Pasak Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantės, lytiškumo ugdymo specialistės ir lytiškumo ugdymo bendruomenės įkūrėjos Akvilės Giniotaitės, vidutiniškai vaikai su pornografija susiduria 11-os metų. Vadinasi, dalis kur kas anksčiau nei 11-os, o dalis vėliau.
„Neturime moralizuoti ir smerkti pornografijos, neturime jos demonizuoti, nes didelei daliai vaikų tai tik padidins išgyvenamą vidinį konfliktą. Jie juk žino, jog žiūri kažką purvino“, – teigia pašnekovė, atsakydama į klausimą, kaip reaguoti tėvams.
9-mečio mama: „Išgirdusi klausimą išsižiojau tikrąja to žodžio prasme“
„Visada buvau iš tų mamų, kuri su sūnumi kalbasi apie viską. Tačiau jis buvo mūsų jaunėlis, tikriausiai todėl visuomet atrodė „mažiukas“. Nors pasitikėjome juo – kai reikėdavo, pabūdavo vienas namuose (įstatymų numatytam laikui – šypteli). Pavyzdžiui, grįžęs iš pamokų mokykloje, kol į namus pareidavome mes su vyru arba vyresnis jo brolis. Lygiai taip pat pasitikėdami mes jam leisdavome naudotis kompiuteriu ir internetu be suaugusiųjų priežiūros. Atrodė, na, ką toks vaikas ten gali rasti, kas pakenktų?“ – pasakojo 9-mečio mama Vaida.
Prie kompiuterio pradinukas ruošdavo dalį pamokų, pavyzdžiui, ieškodavo informacijos mokykliniams projektams, darydavo skaidres ir pan. Taip pat žaisdavo kompiuterinius žaidimus, bendraudavo su klasės draugais.
Vaida prisimena, kad abu su vyru sūnui yra ne kartą priminę saugumo internete taisykles. Akcentavo ir tai, jog nereikėtų naršyti po nežinomus puslapius. Atrodė, kad berniukas suprato, kol vieną dieną grįžusi į namus moteris rado išsigandusį sūnų.
„Jis atrodė keistai – iškart supratau, kad kažkas nutiko. Iš inercijos paklausiau: „Ką prisidirbai?“. Bet nujaučiau, kad šįkart atsitiko kažkas rimto“, – prisiminė Vaida, pasakojusi, kad kalbėdamas sūnus virpėjo.