Specialistai išskiria keturias smurto rūšis artimoje aplinkoje – fizinį, psichologinį, ekonominį ir seksualinį smurtą. Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 m. amžiaus moterys. Dauguma pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuos gauna policija, susiję su fiziniu smurtu. Taip yra todėl, kad fizinis smurtas ne tik lengvai atpažįstamas, bet ir jį lengva įrodyti, nes matosi jo požymiai.
Smurto mastai – didžiuliai
Psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama. Neretai žmonės jo net nesuvokia. „Toks gyvenimas“, „toks charakteris“, – jie tiesiog stengiasi susitaikyti su esama situacija. Todėl smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.
Neretai žmonės smurto net nesuvokia.
Pasak Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro įkūrėjos ir vadovės dr. Dalios Puidokienės, vien tik jos vadovaujamas centras, apimantis Klaipėdos miestą, Palangą ir Neringą, per dieną kartais gauna iki 50 pranešimų iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje. Pareigūnai, gavę pranešimą ir užfiksavę visas aplinkybes, apie smurto artimoje aplinkoje atvejį praneša ir toje savivaldybėje veikiančiam specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, kurio specialistai susisiekia su nukentėjusiais asmenimis ir siūlo teikti individualią pagalbą. Visoje Lietuvoje veikia 24 akredituoti specializuotos pagalbos centrai, kurių sąrašą galima rasti čia.
Kai gaunamas pranešimas iš policijos, minėtų centrų specialistai susisiekia su nukentėjusiu asmeniu, išsiaiškina, kokios pagalbos jam reikia, tuomet pagal poreikį nukreipia nemokamai specializuotai psichologo arba teisininko konsultacijai.
Smurtas yra nusikaltimas
„Nors žmonės dažnai smurtą vadina tiesiog konfliktu, santykių aiškinimusi, smurtas visada ir yra apie santykius, kai vienas žmogus nori demonstruoti savo galią kitam žmogui ir jį kontroliuoti – tai nėra konfliktas, kai tiesiog išsiskiria nuomonės. Labai liūdna, kai į tokius santykius įpainiojami ir vaikai. Deja, dažnai smurtas yra ilgalaikis ir neretai laikomas norma, santykių dalimi. „Toks gyvenimas, ką čia pakeisi, reikia tiesiog išgyventi“, – dažnai girdime.
Nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje gali gauti pagalbą visoje Lietuvoje.
Pasak D. Puidokienės, dar blogiau, kai žmonės, ypač smurtautojai, apskritai nemato problemos. Kartais ateina moterys ir sako, kad vyras joms aiškina: „Tu eik ir susitvarkyk, čia tau su galva negerai, ne manyje ir ne mūsų santykiuose problema“. Svarbu paminėti, kad nukentėjusieji nuo smurto artimoje aplinkoje gali gauti pagalbą visoje Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad smurtas yra nusikaltimas, o bet koks nusikaltimas prieš žmogų yra negalimas.
Pati išsamiausia informacija apie smurtą artimoje aplinkoje, jo rūšis, požymius ir pagalbą jį patyrusiems asmenims surinkta tinklapyje atpazinksmurta.lt, kuriame nurodyti Lietuvos teritorijoje veikiančių įstaigų, teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju, kontaktai. Paieškos laukelyje (mygtukas INFOGRAM) tereikia įvesti savivaldybę, kurioje gyvenate.
Sunkiai atpažįstamos smurto rūšys
Pasak D. Puidokienės, jau seniai paneigtas mitas, kad smurtaujama tik socialinės rizikos šeimose ir kad jis yra tik fizinis. Pasak jos, labai opi problema – moters finansinė priklausomybė nuo vyro, kai moteris nedirba, tik prižiūri namus ir vaikus.
Pašnekovės teigimu, kai žmogus priklausomas finansiškai, labai padidėja rizika, kad jis sulauks kontrolės iš to asmens, nuo kurio priklauso. Yra įvairių pavyzdžių, kai vyras pradeda valdyti savo moterį, rodyti galią prieš ją. Finansinė priklausomybė – labai rimtas signalas, raudona lemputė ir didesnė rizika pasireikšti visoms kitoms smurto rūšims. Kita vertus, vis labiau matomas ir psichologinis smurtas. Tai reiškia, kad ne šios rūšies smurto daugėja, bet jis vis dažniau atpažįstamas.
Seniai paneigtas mitas, kad smurtaujama tik socialinės rizikos šeimose ir kad jis yra tik fizinis.
Ekspertė pastebi, kad daugėja besikreipiančių vyrų – net į Pagalbos moterims liniją. Dažniausiai jie kreipiasi dėl patiriamo psichologinio smurto, kurį prieš juos naudoja moterys – žmonos ar partnerės. Džiugu, kad laužomi ledai, keičiant mąstymą, jog vyrams neskauda ir kad smurtauja tik jie. Deja, moterys taip pat smurtauja.
