Jeigu suaugę žmonės nepastebi, kad vaikas seksualiai išnaudojamas, didelė dalis nukentėjusių prabyla apie patirtą seksualinę prievartą tik būdami suaugę. Todėl seksualinės prievartos paplitimo tyrimų duomenys skiriasi nuo teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos tarnybų skelbiamų išaiškintų atvejų statistikos.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2017 m. seksualinę prievartą patyrė 84 nepilnamečiai, taip pat nustatyti 94 mažamečių tvirkinimo atvejai. Iš viso tai sudaro tik 0,04 proc. visų vaikų. Tačiau įvairiais seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimo tyrimų duomenimis, Lietuvoje rezultatai svyruoja nuo 3,5–6 proc. iki 31 proc. Rezultatai gali skirtis dėl tyrimuose naudojamų klausimų ir prievartos apibrėžimų.
Užsienio tyrimų duomenimis, iki 90 proc. atvejų seksualinę prievartą prieš vaikus panaudoja gerai vaikui pažįstami ir jo pasitikėjimą užsitarnavę žmonės. Daugiau kaip 60 proc. išaiškintų prievartos atvejų vaiką seksualiai išnaudojo tėvas, patėvis, kitas šeimos narys ar artimas giminaitis.
Tiesa iškilo į paviršių su psichologe žaidžiant šeimą
Žaidžiant žaidimą, imituojantį šeimos gyvenimą, psichologė parodė vaikams skirtą knygutę, kurioje pavaizduoti lovoje gulintys užsikloję apsikabinę vyras ir moteris. Tada mergaitė pasakė, kad ir ji su tėčiu taip daro.
Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu 46 metų vyrą, kuris maždaug 2,5 metų, kaip rašoma teismo sprendime, „pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės savo dukters būsena, oraliniu ir kitokiu sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą, taip pat liepė jai laižyti, čiulpti jo lytinius organus, pats laižė jos lytinius organus“. Kai viskas prasidėjo, mergaitei galėjo tebūti vos treji.
Įtarimų kilo, kai darželio auklėtojos pastebėjo, kad penkiametės elgesys yra pernelyg seksualizuotas: mergaitė demonstravo berniukams savo lyties organus, glaustėsi prie auklėtojų krūtų, lietė jas, bučiavosi su berniukais ir inicijavo tai. Taip auklėtojai mergaitė užsiminė, kad su tėčiu žiūrėjo pornografinius filmus, kur žmonės nuogi.
Žaidžiant žaidimą, imituojantį šeimos gyvenimą, psichologė parodė vaikams skirtą knygutę, kurioje pavaizduoti lovoje gulintys užsikloję apsikabinę vyras ir moteris, ir paaiškino, kad tėtis ir mama labai mylėjo vienas kitą ir iš didelės meilės ji atsirado. Tada mergaitė pasakė, kad ir ji su tėčiu taip daro: „Tėtis liepia man nusimauti triusikus, laižo mano putę, o aš čiulpiu tėčio pimpalą.“ Į klausimą, kas toliau, mergaitė savo mimika išreiškė nepasitenkinimą ir pasakė: „Fui, nekalbėkime apie tai“.
Apie tai, kad tėtis žiūrėjo filmą „apie papus“, mergaitė užsiminė net kelioms darželio darbuotojoms. Tačiau joms visoms susidarė įspūdis, kad vaikas atsitiktinai pamatė, ką žiūrėjo tėtis, todėl tų žodžių nesureikšmino.
Teigė, kad vienoje lovoje miegojo tik dukrai sergant
Mergaitė nuo trejų metukų gyvena su tėvu, kadangi po tėvų skyrybų vaiko globa buvo priskirta tėvui. Iki panašių mergaitės pareiškimų ugdymo įstaigų darbuotojai neturėjo jokių įtarimų, kad su mergaite namuose elgiamasi blogai. Mergaitės tėvas aiškino, kad mergaitė turi savo lovą ir kambarį, o kartu vienoje lovoje miegodavo tik tada, kai dukra sirgdavo.
