Daugelis mamų jau savarankiškai sėdėti gebantį vaikutį saugiai apkamšo pagalvėmis, paberia šūsnį įvairiausių žaisliukų ir leidžia netrukdomam čiupinėti, žiūrinėti ar net pakramtyti (kaipgi kitaip mažylis sužinos, kas valgoma, o kas ne).
Vaikščioti pradėjęs vaikas žaislus ir kitus daiktus noriai dėlioja iš vienos vietos į kitą, iminėja iš spintelių, stato kaladėlių bokštus ir t. t. Po valandėlės tokio žaidimo namai nė iš tolo neprimena tvarkingos erdvės. Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau žaislų, piešimo, rašymo, lipdymo ir kitų priemonių atsiranda. Jei nenorite viso laiko skirti vien joms tvarkyti, į pagalbą pasitelkite atžalas.
Kaip išmokyti tvarkytis?
Kol mažieji nekeliauja į vaikų darželį, visko mokosi sekdami tėvų pavyzdžiu. Tad net nedėdami specialių pastangų, vaikus mokysite tvarkos tvarkydamiesi patys. Kuo jūsų veiksmai bus pastovesni, tuo greičiau mažieji perims įpročius – visuomet atsikėlus pasikloti lovą, pavalgius nusinešti lėkštes, nešvarius drabužius sudėti į jiems skirtą dėžę ir t. t.
Kai vaikas jau geba savarankiškai vaikščioti, galite jo paprašyti nunešti vieną kitą daiktą ir padėti į atitinkamą vietą. Suprantama, tik kiek vyresni nei vienų metukų amžiaus mažyliai supranta žodžius „spintelė“, „stalčius“, „dėžė“ ir kt. Tad į vietą dėdami konkretų daiktą, įvardykite savo veiksmus ir visus objektus. Pakėlę nuo žemės žaislą ir padėję į vietą, tą patį atlikti paskatinkite ir atžalą.
Kiekvieną kartą vaikui pasekus jūsų pavyzdžiu, įvertinkite mažylio pastangas. Pagirkite žodžiu, paglostykite galvytę ar suplokite rankomis.
2–3 metų vaikai domisi viskuo, kas vyksta aplinkui. Ne tik prasideda „kodėlčiuko“ laikas, tačiau ir rankytės nenustygsta vietoje – norisi viską išbandyti, atlikti patiems, pačiupinėti, suprasti, kas kaip vyksta. Būtent šiuo metu labai svarbu apsišarvuoti kantrybe ir nepasiduoti pagundai neleisti nieko daryti (nes patys galite viską atlikti greitai ir kokybiškai). Žodžiais „pasitrauk“, „neliesk“, „neimk“, „nemoki“ ir panašiais slopinamas vaiko noras padėti tėveliams. Po daugybės „negalima“ mažylis praranda bet kokį susidomėjimą buities darbais.
Žinoma, vaikas nesugebės iš karto tvarkingai susidėti žaislų, nušluostyti dulkių ar iššluoti grindų, tačiau jei tėvai leis tai padaryti, vaikas bus patenkintas – juk jis daro tą patį, ką mama ar tėtis. Pradžioje, po tokio „tvarkymosi“ namuose gali likti net didesnė netvarka, tačiau vis tiek reikėtų atžalą pagirti už pastangas. Patikėkite, po truputį jai seksis vis geriau.
Kiti ruošos darbai
Vaikams nuo 5-erių metų jau galima patikėti ir kitus namų ruošos darbus. Leiskite padėti šeimininkauti virtuvėje. Pradžioje prašykite, kad ant stalo išdėstytų lėkštes, puodelius, įrankius. Gamindama maistą, leiskite suberti ar supilti ingredientus į dubenį ir išmaišyti, supjaustytus produktus išdėlioti lėkštėje ar ant sumuštinių ir t. t.
