matė, kad jam reikia ypatingos pagalbos ir dėmesio, tačiau pasielgė priešingai: susidarė įspūdis, kad jos sūnumi tiesiog pasinaudojo, geriausiu atveju – pasielgė su juo atsainiai.
Vienas komentatorius buvo dar piktesnis: „Tai yra taip blogai nuo pūvančios galvos. Pardavėjai greičiausiai gauna bonusą už parduotą prekę, kurio galbūt labai reikia. Nors verslas darbuotojams moka centus, šioje situacijoje kalčiausias liktų pardavėjas, kuris savo žmogiškumą pardavęs rinkai. Liūdna“.
Visuomenėje trūksta tolerancijos
Moteris patikino, kad ne pinigai jai šiuo atveju svarbiausi. Įskaudino verslo požiūris, kuris, žinia, yra visuomenės požiūrio į proto ar psichikos negalią turinčius žmones atspindys.
„Mano sūnui nustatyta lengva autizmo forma, tačiau autistai buitine prasme yra labai savarankiški. Jis dar vaikas būdamas išmoko išsivirti makaronų ar išsikepti kiaušinienę. Jis puikiai orientuojasi erdvėje, žino, kaip nueiti iki parduotuvės, ir atneša tai, ko paprašai. Dėl to aš visiškai ramiai jį išsiunčiau į „Ermitažą“, nes jis sugeba susitvarkyti parduotuvėje, nors ir iš karto matyti, kad yra kitoks: jam sunkiau kažką pasakyti, pradeda mikčioti arba daug kalba, kol pasako, ko jam reikia. Kita vertus, nemanau, kad tai problema.
Deja, žmonės, kurie nesusidūrę su neįgaliaisiais, arba jų bijo, arba puola jų labai gailėtis ir stengtis padėti, kai to visai nereikia, arba vengia. Vis dar nėra visuomenėje mokėjimo priimti kitokį ir tinkamai su juo elgtis. Jau vien, kad jie gautų išsilavinimą, kokius kryžiaus kelius tenka praeiti, mokyklos jų kratosi.
Mūsų sūnui pasisekė – jis baigė normalią pagrindinę mokyklą, kurioje buvo specializuotos klasės neįgaliesiems. Dalis pamokų vykdavo atskirai, o dalis – kartu su sveikaisiais. Manau, tokia integracija geriausias variantas, kadangi pas mus nėra paruoštos infrastruktūros, kad toks vaikas galėtų mokytis visiškai tarp sveikų vaikų, kaip yra užsienyje“, – svarstė R.Čepaitienė.
Kita istorija: draugystė baigėsi laiškais iš antstolių
Dar viena 15min pašnekovė susidūrė su kur kas skaudesniu apgaulės ir įmonės neatsakingumo atveju. Jos proto negalią turinti sesuo prieš keletą metų apsimestinės draugės buvo įkalbėta su savo dokumentu draugei išsimokėtinai paimti kompiuterį. Situacija paaiškėjo, kai į namus atėjo laiškas iš antstolio.
Moterys susipažino kavinėje, į kurią nukentėjusioji ateidavo per pietų pertrauką valgyti, o antroji ten dirbo padavėja. Kartą pastaroji paprašė paslaugos – esą ji savo vardu negalinti paimti kompiuterio, bet prižadėjo pati už jį mokėti įmokas. Tiesa, dar paprašė nieko apie tai nepasakoti artimiesiems.
„Sesers negalia matyti akivaizdžiai – ji bendrauja kaip paauglė, keistai ne vietoje gali juoktis, akivaizdu, kad kažkas ne taip. Tačiau įmonė, kai į ją kreipėmės, nusiplovė rankas – esą ji pilnametė, pati atnešė savo dokumentus, pasirašė. Tuomet kreipėmės į policiją, suradau tą draugę, nuvažiavau pas ją ir priverčiau pasirašyti raštą, kad ji pasiėmė kompiuterį mano sesės vardu. „Facebook'e“ radau nuotrauką, po kuria ji pasigyrė nauju kompiuteriu. Tik tokiu būdu pavyko išvengti susidariusios skolos.