Kai teisėsaugos pareigūnai jo kompiuteryje rado pornografinės medžiagos, vyras prisipažino, kad ją tikrai žiūrėjo, tačiau patikino, kad tai darydavo dukrą užmigdęs. Tik kartą, kai jis manė, kad dukra miega, ir prisėdo prie kompiuterio, ši pro pravertas duris taip pat stebėjo pornografinį filmą. Tėvui ją pastebėjus, mergaitė esą pareiškė, kad jis žiūri nesąmones, ir pasakys apie tai auklėtojai.
Šiuo paaiškinimu teismas patikėjo, kadangi ir liudininkų parodymai patvirtino, kad mergaitė neužsiminė, kad būtų raginama tokius filmus žiūrėti. Tuo tarpu mažametės tėvo argumentai, kad mergaitę prieš jį nuteikė psichologai, teismo neįtikino.
Mažametės leksikonas: pimpalas, pimpis, pipis
Kai dukrą pas save pasiėmė mama, sužinojusi, kad ji atsidūrė globos namuose, po kelių dienų mergaitė pasakė, kad tėtis turi albumą, kuriame yra vyrai ir moterys, ir klausė, ar ji tokio neturinti. Mergaitė kalbėjo, kad tėtis yra blogas, blogai su ja pasielgė.
Paklausta, ką tėtis padarė, ji atsigulė, pražergė kojas ir paaiškino, kad tėtis jai laižė ir liepė laižyti jo pimpalą. Pirmomis naktimis pas mamą dukra verkdavo ir rėkdavo „neliesk“. Daugiau nieko bloga apie tėtį mergaitė negalėjo pasakyti – jis jos nemušė, niekaip kitaip blogai nesielgė, pirko jai žaislus.
Ekspertai konstatavo, kad jos parodymai yra realistiški, atitinkantys jos žodyną bei turimas žinias, ir leidžia pagrįstai manyti, kad remiasi jos asmenine patirtimi.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertizės išvadoje taip pat teigiama, kad mergaitė labai konkrečiai įvardijo su ja atliekamus veiksmus: „Visas nuogas buvo ir aš nuoga, su pimpeliu, su liežuviuku laižė, liežuvį kišo, čiulpia jisai. Laižė pipį, su pimpeliu į burną man, tėčiui irgi į burną kišau, tėčio pimpelis buvo burnytės viduje, pimpelis buvo didelis, iš pimpelio pienas krenta, mačiau, į burnytę pateko. Tetei sakydavau, kad nenoriu, jis sakydavo „daryk“. Pasakodama mergaitė realistiškai pademonstravo tuos veiksmus, juos imitavo.
Ekspertų išvada: parodymai labai realistiški
Ekspertai konstatavo, kad mergaitė neturi psichikos sutrikimų, bet jai nustatyti emocijų sutrikimai, kurie tiesiogiai atsirado dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Nepaisant to, ji pagal savo amžių suprato faktines bylai reikšmingas aplinkybes, todėl galėjo duoti parodymus. Jos parodymai yra realistiški, atitinkantys jos žodyną bei turimas žinias, ir leidžia pagrįstai manyti, kad remiasi jos asmenine patirtimi, padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas.
Teismas vyrui skyrė laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams ir patenkino motinos pateiktą ieškinį dėl 6000 eurų dydžio kompensacijos dukters naudai neturtinei žalai atlyginti.
Teismas neabejoja, kad mergaitė dėl tėvo veiksmų, t. y. jos seksualinės prievartos, patyrė neturtinę žalą. Dėl atsiradusių emocinių sutrikimų ji buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje. Kadangi prievarta tęsėsi ilgai, mergaitė įvykius išgyveno kaip psichotraumuojančius, o patirti išgyvenimai, pasak ekspertų, dar labiau atsiskleis ateityje, kai ji suvoks su ja atliktų veiksmų esmę.
Vyras nesutiko su šiuo teismo sprendimu ir apskundė jį apeliaciniam teismui. Jis tvirtina esąs nekaltas ir seksualiai neišnaudojęs savo dukters.
Psichoterapeuto patirtys: vyrą išgąsdino patirta erekcija nuo dukters vaizdo
Visi sutinkama, kad šis reiškinys pakankamai paplitęs visame pasaulyje. Pagal paplitimą jis prilygsta homoseksualumui – kiek jų yra iš tikrųjų, niekas nežino, bet manoma, kad daug.
Pasak psichoterapeuto ir seksologo Andriaus Kalugino, bet koks nepilnamečio seksualinis išnaudojimas yra nepateisinamas – nesvarbu, ar tai padarė pilno proto, ar nepilno proto žmogus.
