Valgyk, miegok, judėk
Vis dažniau kalbama ir tyrimais įrodoma, kad labiausiai mūsų savijautą ir sveikatą veikia mityba. Ypač vaikų ir paauglių, kai jų organizmai dar tik vystosi. Atrodytų, stengiamės, o imunitetas kaip nusilpęs taip nusilpęs. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė XFM radijo stoties laidoje „Pasirinkimai“ sako, kad dažnai pamirštami dar du labai svarbūs dalykai – miegas ir judėjimas.
„Suprantama, mityba čia svarbiausia. Bet ar tėvai atkreipia dėmesį, kada jų vaikai eina miegoti? Jei vaikas nesilaiko miego ir poilsio režimo, nenuostabu, kad jis pervargsta, nesusikaupia, stringa mąstymas, atsiranda irzlumas, krenta mokymosi rezultatai ir, aišku, imunitetas, silpnėja, – teigia specialistė. – Ir dar judėjimas. Ar pastebėjote, jog kiemuose beveik nėra vaikų? Lauke jie tikrai labai mažai laiko praleidžia, nedaug juda. Geriausiu atveju nueina iki mokyklos ir atgal. Jeigu saulė nešviečia, vis tiek nebijokite būti lauke, net ir per debesis ji stiprina mūsų imunitetą. Prisiminkite: nėra blogo oro, yra bloga apranga“.
Tėvai nustato taisykles
V.Kurpienės teigimu, ką valgys šeima, priklauso nuo to, kas ir kada padėta ant stalo. O kas padeda? Tėvai. Tačiau jie turėtų tartis su savo vaikais.
Tėvai turi nustatyti, ką ir kada vaikas valgys, o jis tik pasirinks, kiek valgyti. Vaikai, kaip ir dalis suaugusiųjų, pasekmių nesuvokia.
„Iš karto mitybos pakeisti neįmanoma. Siūlau pradėti nuo mažų dalykų. Bet su vaikais reikėtų vengti drastiškų priemonių, daugiau šnekėtis ir tartis, jokiu būdu ne moralizuoti ar liepti. Tėvams reikėtų išmokti formuluoti klausimus. Jei vaiko paklausi, ko jis nori, nenustebkite, kad kasdien atsakys, jog makaronų, blynų ar bandelių. Tiesiog ribokite pasirinkimą, pateikite dvi alternatyvas ir leiskite iš jų rinktis. Pavyzdžiui, „Šiandien gaminsime žuvį. Kepsime orkaitėje ar darysime troškinį?“ arba „Valgysi troškinį su pomidorais ar špinatais?“. Kita vertus, pasakykite iš anksto, kas bus gaminama vakarienei, kad vaikui liktų laiko susitaikyti su tuo. Supraskite, kad taisykles šeimoje kuria ne vaikai. Tėvai turi nustatyti, ką ir kada vaikas valgys, o jis tik pasirinks, kiek valgyti. Vaikai, kaip ir dalis suaugusiųjų, pasekmių nesuvokia. Todėl nemoralizuokime, kad, pavyzdžiui, tai pakenks sveikatai, verčiau kalbėkime apie tai, kas jam aktualu, kaip jis jaučiasi. Rodykim pavyzdį, leiskime tinkamai pasirinkti ir tada viskas ganėtinai greitai susidėlioja“, – įsitikinusi mitybos specialistė.
Nenuleisti rankų
Suprantama, kai vaikas eina į darželį ar mokyklą, tinkamai maitintis sunkiau. Tačiau, specialistės tvirtinimu, tėvai turi pasidomėti, kaip jų vaikai maitinami ugdymo įstaigose, svarstyti tai susirinkimuose, burtis į grupes, o ne piktintis.