„Didelė problema, kad labai sunkiai atpažįstamas seksualinis smurtas. Jeigu yra santuoka, jeigu aš žmona ar sugyventinė, būtinai privalau mylėtis, kai to nori vyras. Dar labai dažnai girdime tokius stereotipinius teiginius. Todėl tenka šviesti moteris, kad jos nieko neprivalo, jeigu nenori. Beje, kartais dėl šios rūšies smurto kreipiasi netgi vyrai, spaudžiami savo žmonų mylėtis“, – teigė D. Puidokienė.
Pateisinimo smurtui nėra
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pabrėžė, kad smurtas visada yra tyčinis veiksmas, net jei smurtautojas sako kitaip.
„Jeigu aš kažkam trenkiau, tai yra smurtas. Juk nebuvo taip, kad netyčia susidūriau su žmogumi ir jį užgavau, tai buvo mano aktyvus veiksmas. Arba aš žmogų „apipyliau“ menkinančiais, žeminančiais žodžiais. Tai aktyvus mano veiksmas. Smurtas visada susijęs su galios pozicija. Paprastai stipresnis asmuo smurtauja prieš silpnesnį, o ne atvirkščiai.
Smurtautojai dažnai teisinasi, kad nenorėjo to padaryti, tiesiog prarado savitvardą. Iš tiesų gali taip būti. Pavyzdžiui, įvyksta konfliktas, kurio metu suaktyvėja praeities nuoskaudos, įvairios emocinės traumos, žaizdos, dėl kurių žmogus gali prarasti savitvardą ir ką nors pasakyti ar padaryti. Tačiau tokia impulsyvi reakcija nuo atsakomybės neatleidžia. Jeigu tai vienkartinis atvejis ir žmogus, supratęs, kad su juo kažkas darosi, sprendžia problemą, ieško pagalbos, tuomet galime sutikti, kad jis prarado savitvardą. Bet jeigu žmogus nieko nesiima, net nemato problemos – esą „man tik kartais taip atsitinka“ – tai jau tyčinis veiksmas“, – aiškino pašnekovas.
Jis pažymėjo, kad dar vienas dažnas pasiteisinimas, kad auka pati išprovokavo smurtą: esą, žinodama mano silpnąsias vietas, vis bėrė „druskos ant žaizdos“ ar net kišo pirštus, kad labiau skaudėtų, man trūko kantrybė ir aš griebiausi fizinio smurto, kad nutraukčiau situaciją. Psichologiškai šią žmogaus reakciją galima paaiškinti, bet ne pateisinti. Reakcija į kito žmogaus veiksmus – visada mūsų atsakomybė.
Seksualinis smurtas akivaizdus, kai žmogus per prievartą verčiamas santykiauti, tačiau sunkiai atpažįstamas, kai pasireiškia subtiliomis formomis.
Antrindamas kolegei, gydytojas psichoterapeutas pabrėžė, kad bene sunkiausiai mūsų visuomenėje atpažįstamos smurto rūšys – ekonominis ir seksualinis. Kai žmogus finansiškai priklausomas nuo sutuoktinio, jam labai sunku apsiginti, kai yra verčiamas paklusti kito valiai, daryti tam tikrus dalykus ar kažko nedaryti. „Seksualinis smurtas akivaizdus, kai žmogus per prievartą verčiamas santykiauti, tačiau sunkiai atpažįstamas, kai pasireiškia subtiliomis formomis: pavyzdžiui, jeigu su manimi nesimylėsi, negausi pinigų arba aš tavęs kur nors neišleisiu, ignoruosiu, o gal turi meilužį ir pan. Seksualinis smurtas taip pat gali pasireikšti nešvankiais komplimentais, kurie priverčia nesmagiai pasijausti“, – paaiškino D. Jakučionis.
Kaip ištrūkti iš uždaro rato
Nors specialistai pataria rimtai sureaguoti jau į pirmąjį smurto atvejį, tačiau jį patiriantys žmonės tokiuose santykiuose gali užsibūti metų metus, kol ryžtasi kažką keisti. Kodėl taip vyksta?
„Gali būti, kad auka neturi arba mano neturinti, kur išeiti. Baimė išeiti į niekur yra didesnė už baimę likti su smurtautoju. O jeigu smurtą patiriantis žmogus išaugo šeimoje, kurioje buvo smurtaujama, smurtas jam gali atrodyti kaip normalus dalykas ir netgi kelti saugumo jausmą. Skamba paradoksaliai, bet gerai pažįstama aplinka, nors joje patiriamos kančios, gali atrodyti saugi, nes žinau, ko joje tikėtis. Aplinkiniai tokiam žmogui sako – „pats kaltas, kad neišeini“, bet jis neturi resursų ištrūkti, ypač jeigu dar ir vidinis balsas sako: „nerasiu nieko geresnio, manęs niekas neims“. Žmogaus savivertė tokia menka, kad jis mano nevertas geresnių santykių. Tačiau visa tai nepadaro aukos mažesne auka. Žmogus kenčia, tik negali priimti sprendimo išeiti“, – pasakojo D.Jakučionis.
