Svarbiausia, kad vaikui teatras teiktų džiaugsmą
Pasak A.Paukštytės, idėja įkurti vaikams skirtą teatrą gimė prieš maždaug ketverius metus, kai Lietuvoje šeimai skirtų renginių pasiūla buvo minimali, o mamoms, norinčioms jaukios erdvės, kurioje būtų galima užmiršti namų rutiną ir pabūti tarp bendraminčių, tokios galimybės tiesiog nebuvo. „Man tuo metu Vilniuje norėjosi vietos, kur atėjus su mažamečiu vaiku mamos nugaros raumenys atsipalaiduotų. Ilgai galvoje sukosi mamų SPA idėja. Po tuo slepiasi daug veiksnių – vizualinė estetika, kurios reta klegančiuose žaidimų kambariuose, veiklos, kuriuos būtų pasyvios, kitaip nei įvairiuose kūdikių būreliuose, bet tuo pačiu teiktų naudą. Galiausiai visa tai pavirto tuo, ką turime šiandien – teatru ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms, kur kiekvieną savaitgalį vyksta spektakliai ir koncertai“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, kalbant apie teatrą ar kitas kultūrines veiklas, kuriose gali dalyvauti vaikai, svarbiausia yra ne faktinė nauda, o gerai praleistas laikas ir puiki patirtis. „Mes taip dažnai susikoncentruojame į pamatuojamas naudas, rodiklius ir amžiaus tarpsnių pasiekimus, kad pamirštame tokį žmogui svarbų dalyką – džiaugsmą. Tikrai galime kalbėti apie ankstyvojo ugdymo naudą, sensorinių priemonių paveikumo tyrimus, teatro raiškos, muzikos, ritmo ugdomąją galią, bet gryniausia savo prasme mes esame pramoga“, – tikina A.Paukštytė ir priduria, jog teatras yra puikiausia galimybė patekti į kitą realybę. „Mes kuriame kitokį pasaulį, nei vaikas mato ir dalyvauja kasdien. Čia ir muzika, ir formos, ir judesiai, ir žmonės kitokie. Viskas sukurta taip, kad tam tikro amžiaus žmogučiui būtų įtaigiausia ir smagiausia“, – teigia pašnekovė.
Spektakliai pritaikyti ir patiems mažiausiems
Teatro „Pradžia“ įkūrėjos teigimu, į jame vykstančius spektaklius gali ateiti vaikai, sulaukę vos 6 mėnesių amžiaus, o tuo, kad kiekvienas jų išsineštų tik geriausią patirtį, rūpinasi profesionalūs teatro pedagogai, edukologai ir psichologai. „Aiškiai suprantame, kuo skiriasi vaiko raidos etapai, kokiu tempu reikia bendrauti su pusės metų vaiku, o ką pasakoti ir rodyti penkiamečiui. Tai elementari raidos psichologija, kurią svarbu gerai išmanyti, taikyti praktikoje ir kasdien mokytis. Net ir aktoriai, kurie vaidina, groja ar šoka mūsų spektakliuose, turi ankstesnės darbo su vaikais patirties“, – tikina A.Paukštytė.
Anot jos, paties mažiausio amžiaus žiūrovai neturi socialinių filtrų, todėl svarbiausia, kad kūdikis būtų išsimiegojęs, sausas ir sotus. O patenkinus šiuos pagrindinius fiziologinius poreikius, galima pradėti siūlyti papildomą veiklą. „Pusės metų žmogus mato kontrastus, formas, išraiškingus judesius, girdi muziką. Būtent tuo ir žaidžiame. Naudojame daug gamtos garsų, atsikartojančių judesių, svarbu visa ko tempas, trukmė ir garso lygis. Pasikartojimai vaikui teikia saugumą, atpažįstamumą. Todėl judesio ar šokio spektakliuose dažnai pamatysite tarsi cituojamų judesių, muzikiniuose darbuose visad svarbu ritmas ir teksto rimas. O slaptasis ingredientas visada yra aktoriai, kurie būdami scenoje jaučia kiekvieną žiūrovą ir į jį reaguoja“, – pasakoja pašnekovė.
Meno pažinimo užsiėmimai – norintiems atrasti įvairias jo formas
A.Paukštytė pabrėžia, kad patys mažiausieji yra laukiami ir „Meno pažinimo“ užsiėmimuose, kurių metu žaidimų forma vaikams yra pristatomos įvairios meno rūšys – teatras, muzika, šokis. „Kiekvienas užsiėmimas prasideda trumpo etiudo peržiūra – vaikai mokosi laikyti dėmesį, būti žiūrovu, po to sekame pasakas, dainuojame ir pan. Svarbu tai, kad įsitraukti visad prašome lydintįjį asmenį (mamą, tėtį, močiutę ar kt.), o ne tikimės, kad vaikas, aktyviai kažką darys pats. Vaikai mokosi savo tempu – vieni jau antrą užsiėmimą viską atkartoja, kiti lieka stebėtojo pozicijoje ir tik grįžę namo tėčiui perpasakoja pasaką ar greitakalbę“, – pasakoja teatro „Pradžia“ įkūrėja.
Ji pažymi, jog čia svarbiausias – ne tik edukacinis, bet ir pramoginis aspektas. „Vaikai socializuojasi būdami būryje, pažaidžia, o ne jaučia spaudimą išmokti ar atkartoti. Tuo tarpu mamos pailsi nuo kasdienių minčių, pakeičia aplinką. Vaikas nuo pirmų gyvenimo dienų bando suprasti pasaulį, na o mes stengiamės, kad jis jam atrodytų magiškas, linksmas ir saugus“, – teigia pašnekovė.