Sesuo iš dalies yra savarankiška, dirba siuvėja, tačiau yra visiškai naivi. Teisininkas mums patarė surašyti įgaliojimą, kad visi sprendimai būtų priimami per mūsų mamą, tačiau iki šiol nepavyksta to padaryti, nes ji nėra visai neveiksni ir pagal įstatymus toks įgaliojimas negalimas. Todėl visi jos dokumentai šiuo metu yra pas mamą, kad istorija nepasikartotų“, – pasakojo pašnekovė.
Surakino antrankiais vien todėl, kad atrodė keista
Pasak jos, visuomenės požiūris į neįgaliuosius vis dar klaikus. Net policija į juos nežiūri rimtai.
„Per kolegės gimtadienį kavinėje jai pavogė ant kėdės pakabintą rankinę. Ji buvo simboliškai išgėrusi alaus. Kai atvažiavau jos pasiimti ir aiškintis su policija, ši iš mūsų tik išsityčiojo. Niekaip negalėjau jiems išaiškinti, kad sesuo ne visai adekvačiai bendrauja ne todėl, kad yra girta, bet kad turi proto negalią. Jie apskritai nesuprato, kodėl mes kvietėme policiją.
Dar prieš keletą metų vienoje parduotuvėje jai buvo iškviesta apsauga, kuri surakino antrankiais ir apšaukė vagile vien todėl, kad pardavėjai pasirodė, kad sesuo keistai apžiūrinėja prekes. Iš tiesų ji keistai elgiasi, bet tikrai niekada nieko nėra pavogusi ir neturi tokio polinkio. Jai tai buvo didžiulis šokas“, – aiškino moteris.
Jos neįgali sesuo dirba už visiškai menką atlygį, už kurį sveikas žmogus esą greičiausiai nedirbtų, bet šeima džiaugiasi, kad ji turi galimybę socializuotis. Tiesa, nesusipratimų kyla daug – pavyzdžiui, ankstesniame darbe darbdavys ją varydavo nemokamų atostogų, nors ji turėjo mokamų, kolektyve ji sulaukdavo patyčių. „Dabar ji dirba naujame kolektyve ir labai džiaugiasi, kad iš jos ten nesityčiojama“, – teigė pašnekovė.
Tėvai turi ruošti vaikus galimam išnaudojimui?
Pasak labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovės Aušros Stančikienės, kuri pati turi vaiką su negalia bei dirba su tokiomis pat šeimomis, sunku patikrinti, kas nutiko „Ermitaže“ – iš tiesų bandyta pasinaudoti negalia ar tai tiesiog buvo prekybos centro darbuotojos nekompetencija. Su įtarimais, kad prekybos centre proto negalią turintis vaikas apgaudinėjimas, ji susidurianti pirmą kartą.
„Žinau priešingų atvejų, kai užrašoma ant lapelio, kiek vaikas davė pinigų ir kiek grąžos gavo, kad tėvams viskas būtų aišku. Tačiau tikrai yra atvejų, kai žmonėms su proto ar psichikos negalia leidžiama imti greituosius kreditus. Taip pat didelė rizika, kad aplinkiniai jais pasinaudos skolindamiesi pinigų.
Kita vertus, norėčiau paskatinti tėvus parengti vaiką galimam visuomenės išnaudojimui, nes gyventi visuomenėje iš tiesų didelis ir sunkus darbas, reikia išmokti daug dalykų. Juolab, kad šitie vaikai ir jaunuoliai turi didžiulį pasitikėjimą kitais žmonėmis, jie yra labai atviri ir dažnai neskiria svetimo nuo artimo, nes pasaulis jiems atrodo labai gražus.