Gydytojas psichoterapeutas apgailestauja, kad banali frazė – „muša, vadinasi, myli“, – vis dar labai gaji. Žmogui tai meilės išraiška, jeigu vaikystėje jį irgi mušdavo, bet sakydavo, kad myli ir tokiu būdu nori jam padėti. Logiškai žmogus supranta, kad tai nesąmonė, bet negali atsilaikyti prieš emocijas.
„Bet koks smurtas sukelia emocinį arba fizinį skausmą, mažina pasitikėjimą savimi ir kitais, kuria nesaugumo jausmą, o ilgainiui pasireiškia ir rimtesniais sutrikimais – nerimu, nemiga, depresinėmis nuotaikomis. Taigi, smurto pasekmės labai blogina gyvenimo kokybę. Ima trūkti energijos, sunku susikaupti, sunku dirbti ir visa tai tęsiasi kaip užburtas ratas. Žmogus silpsta, bet nemato išeities, nežino, ką daryti“, – aiškino specialistas.
Norint išeiti iš šio uždaro rato, pasak jo, pirmiausia reikia pripažinti, kad tokie smurtu grįsti santykiai nėra norma. Tuomet būtina ieškoti pagalbos, nes vienam tai padaryti gali būti labai sunku, juolab, kad smurtautojas gali pradėti manipuliuoti, šantažuoti, visaip grasinti, jog atims vaiką, gąsdinti nebūtais dalykais ir pan. Todėl labai svarbu turėti patikimą žmogų, kuris išklausytų ir palaikytų sunkiomis akimirkomis. Kartais gali padėti giminaičiai, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji netiki auka, nes smurtautoją kitoje aplinkoje mato visai kitokį. Tokiais atvejais patikimiausia pagalba – specializuotos kompleksinės pagalbos centrai.
Kodėl svarbu atsilaikyti?
Smurtautojas gali labai atgailauti, muštis į krūtinę, kad smurtas nepasikartos. Pašnekovas pataria vien žodžiais nepasitikėti: „Po pirmo karto mes paprastai atleidžiame. Bet jau po trečio karto vertėtų savęs paklausti, ar tikrai atgailavimas ir atsiprašymas yra ko nors verti, jeigu situacija kartojasi. Jeigu žmogus žada pasikeisti, jis turi tai įrodyti elgesiu: iš tiesų nustoti smurtauti arba, jeigu negali liautis, taip pat ieškoti pagalbos, spręsti savo problemą. Programų, padedančių smurtaujantiems asmenimis keistis, tikrai yra. Jeigu žmogus tik žada, bet nieko nedaro, kas iš tų pažadų.“
Pasak D.Puidokienės, dažnai būna ir taip, kad moteris atsiima savo pareiškimą dėl patirto smurto arba pati nesilaiko draudimo vyrui artintis prie jos – esą, paskubėjau, mes tiesiog apsipykom, nieko tokio baisaus neįvyko.
„Tai labai skaudi tema. Aš visada sakau, kad moterys turi savimi pasirūpinti, ginti savo orumą ir jausti ribą, kurios peržengti nevalia. Jeigu jau vieną kartą buvo peržengtos ribos, nereikia leisti tam kartotis. Tai kaip audinys, kuris įplyšo. Jeigu ir toliau ta vieta veikiama, ji plyšta toliau. Kuo didesnis įplyšimas, tuo sunkiau bus susiūti“, – nurodė D.Puidokienė.
Ji pažymėjo, jog taip pat negalime nusisukti ir nuo smurtautojo. Dažnai tai žmogus, turintis menką savivertę, pats nestovintis tvirtai ant žemės, nepasitikintis savimi ir šį nepasitikėjimą bandantis kompensuoti rodydamas galią prieš kitą. Todėl ir jam yra būtina pagalba pripažįstant, kad jo elgesys netinkamas, ir keičiant savo elgesį“, – dėstė pašnekovė.
Smurto pavojų patiriantys asmenys gali keisti smurtinį elgesį dalyvaudami smurtinio elgesio keitimo programose. Šias paslaugas pagal savo gyvenamąją vietą galima susirasti jau minėto tinklapio atpazinksmurta.lt infografiko paskutinėje lentelėje, pasirinkus skiltis „Smurto pavojų keliantiems“ arba „Smurtinio elgesio keitimas“. Čia rasite psichikos sveikatos centrų, krizių centrų, probacijos tarnybų ir kitų šias paslaugas teikiančių įstaigų kontaktus.