„Atminkime svarbią taisyklę: vaikai stebi suaugusiųjų elgesį ir iš jų mokosi!“ – teigia L. Alkimavičiūtė. Specialistė pristato savo bei mokslininkų įžvalgas apie pozityvų vaikų auklėjimą.
1-as pavyzdys. Apsilankymas prekybos centre
Auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką apsilankymas prekybos centre dažnai tampa dideliu išbandymu tiek tėveliams, tiek ir vaikui. Mažasis bėgioja, nori paliesti ir paimti viską, ką mato lentynose. Tėveliai atsisako pirkti tai, kas nebuvo planuota, vaikas ima verkti.
Kokios gali būti tokio vaiko elgesio priežastys? Pasak L.Alkimavičiūtės, vaiko nervų sistema, atsidūrus aplinkoje, kurioje itin daug dirgiklių (spalvos, garsai, šviesos ir kt.), yra perkraunama, jis nebežino, kaip atsikratyti įtampos. Į tokį vaiko elgesį nepatariama atsakyti tokiu pačiu pykčio priepuoliu. Vaikas dar nevaldo savo emocijų ir nesuvokia, kas su juo vyksta.
Psichologė, daugybės knygų autorė Isabelle Filliozat isterijos apimtą vaiką pataria apkabinti. Tvirtas apkabinimas leis jūsų vaikui pasijusti saugiam ir mylimam, nes būtent meilaus fizinio kontakto metu išsiskiria oksitocinas – vienas iš laimės hormonų. I.Filliozat taip pat pataria duoti savo vaikui užduotį, kuri atitiktų jo gebėjimus. Pavyzdžiui, esant parduotuvės vaisių skyriuje, galima paprašyti mažojo į pirkinių krepšį įdėti kelis raudonus obuolius. Tokiu metu dirbs kaktinė bei asociacinės smegenų zonos. Prisiminkite, kai smegenys neturi darbo, pačios jo susiranda.
2-as pavyzdys. „Ne ne ne“ arba „stop“ galia
L.Alkimavičiūtė siūlo prisiminti atvejį, kai paskutinį kartą savo mažyliui buvo sakyta „ne“. „Galbūt jis bandė pasiekti besikraunantį mobilųjį telefoną ar kapstė gėlės vazoną? Žodis „ne“ jūsų vienerių, dvejų ar trejų metų vaikui nedaug tereiškia. Ypač, jei „ne“ sakomas besišypsant ir švelniu tonu, nes tai leidžia suprasti, jog nieko bloga nevyksta. Kitas kraštutinumas, kurio geriau vengti, tai „ne“ sušukimas stipriu, griežtu tonu. Tokiu atveju vaikas patiria baimę, jaučiasi blogas, tačiau vis tiek nesuvokia, kodėl jūs piktai žvelgiate, juk jis tik kapsto žemę, kuri tokia šalta, puri ir maloni liesti.
Dažnai katojant žodį „ne“, ilgainiui vaikas ima jo nebegirdėti. Tad kaip sustabdyti vaiką nuo netinkamo elgesio? L.Alkimavičiūtė, remdamasi psichologės I.Filliozat įžvalgomis, siūlo išmokti tėveliams sakyti „stop“. I.Filliozat pastebi, jog sakant „stop“ akys išsiplečia, tonas yra liepiamasis, o ne kaltinamasis. Sustabdžius vaiką, galima trumpai keliais žodžiais paaiškinti, kodėl nevalia taip elgtis. Taip pat galima parodyti alternatyvą, kaip vaikas gali elgtis. Pavyzdžiui, ne tampyti katiną už uodegos, o švelniai jį paglostyti. Juk ir vaikui nepatiktų, jei jį kas nors tampytų už plaukų, jam skaudėtų.
„Vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį, stengiasi patenkinti savo poreikius bei išbandyti jėgas, todėl visiškai natūralus jo noras viską pačiam paliesti, paimti, numesti“, – atkreipia dėmesį L.Alkimavičiūtė.
3-as pavyzdys. Vaiko priešgyniavimas
Dvejų metų vaikai ima priešintis tėvų nurodymams, nes pradeda suprasti, jog jie yra asmenybės ir gali priimti sprendimus. Pavyzdžiui, ruošiantis į mokyklą tėveliai mato, jog lauke lyja, šalta, ir prašo vaiko apsiauti tinkamą tokiam orui avalynę. Pasitaiko atvejų, kuomet vaikas ne iš karto sutinka rengtis vieną ar kitą drabužį, tad tėvai neretai pakelia toną. Kodėl kyla tokio tipo konfliktai? Psichologės I.Filliozat teigimu, vaikas bijo, jog nepaliekant jam pasirinkimo laisvės, yra naikinamas jo savasis „Aš“.
L.Alkimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažajam paklusus įsakymui apsiauti lietaus avalynę, vaiko smegenų kaktinė sritis nedirbs. Pageidaujant, kad vaikas nustotų „ožiuotis“, svarbu leisti jo smegenims dirbti, priimti sprendimus. Tokioje situacijoje vaiką galima mokyti asociacijų – kai lyja, dedamės guminius batus, kai sausa, sportinius batelius. Galima paprašyti vaiko atidaryti duris, patikrinti orą ir užduoti keletą klausimų: Šalta? Lyja? Sausa? Ne? Taigi, ką dedamės, kai šlapia? Teisingo pasirinkimo atveju svarbu pagirti vaiką, atkreipti dėmesį į tai, koks jis protingas ir kaip puikiai geba spręsti PATS!
Daktaro, mokslininko, knygų autoriaus John J. Medinos teigimu, tėvų atsakas į vaiko elgesį bei emocijas yra vienas svarbiausių veiksnių, parodančių, koks vaikas bus užaugęs. „Nukreipkime vaiką teisinga kryptimi, vengdami įsakinėjimo ir palikdami apsiprendimo teisę“, – atkreipia dėmesį L.Alkimavičiūtė.