Galima paprašyti prižiūrėti kambarines gėles ar naminius gyvūnus. Paaiškinkite vaikui, kad jis jau pakankamai didelis ir gali būti tikras pagalbininkas, todėl jam patikimas atsakingas darbas. Pradžioje parodykite, kiek vandens pilti gėlytėms ar ištroškusiam augintiniui, vėliau padarykite viską kartu, o trečią kartą jau leiskite savarankiškai (žinoma, užmesdamos akį, kaip viskas pavyko, tačiau tik nematant atžalai). Garsiai pasakykite visiems namiškiams, kaip šauniai mažasis rūpinasi gėlėmis ar gyvūnėliais. Vaikus jausmas, kad jais pasitiki, o ne verčia dirbti, labai įkvepia.
Lygiai tokie pat metodai tinkami ir kalbant apie lauko darbus (sėją, ravėjimą, lapų grėbimą ir t. t.). Rodykite pavyzdį, prašykite pagalbos, dėkokite už pastangas.
Skatinimo sistema
Stebuklingi žodžiai. Net ir suaugusiam žmogui, kai iš jo norima paslaugos, malonu išgirsti „prašau“, „gal galėtum“, „būčiau dėkingas“, „ačiū“, „koks tu geras“ ir pan. Vaikams tai taip pat labai svarbu. Padėkoję pagalbininkui, su tvarkymusi siesite teigiamą emociją, skatinsite pasitikėjimą savimi, norą būti naudingam kitiems.
Būkite žaismingi. Susitaikykite su mintimi, kad vaikams kartais išdygsta ragiukai ar prasideda maištingasis amžius. Tuomet prašymai ar paraginimai gali ir nebūti labai veiksmingi. Išlikite ramūs, nekelkite balso ir tiesiog pagudraukite: „Lažinamės, kad neiššluosi namų greičiau, negu aš iškepsiu blynus.“ Azartas kaipmat paims viršų ir atžala nubildės daryti, ko iš jos tikimasi.
Parodykite darbų naudą. Paaiškinkite, kad jų indėlis į namų ruošą labai svarbus visiems. Pavyzdžiui, „greitai visi susitvarkome ir galėsime greičiau pažiūrėti filmuką (ar nueiti į kiną, sulaukti svečių)“; „jei tu surinksi žaislus, aš išplausiu indus, o tėtis sudės į vietą knygas, galėsime visi kartu eiti pasivaikščioti“.
Neskatinkite pinigais ir maistu. Mokėti vaikams už tai, kad jie susitvarko drabužius, šluoja grindis ar plauna indus – visai nelogiška. Negi jums kas moka už skalbimą, maisto ruošą ar išsiurbtą kambarį? Nuo mažumės vaikai turi suvokti, kad šie darbai yra nemokami, bet dėl to jų svarba nė kiek ne mažesnė. Skanumynais skatinti negalima, nes įprotis save apdovanoti skanėstu už įvykdytas užduotis liks visam gyvenimui, o tai gresia antsvoriu ir su juo susijusiomis ligomis.
Namų ruoša ne mažiau svarbi. Tėvai turi patys suvokti ir vaikams išaiškinti, kad namų ruoša tiek pat svarbi kaip ir kiti darbai ar pareigos – mokslai, būreliai ir kt. Taip pat netvarkykite vyresnių vaikų kambarių, net jei jie nespėjo, ruošėsi atsiskaitymui, pavargo treniruotėje ar pan. Vėliau suaugę jie tiesiog permes šią atsakomybę antrajai pusei ar kambariokui.
Namuose dirba visi. Tai, kad vaikai pakankamai dideli ir moka nudirbti buities darbus, dar nereiškia, kad nuo šiol tai tik jų vienų atsakomybė. Namai yra visų bendra erdvė, todėl tvarką joje palaikyti turi visi šeimos nariai (ir be paraginimų). Čia vėl vertėtų atsiminti, kad tėvų pavyzdys yra užkrečiamas.
Beje, labai naudinga aiškiai susiskirstyti, kas už kokį kambarį ar konkretų darbą atsakingas. Tačiau, jei kažkuris namiškis neatliko pareigos, užuot burbėję, padarykite tai už jį. Sakykim, šiukšles visuomet neša tėtis, tačiau norėdama išmesti popierėlį pastebėjote, kad kibiras pilnas. Tiesiog jį sutvarkykite. Tokį pavyzdį matydami vaikai supras, kad namai bet kokiu atveju yra visos šeimos atsakomybė, ir neprašyti atliks darbelius už kitus šeimos narius.
