Mokslininkai mano, kad pažengusios kognityvinės funkcijos genai, paveldėti iš tėvo, gali būti automatiškai neaktyvūs.
Manoma, kad kai kuriais atvejais genų kategorija, žinoma kaip „sąlyginiai genai“, veikia tuo atveju, jei genai ateina iš mamos, kitais atvejais – iš tėvo. Manoma, kad intelektas yra tarp tų sąlyginių genų, kurie turi ateiti iš mamos.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad genai nėra vienintelis intelektą nustatantis veiksnys – tik 40–60 proc. jo yra paveldima, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos.
Laboratoriniai tyrimai, naudodami genetiškai modifikuotas peles, parodė, kad pelėms, turinčioms papildomą motinos genų dozę, išsivystė didesnės galvos ir didesnės smegenys, tačiau jos turėjo mažus kūnelius. Pelės, turinčios papildomą tėvo genų dozę, turėjo mažas smegenis ir didesnius kūnus.
Mokslininkai identifikavo ląsteles šešiose skirtingose smegenų dalyse, kontroliuojančiose skirtingas kognityvines funkcijas nuo valgymo įpročių iki atminties, kuriose buvo vien motinos arba vien tėvo genai.
Ląstelės su tėvo genais kaupėsi limbinės sistemos dalyse, kurios susijusios su funkcijomis, tokiomis kaip seksas, maistas ir agresija. Tačiau mokslininkai nerado tėvo ląstelių smegenų žievėje – o juk būtent ten vyksta labiausiai pažengusios kognityvinės funkcijos, tokios kaip mąstymas, kalba ir planavimas.
Manydami, kad su žmonėmis viskas gali būti visiškai kitaip nei su pelėmis, Glazgo mokslininkai nusprendė imtis „žmogiškesnio“ metodo tiriant protinius gabumus. Po to, kai mokslininkai kasmet nuo 1994-ųjų apklausė 12 686 14–22 metų jaunuolius, jie pamatė, kad teorijos, išvestos pelių tyrime, tinka ir realybėje. Nepaisant to, kad buvo atsižvelgiama į keletą veiksnių, nuo dalyvių išsilavinimo iki jų rasės ir socioekonominės padėties, komanda nustatė, kad geriausias intelekto rodiklis buvo dalyvio motinos IQ.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad genai nėra vienintelis intelektą nustatantis veiksnys – tik 40–60 proc. jo yra paveldima, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos.
Nustatyta, kad mamos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį ir kalbant apie ne genetiškąją protinių gabumų dalį – kai kurie tyrimai teigia, kad stiprus ryšys tarp mamos ir vaiko yra labai stipriai susijęs su intelektu.
Vašingtono universiteto mokslininkai nustatė, kad tvirtas ir saugus emocinis ryšys tarp mamos ir vaiko yra būtinas kai kurioms smegenų dalims augti.
Išanalizavę, kaip septynerius metus mamų grupė užmezga santykius su savo atžalomis, mokslininkai pamatė, kad vaikai, kurie buvo emociškai palaikomi ir kurių intelektualiniai poreikiai buvo patenkinti, sulaukę vidutiniškai trylikos turėjo 10 proc. didesnį hipokampą, palyginti su tais, kurių motinos buvo emociškai nutolusios. Hipokampas yra smegenų dalis, siejama su atmintimi, mokymusi ir atsaku į stresą.
Manoma, kad stiprus ryšys su mama vaikui suteikia saugumo jausmą, kuris leidžia jam tyrinėti pasaulį, ir pasitikėjimą savimi spręsti problemas. Be to, atsidavusios, dėmesingos mamos linkusios padėti vaikams spręsti problemas, taip dar labiau padėdamos savo vaikams siekti potencialo.
Žinoma, nėra jokios priežasties, kodėl tėčiai negali atlikti tokio pat svarbaus auginimo vaidmens kaip mamos. Be to, mokslininkai pažymi, kad daugybė kitų genais nustatomų savybių, tokių kaip intuicija ir emocijos, kurios gali būti paveldėtos iš tėvo, taip pat vaidina svarbų vaidmenį atveriant potencialų protą, tad tėčiai – nenusiminkit!
