„Esu labai dėkinga Santarų medikams ir noriu jiems iš visos širdies pasakyti daug gražių žodžių. Jeigu ne jie, šiandien rankose nelaikyčiau savo kūdikio – sūnaus Dmitrijaus“, – pasakoja 35-erių moteris.
Ji prisimena, kad jos nėštumas nebuvęs iš lengvųjų: „Nėštumas buvo sunkus, pirmaisiais mėnesiais vargino kraujavimas, tad gulėjau namuose. Antrojo trimestro metu kietėjo gimda, todėl teko laiką leisti ligoninėse.
Mažylis gimė 25 savaičių, įžengus į šeštą mėnesį, ir svėrė vos 700 g, buvo 32 cm ūgio“, – pasakoja Marija. Sūnus gimė spalio 28-ąją, o gimdymo data buvo numatyta vasario 10 dieną.
Gydytojai neteikė vilčių, kad mažylis išgyvens
Kaip gydytojai teigė moteriai, priešlaikinis gimdymas galėjo prasidėti dėl to, kad organizme buvo infekcija. Tą dieną, kai prasidėjo gimdymas, pusę septynių ryto Marijai nubėgo vandenys, todėl ji iškart išskubėjo į Visagino ligoninę.
„Išsikviečiau greitąją, kuri mane išvežė į ligoninę. Apžiūrintis gydytojas pasakė, jog kai nubėgo vandenys, iškrito virkštelė, ir gelbėti kūdikio nėra prasmės – reikia daryti išvalymą. Tačiau papuolė nuostabi akušerė – ji aptiko vaisiaus širdies plakimą ir primygtinai liepė mane siųsti į Vilnių. Dar prieš išvažiuojant gydytojas priėjo ir pasakė, kad be reikalo mane siunčia, kad šansų išgelbėti vaiką – nėra. Tačiau aš išvažiavau“, – pasakoja Marija.
Vilniuje ją priėmė, akušerės sureagavo labai greitai, apžiūrėjo specialistai ir nuvežė į gimdymo palatą. Tačiau vilčių buvo mažai – kaip prisimena moteris, gydytojai šansų, kad kūdikis išgyvens, nedavė, kadangi dėl iškritusios virkštelės gimdymo metu jį gali ištikti mirtis. Gydytojai pasiūlė kelias išeitis, iš kurių viena galėjo turėti įtakos moters sveikatai ateityje, arba siūlė brandinti mažylio plaučius specialia injekcija ir kitą dieną daryti cezario pjūvį.
„Žinoma, pasirinkome antrąjį variantą. Man darė daugybę injekcijų, statė lašines, kad tik negimdyčiau. Visa tai vyko devintą valandą ryte. Tuo metu man jau labai skaudėjo pilvą, sąrėmiai buvo itin stiprūs. Atėjęs daktaras patikrino ir pasakė, kad viskas – reikia gimdyti.
Niekas nieko nežadėjo, sakė, kad jis tiesiog kvėpuoja. Patekau pas sūnelį tik vakare.
Kūdikis gimė 13.55 val. Dirbo visa komanda – buvo daug gydytojų, seselių, neonatologų, kurie gelbėjo kūdikį – atrodė, kad pagimdžiau per kelias minutes, gydytojai prilaikė virkštelę ir labai greitai ištraukė kūdikį, kad jį būtų galima kuo greičiau reanimuoti“, – pasakoja Marija.
Tai buvo ne viskas – moteriai gydytojai pasakė, kad prie gimdos yra priaugusi placenta ir tam, kad ją pašalintų, reikalinga operacija su bendra narkoze.
„Kai atsigavau, dar nebuvau mačiusi savo sūnaus, jis buvo reanimacijoje. Niekas nieko nežadėjo, sakė, kad jis tiesiog kvėpuoja. Patekau pas jį tik vakare. Jam buvo trečio lygio kraujo išsiliejimas į smegenis. Aišku, jis buvo apkabinėtas vamzdeliais, inkubatoriuje, mažytis ir pamėlęs“, – sako mama.
Iš viso ligoninėje praleido apie tris mėnesius
Kai gimė mažasis Dmitrijus, Marijos vyras kaip tik buvo išvykęs į reisą, tačiau laimingai susiklosčius aplinkybėms, jam pavyko greitai grįžti pas žmoną ir kūdikį.
„Per parą vyras atvažiavo pas mus į ligoninę, ir tai mums buvo didelis palaikymas. Gydytojai tiesiog kartojo, kad kuo ilgiau vaikutis gyvens, tuo didesni šansai jam išsikapstyti. Mažylis kvėpavo, nepasidavė. O gydytojai dar pasiūlė jį pakrikštyti, tad nuvažiavome į cerkvę – į reanimaciją sutiko įleisti dvasininką ir netgi atvėrė sekundei inkubatorių, kad mažylį galėtų paliesti krikšto metu“, – sako Marija.
Taip mažasis Dmitrijus praleido inkubatoriuje savaitę. Kai buvo daugmaž stabilus, mažylį perkėlė į Vaikų ligoninę, kur reanimacijoje praleido dar pusantro mėnesio.
Mama prisimena, kad mažylis gulėjo pirmame aukšte, o ji – trečiame. „Daktarai padarė tiek daug! Jį stebėjo, perpylė kraują ir darė viską, ką gali, jog jį išgelbėtų. Esu beprotiškai dėkinga už viską. Iš viso praleidome ligoninėje apie tris mėnesius ir dabar esame jau namuose“, – pasakoja mažylio mama.
Ten ji susipažino ir su kitomis mamomis, kurios susilaukė neišnešiotų kūdikių, todėl palaikymas ir pagalba buvo labai svarbūs.
Pagaliau – namuose, Dmitrijaus sveikata gerėja
Šiuo metu visa šeima namuose, kur mažylis yra apsuptas tėvų rūpesčio ir globos. Šeima įsigijo specialų prietaisą, kuris seka mažylio kvėpavimą, kūdikis kvėpuoja savarankiškai ir yra nuolat stebimas medikų – kas savaitę Marija su Maksimu veža sūnų pas gydytojus.
„Mažylis turi tam tikrų sveikatos problemų, kurias reikia stebėti, pavyzdžiui, neišnešiotukai turi problemų su akimis, tad reikia okulisto, taip pat chirurgo, neurologo dėl buvusio kraujo išsiliejimo į smegenis, konsultacijos, kurį laiką buvo ir inkstų nepakankamumas. Džiaugiamės, kad viskas klostosi į gerąją pusę, Dmitrijaus sveikata gerėja“, – džiaugiasi mama.
Negaili gerų žodžių medikams
Nemažai laiko su kūdikiu praleidusi medikų globoje, Marija itin dėkinga Santarų specialistams. Ji neatsidžiaugia, kiek daug ten dirba gerų žmonių, kadangi visi – nuo gydytojų iki seselių, valytojų ir kito personalo – negailėjo gerų žodžių, rūpesčio ir palaikymo.
„Pirmomis savaitėmis labai verkiau, jaučiau didelį sielvartą, tačiau viena seselė vis mane drąsino ir sakė, kad nustočiau verkti, kad kūdikis viską jaučia ir kad jeigu verksiu, neįleis pas sūnų – taip mane bandė palaikyti, padrąsinti ir suteikti vilties. Šiandien esu gana rami ir tikiuosi geriausio“, – sako Marija.
Šiuo metu kūdikis jau sveria 2 700 g ir yra 46 cm ūgio. Pirmus mėnesius mama kūdikį maitino pati, vėliau – donoriniu pienu, o dabar mažylis valgo specialų jam skirtą mišinuką ir sparčiai stiprėja.