Darbai pagal amžių
1–3 metų mažylį nesunku prikalbinti padaryti bet kokį darbą, nes jam viskas įdomu. Žinoma, jis iki purumo neišplaks kiaušinių baltymų pyragui, tačiau šiek tiek pamakaluoti šaukštu tikrai galite leisti.
Įsigykite nedidelę šluotelę ir lengvą semtuvėlį, kad galėtų padėti iššluoti namus.
Tokio amžiaus vaikai kuo puikiausiai moka pažaidę nunešti žaislus į vietas, pavalyti, jei ką išliejo (kad ir ne visai sausai).
Visi vaikučiai išskėstomis rankomis pasitinka tėvelius, grįžusius su pirkinių maišais. Smalsesni tuoj kiša nosytes pažiūrėti, ką gero jiems nupirko. Drąsiai galite prašyti lengvesnius daiktus išimti iš maišelio ir padėti į tinkamą vietą (parduotuvėje jie gali iš lentynų reikiamą daiktą įmesti į pirkinių krepšelį).
Dažnas mažylis mėgsta grūsti skalbinius į skalbimo mašiną ar juos iš ten ištraukti. Taip pat gali padavinėti drabužius jums džiaustant ar lankstant ir dėliojant juos į spintas.
Sugeba tvarkingai pasidėti drabužėlius.
4–5 metų vaikas gali pasikloti lovelę, sudėti savo nešvarius drabužius į skalbinių krepšį, prieš skalbiant pagal spalvas išrūšiuoti skalbinius.
Pavalgęs tokio amžiaus mažylis be sunkumų susitvarko savo valgymo vietą – padeda nešvarius indus į kriauklę, nušluosto stalą, moka jį padengti pietums.
Gali palaistyti gėles, pagirdyti ir pašerti naminius gyvūnėlius.
Be pagalbos sutvarkyti visą kambarį (sudėti žaislus į vietas, nušluostyti dulkes, iššluoti grindis).
6–7 metų gali sutvarkyti daugiau nei vieną kambarį.
Po truputį mokosi šeimininkauti virtuvėje. Jau pasigamina paprastą patiekalą. Pavyzdžiui, susitepa sumuštinį, į dubenėlį įsiberia sausų pusryčių ir užpila juos pienu. Pamokytas gali paruoštą patiekalą pasišildyti mikrobangų krosnelėje.
Gali pavedžioti mažą šunelį.
Lauke gali padėti sėti, nuravėti daržo plotelį, sugrėbti lapus ar nukarpyti nuvytusius gėlių žiedus.
Moka išrūšiuoti išskalbtus drabužius (kokie kuriam šeimos nariui priklauso ar į kokią spintą, stalčių ar komodą dėti).
8–13 metų vaikai moka tvarkingai šluoti, plauti grindis, siurbti kilimus, plauti indus, prižiūrėti lauko aplinką (laistyti, ravėti).
Gali sulankstyti drabužius ir sudėlioti į jų vietas.
Tokio amžiaus atžalai galite patikėti ir kruopštesnius buities darbus – išveisti kriauklę ar klozetą, suplauti indus. Tik pirmiausia pasirūpinkite saugumo priemonėmis (guminėmis pirštinėmis ir pan.). Keletą pirmų kartų šveiskite drauge, kad vaikas sužinotų kam ir kokios valymo priemonės skirtos, kokio kiekio jų reikia.
Paruošti valgyti nesudėtingus patiekalus ne tik sau, bet ir visai šeimai.
Galima nusiųsti į parduotuvę pirkinių, taip pat prašyti išnešti šiukšles.
13 metų ir vyresni geba gaminti maistą šeimai, keisti patalynę, pasirūpinti jaunesniais vaikais (juos perrengti, pavalgydinti, užimti). Lauke gali nudirbti visus reikiamus darbus (sėti, ravėti, laistyti, imti derlių, pjauti žolę).
Paaugliai jau moka įjungti skalbimo mašiną ir džiaustyti skalbinius, laidyti drabužius.
Moka sutvarkyti visus namus, naudodamas reikalingus elektrinius ar kitokius prietaisus.
Gali būti atsakingas už augintinį (jį šerti, vedžioti, prausti, dresuoti).