„Ar verta tokius žmones suprasti? Mano manymu, jei nustatomas toks faktas, nieko toliau aiškintis nereikia, žmogus turi pagal baudžiamąją atsakomybę atsakyti už savo veiksmus.
Pedofilija susijusi su psichiatriniu sutrikimu, ir šiuo atveju geriausia išeitis būtų privalomas gydymas. Jokie psichologai jiems nepadės, reikia gydymo rimtais vaistais. Jei gydymas pavyks, galima pasiekti gerų rezultatų be kastravimo.
Psichoterapija gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei žmogus apčiuopia savo pirmus silpnus impulsus. Turėjau klientą, kuris pajautė erekciją jo trylikos metų dukrai išėjus iš dušo su chalatu. Jis atvyko labai išsigandęs dėl impulsyviai suveikusio vyriško instinkto. Jis niekada neturėjo nė panašių minčių, todėl jį labai išgąsdino fiziologinė jo kūno reakcija. Nuo šios baimės vyrui apskritai sutriko lytinė funkcija, jis net su žmona nebegalėjo mylėtis. Po psichoterapijos situacija susitvarkė“, – pasakojo pašnekovas.
Kita jo klientė, šiuo metu jau brandi moteris, buvo išnaudojama patėvio, kuris paauglystėje ją nugirdydavo, tada prievartaudavo ir grasindavo, kad jeigu ji pasiskųs mamai, jis pasakys, kad ji gėrė. Paauglė labai bijojo, kad mama sužinos, jog ji vartojo alkoholį, todėl tenkino patėvio seksualinius poreikius.
Pasak A.Kalugino, tai jau vienareikšmiškai yra iškrypimas, kai žmogus aiškiai planuoja, kaip gauti nepilnamečio kūną.
Mokslininkai vis dar ieško pedofilijos priežasčių
Vieningos nuomonės, kaip atsiranda pedofilija, nėra. Vienos teorijos teigia, kad tai genetiškai paveldimas dalykas: giminėje kažkas panašaus buvo, tik gal užslėpta, o pas šį žmogų jau suaktyvėjo.
Yra teorijų, teigiančių, kad tai tik to žmogaus genų sutrikimas, yra ir socialinio išmokimo teorijų, kai manoma, kad polinkis pedofilijai ateina iš vaikystės patirčių. Tačiau visi sutinka, kad šis reiškinys pakankamai paplitęs visame pasaulyje. Pagal paplitimą jis prilygsta homoseksualumui – kiek jų yra iš tikrųjų, niekas nežino, bet manoma, kad daug.
Turėjau klientą, kuris pajautė erekciją jo trylikos metų dukrai išėjus iš dušo su chalatu. Jis atvyko labai išsigandęs.
„Daliai žmonių pedofilinis potraukis taip ir lieka latentinėje būsenoje – jie turi minčių arba fantazijų apie seksą su nepilnamečiais, bet dėl įvairių priežasčių (sąžinės, moralės blokų, dėl suvokimo, kad tai negerai) savyje šį potraukį užgniaužia ir aktyvių veiksmų nesiima. Mano manymu, tokių žmonių yra tikrai nemažai.
Kas padeda išlaikyti šią takoskyrą? Pirmiausia gebėjimas valdyti savo impulsus. Juk jeigu šefui norisi šliūkštelėti arbatos į veidą, to nedarome. Arba kai esame pikti ir mus erzina vaikas, norisi jam trenkti, bet dauguma visgi susivaldo.
Tačiau yra žmonių, kurie absoliučiai nevaldo savo impulsų. Ką tokiais atvejais daryti? Aš, kaip pilietis, kaip vyras, kaip žmogus, pasisakyčiau už cheminę kastraciją – griežčiausią priemonę. Mano, kaip psichoterapeuto, pozicija būtų švelnesnė: tokius žmones reikia priverstinai gydyti. Vien tik patupdyti už grotų tokį žmogų nėra išeitis. Jis išeis ir ieškos kitų nepilnamečių.