Tačiau vis dar susiduriu su atvejais, kai patys tėvai, stengdamiesi apsaugoti savo vaiką, ilgai neleidžia jam būti savarankiškam. Yra tekę girdėti, kad vaikui 15 metų, jis gyvena šalia parduotuvės, o tėvai jam neleidžia ten nueiti. Kaip tuomet jis mokysis būti savarankiškas?“ – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, gera žinia ta, kad vis dėlto yra išaugusi nauja neįgalaus jaunimo karta, kuri ima pati griauti stereotipus apie save: išdrįsta kalbėti, pasakyti, ko nori, pareikšti, kad jiems nereikalinga per didelė globa, kad nori būti savarankiški. Kitaip tariant, negalią turintys žmonės ima kitaip žiūrėti į savo negalią.
„Ermitažas“ priekaištus atmeta: nėra nė vieno įrodymo
„Ermitažo“ atstovai, gavę 15min užklausą dėl šio įvykio, teigia atlikę vidinį tyrimą, tačiau neradę nė vieno pasakojimą patvirtinančio įrodymo, todėl visus priekaištus neigia.
„Peržiūrėjome visus Vilniaus m. pirkimus su nurodyta preke rugpjūčio 5 ir 6 d. Pirkimas yra užfiksuotas Vilniuje rugpjūčio 5 d. 18.37 val. Bendra suma 7,72 euro, mokėjimas grynais. Šį pirkimą sudaro „Šokoladinis batonėlis „Manija, su lazdyno riešutais“ ir vonios lentyna „Bonja“, kaina 7,09 euro. Viso mokėta suma 7,72 euro. Peržiūrėjome vaizdo įrašą, kuriame aiškiai užfiksuota, kad kasoje pateikiama 10 eurų ir jų pateikiama grąža sumoje 2,28 euro.
Prekė–lentynėlė išmušta kasoje kaip vienas vienetas, mokėjimo už antrą lentynėlę nėra. Taip pat patikrinome įrašus kitų dienų su šia preke. Ši lentynėlė pirkta kartu su kitomis 22 prekėmis ir bendra mokėtina suma buvo apie 300 eurų. Tai neatitinka nei vieno iš jūsų pateiktų kriterijų. Mes labai linkę bendradarbiauti su visais mūsų pirkėjais, kiekvieną atvejį vertiname individualiai ir nagrinėjame labai nuodugniai“, – teigė „Ermitažo“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Laima Skirienė.
Pašnekovė dar pridėjo, kad darbuotojai atliko šių lentynėlių inventorizaciją ir nustatė, kad vienos lentynėlės trūksta. Pasak jos, pirkėjas, piktybiškai ar ne, maišelyje turėjo 2 vienetus. Tai yra užfiksuota ir vaizdo įraše. Kasoje ir čekyje išmuštas 1 lentynėlės vienetas. Taip pat ji patikino, kad įmonės „Facebook'e“ jokio prašymo ar komentaro šiai temai nebuvo.
„Vadovaujantis įmonės vidine politika, vertybėmis, klientų aptarnavimo standartu mes netriname nei teigiamų, nei neigiamų atsiliepimų. Visi atvejai nagrinėjami, į visas užklausas atsakoma. Šiuo konkrečiu atveju laikome žemiau išdėstytą situaciją nepagrįstu „Ermitažo“ vardo šmeižtu, nes mes pirkėjo atžvilgiu atlikome visus privalomus veiksmus, pateikėme prekę, jį maloniai aptarnavome, neįvykdėme jokių klaidų atsiskaitant.
Esame socialiai atsakinga įmonė, kuri turi tiesioginę orientaciją į visus pirkėjus ir labai jautriai bei operatyviai reaguojame į negalią turinčius žmones, jų poreikių patenkinimą. Paskutinis mūsų užfiksuotas atvejis, kai neįgaliam asmeniui buvo sudėtingiau išsirašyti sąskaitas prie mūsų savitarnos aparato. Tą pačią dieną buvo imtasi priemonių ir suorganizuotos papildomos priemonės dėl patogesnio sąskaitų išrašymo neįgaliems asmenims. Operatyviai peržiūrėtos baldų konstrukcijos, kad tai būtų universali ir patogi priemonė visiems mūsų pirkėjams“, – teigė „Ermitažo“ atstovė.