„Pirma tėvų klaida ir yra ta, kad per anksti nuleidžia rankas: „Aš nieko negaliu padaryti“. Vienas, žinoma, mažai ką gali, bet susivienijus įmanoma kažką nuveikti, – įsitikinusi V.Kurpienė. – Antra klaida yra ta, kad leidžia ir namie netinkamai maitintis. Daugelis sako: „Ai, vis tiek mokykloje prisivalgė nesveiko maisto“. Nesvarbu, ką ten valgė, bent namie formuokite tinkamos mitybos įpročius. Jei vaikas gauna daug mėsos, miltinių, saldžių produktų, namie gaminkite daugiau daržovių, žuvies, o jei jau tą patį ruošiate, tai bent iš sveikesnių produktų, pavyzdžiui, pilno grūdo miltų. Vaikas mokosi iš to, ką mato. Jei namie patys nevalgote daržovių, nesistebėkite, kad jų nemėgsta jūsų atžalos. Žinoma, gali būti taip, kad jų organizmas kai kurių produktų netoleruoja, tuomet nevertėtų jų duoti. Tačiau labai paprasta patikrinti, kas tai: emocinis nusistatymas ar fiziologija. Jei vaikas produktą toleruoja, kai jo nemato, kai jis „paslėptas“ patiekale, vadinasi, jį gali valgyti“.
Malonūs pokalbiai prie stalo
„Šventės yra šventės, žinoma, galima leisti daugiau. Tačiau nereikėtų drausti, o mokyti vaikus. Na, sakykim, matau, kad vaikas per gimtadienį įsidėjo du gabalus torto, per šventę nieko nesakysiu, bet kitą dieną pasikalbėsiu, kad neverta taip daryti. Daugiau prisivalgo tie, kuriems draudžia, o ne kuriuos moko“, – tvirtina V. Kurpienė.
Ji priduria, kad mes dažnai kalbame, kuo reikėtų maitintis, tačiau pamirštame, kaip valgyti. Juolab kad yra daugybė mokslinių tyrimų, įrodžiusių, jog vaikų (ypač paauglių) emocinė sveikata ir būklė labai priklauso nuo to, kiek dažnai vaikai su tėvais valgo prie vieno stalo.
„Suprantama, kartu valgydami bendrauja, o ne televizorių žiūri ar žaidžia mobiliuoju telefonu. Kita vertus, šeimos dabar mažai laiko turi kartu pabūti, todėl prie stalo bando atsigriebti ir sprendžia savo problemas. Taip neturėtų būti, prie stalo tinkamiausi – malonūs pokalbiai, kad visiems būtų smagu. Juk tiek nedaug šeimos būna kartu. Taigi bent jau tą pusvalandį reikėtų skirti malonioms temoms, o problemas spręsti vėliau“.
Darykite geriausia šiandien
Yra tėvų, kurie kartais, tarkim, vieną dieną per savaitę vaikui leidžia valgyti greito maisto. XFM radijas paklausė mitybos specialistės, ką ji apie tai mano.
Siūlau nustoti atidėlioti ir laukti stebuklo, o pradėti gyventi šiandien ir dabar.
„Žinoma, yra ir sveiko greito maisto, pavyzdžiui, kiaušinienė ar grikių košė. Tačiau dabar mes kalbame apie keptas bulvytes, traškučius ir kt. Idealiame pasaulyje to reikėtų vengti. Tačiau žinome, kaip yra, – šypsosi V. Kurpienė. – Pirmiausia tėvams reikėtų įvertinti situaciją, vaiko būseną ir tik tada tartis. Sakykim, vaikas turi savo pinigų ir jis penkis kartus per savaitę valgo tokį maistą. Jei tėvams pavyktų susitarti, kad jis taip maitinsis tik kartą per savaitę, bus penkis kartus geriau. Apskritai siūlau nustoti atidėlioti ir laukti stebuklo, o pradėti gyventi šiandien ir dabar. Ideali mityba gal atrodo baisi, sudėtinga, tolima, neįgyvendinama. Pradėkite pamažu, nors 15 minučių susėskite visi prie bendro stalo ir bendraukite, grįžę namo apsikabinkite. Darykite viską, ką galite šiandien padaryti geriausia. Nes šiandien praeis ir daugiau nebebus“.
Parengė Ilona Petrovė