Jis gali netgi atgailauti dėl savo veiksmų, bet elgsis kaip alkoholikas: kai jis išblaivėja, labai gailisi to, ką padarė būdamas girtas, ir gali kokią savaitę negerti. Bet pastatyk jam čierkelę, ir jis nesusilaikys. Taip ir čia – iki pirmo sutikto vaiko ar paauglio. Šis sutrikimas stipresnis už patį žmogų, jis pats negali susivaldyti, todėl jam reikia psichiatrinės pagalbos“, – svarstė pašnekovas.
Amerikoje pasklido gandai apie ketinimus įteisinti pedofiliją
Aš, kaip pilietis, kaip vyras, kaip žmogus, pasisakyčiau už cheminę kastraciją – griežčiausią priemonę. Mano, kaip psichoterapeuto, pozicija būtų švelnesnė: tokius žmones reikia priverstinai gydyti.
Pasak A.Kalugino, pedofilija ypač tyrinėjama Amerikoje, kadangi būtent ten pasigirdo gandų apie ketinimus įteisinti ją kaip vieną iš seksualumo formų, prilygstančių homoseksualumui arba mastrubacijai.
„Oficialios informacijos nebuvo, kita vertus, gandai iš niekur nieko neatsiranda. Juk homoseksualumas ten pripažintas kaip seksualumo forma. Tuo pačiu keliu, matyt, bando eiti ir pedofilai Amerikoje. Vis dėlto šiuo metu pedofilija laikoma psichiniu seksualinio elgesio sutrikimu. Retais atvejais ji traktuojama kaip sąmonės užtemimas, dėl kurio žmogus tuo metu buvo nepakaltinamas, tačiau paprastai šie žmonės supranta, ką daro.
Tai galima palyginti su depresija – žmogus yra gydomas, bet net būdamas gilioje depresijos būsenoje suvokia, kas su juo vyksta ir ką jis daro. Žinoma, mąstymo struktūrų pakitimas yra, mąstymas būna iškreiptas, tačiau tai nėra sunkioji psichiatrija, kad žmogų galima būtų pripažinti nepakaltinamu“, – tikino specialistas.
Siūlo kurti savo vaikus prievartaujančių artimųjų registrą
Didžiulius seksualinės prievartos prieš vaikus artimoje aplinkoje mastus pastebi ir šioje srityje dirbantys Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojai. Pasak centro vadovės Kristinos Mišinienės, vaikus mokome neimti iš nepažįstamų dėdžių saldainių, nelipti pas juos į mašinas, nesakyti, kur gyvena.
„O kaip apsaugoti vaikelį nuo tamsoje glūdinčios pabaisos, kuri gali turėti labai konkrečią išraišką – tėtukas, brolis, dėdė? Deja... Kaip pažymėjo šioje byloje pasisakę ekspertai, tie keleri intensyvaus mažametės tvirkinimo metai ateityje turės didelių neigiamų pasekmių, kai ji pradės suvokti, kas su ja buvo daroma. Kad ir kaip to nenorėtume matyti, girdėti, nes mums tiesiog nepakeliamai sunku žinoti, kad neapginsime visų vaikų nuo ligotų, juos žalojančių suaugusių, vis dėlto turime ieškoti išeičių.
Viena vertus, reikia didinti kvalifikuotų terapeutų pajėgas, jų prieinamumą, pagaliau apsispręsti dėl vaiko advokato atsiradimo, bet taip pat gal verta pradėti registruoti šiuos darančius nusikaltimus asmenis į specialų registrą.
Šiandien ministerijų klerkai silpnai atsimušinėja, jog „statistika tai yra, ko dar trūksta“, „palikite šiuos vyrus ramybėje, jie atsėdėjo“ ir pan. Bet ramybės neturi nei šie vyrai, nei jų aukos. Registruokime ne tam, kad persekiotume, bet kad žinotume, užkirstume kelią ir – būtinai – padėtume atpažinti baisaus sutrikimo siunčiamus signalus, mokytume juos suvaldyti. Mūsų vaikų, mūsų visų labui“, – svarstė pašnekovė.
Jos teigimu, kalėjimas, persekiojimai, fizinis susidorojimas, ko dažnai yra linkima ir kas nutinka vaikų prievartautojams, tvirkintojams neturi įtakos sutrikusio lytinio potraukio apraiškoms. Todėl reikia ieškoti kitų kelių, negaištant, nes „kasnakt kažkur aidi skriaudžiamo vaikelio rauda“.
