G. Motejūnienė pastebi, kad pažymiai ne visuomet atskleidžia tikruosius vaikų gebėjimus. „Turėjome dešimtoką, kurio pažymiai neblizgėjo, buvo ir neigiamų įvertinimų. Jis atliko „Spotiself“ testą ir rezultatai jaunuolį, švelniai tariant, pribloškė – tai yra neeilinių gebėjimų žmogus. Apie tokius mes paprastai sakome – vunderkindai. Šiais rezultatais jis pasidalino su karjeros konsultantu, kuris kartu su mokytojais ieškojo būdų, kaip padėti tam vaikui atsiskleisti. Ir tokių pavyzdžių turime ne vieną. Esminis dalykas, ką supratome – norint „atrakinti“ vaiką, turime kalbėti jo kalba“, – pasakoja G. Motejūnienė.
Esminis dalykas, ką supratome – norint „atrakinti“ vaiką, turime kalbėti jo kalba.
Ugdymo karjerai programa, kuria naudojasi jau ne viena Lietuvos mokykla, prasideda nuo asmenybės ir karjeros testo. Ją trejus metus kūrė programuotojai ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai. Vienas iš „Spotiself“ testo kūrėjų, VU Psichologijos instituto profesorius Antanas Kairys įsitikinęs, kad kuo anksčiau žmogus išsiaiškina savo stipriąsias savybes, tuo jis greičiau atranda savo kelią.
Įkūrė biomedicinos klasę
Profiliuota Kauno J. Basanavičiaus gimnazija iki šio rudens turėjo dviejų profilių klases – inžinerijos bei tvaraus verslumo. Prieš trejus metus pradėję naudoti „Spotiself“ ugdymo karjerai programą, mokyklos vadovai pastebėjo, kad į inžinerijos klasę susirenka nemažai vaikų, kuriems ypač patinka ir gerai sekasi chemija ir biologija.
„Vaikams, kurie turi polinkį į sveikatos mokslus, įgyvendinant savo projektus, mes pasiūlėme į inžineriją pažiūrėti iš medicinos pusės. Mokiniai pastebėjo, kad yra pakankamai sudėtinga naudotis standartinėmis vaistinėlėmis. Todėl jie sukūrė 6 vaistinėles, atsižvelgdami į dažniausiai patiriamas traumas. Pavyzdžiui, patyrus akies traumą, pirmiausia būtina prie akies pritvirtinti puoduką. Lūžus kojai ar rankai, svarbu naudoti tinkamą tvarstį, o standartinėse vaistinėlėse jų pasirinkimas didelis ir greitai susigaudyti yra pakankamai sunku“, – patirtimi dalinasi J. Basanavičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Pastebėję, kad kiekvienais metais į inžinerinę klasę susirenka vis daugiau vaikų su polinkiu į sveikatos mokslus, gimnazija nuo šių mokslo metų pradžios įkūrė dar vieną profiliuotą – biomedicinos – klasę.
„Mūsų mokykloje didelis dėmesys yra skiriamas praktinei veiklai. Nėra didesnio pasitenkinimo nei mokytojui, nei pačiam vaikui, kai jis sėkmingai įgyvendina savo projektą. O tai padaryti jaunuolis gali tik tada, kai daro tai, kas jam tikrai įdomu“, – sako Kauno mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Sunkiausia prakalbinti mažakalbius
Gimnazijos atstovė pastebi, kad pradėjus naudoti įvairias programas bei atsižvelgiant į kiekvieno mokinio stipriausias savybes, akivaizdžiai pagerėjo ir jų rezultatai. Dešimtokų PUPP’o (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo) egzamino rezultatai šiemet buvo 30 proc. geresni nei ankstesniais metais.
Pasak G. Motejūnienės, sunkiausia prakalbinti intravertiškus vaikus, o ir jiems patiems kartais būna sunku išsilukštenti savo stipriąsias savybes. Jaunuolis, kuris buvo neprakalbinamas ir ne vieno mokytojo „nurašytas“, savo testo rezultatuose pamatė aukštus pažintinius gebėjimus.
„Kaip jį prakalbinti sugalvojo viena chemijos mokytoja. Ji paprašė atlikti tyrimą, išsiaiškinant, kokios į orą išsiskiria cheminės medžiagos, sprogus automobilio oro pagalvei. Ir leido šį pristatymą padaryti anglų kalba. Vaikas, kurio iki tol buvo neįmanoma prakalbinti, padarė tokį pristatymą, jog buvo sunku patikėti, kad čia tas pats žmogus. Pasirodo, jis visą informaciją renka ir analizuoja anglų kalba ir kalbėti jam kur kas lengviau angliškai. Labai panašią situaciją turėjome ir su aktyviu vaiku, kuris visiems trukdydavo pamokose. Paaiškėjo, kad jis itin gabus ir klasėje duodamos užduotys jam yra per lengvos“, – pasakoja gimnazijos atstovė.
Jaunuolis, kuris buvo neprakalbinamas ir ne vieno mokytojo „nurašytas“, savo testo rezultatuose pamatė aukštus pažintinius gebėjimus.
Anot jos, neretai mokytojai išbandę įvairius metodus, bandydami padėti vaikams atsiskleisti, atsimuša į lubas, nes niekas neveikia.
„Testas yra didžiulė pagalba vaikui susivokti ir geriau pažinti save. Pavyzdžiui, jei testo rezultatai parodo, kad vaikas turi didelį pažintinį greitį, geba labai greitai įsisavinti informaciją, bet jo prasti verbaliniai gebėjimai, kurie kiša koją prieš auditoriją pristatant savo projektą, tuomet jam reikia stengtis turtinti savo žodyną. O tai padaryti galima skaitant ar klausant daugiau audio knygų“, – patirtimi dalinasi Kauno J. Basanavičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Giedrė Motejūnienė.
Mokyklos atstovės teigimu, testas yra viena iš ugdymo karjerai programos dalių. Mokiniai, atlikę testą, vėliau keliasi sau konkrečius tikslus, susikuria karjeros planą ir su mokytojų pagalba augina reikiamas kompetencijas.
Testas kurtas 3 metus
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorius, vienas iš „Spotiself“ asmenybės ir karjeros testo kūrėjų Antanas Kairys teigia dažnai sulaukia klausimų, kaip testas taip tiksliai pasako viską apie žmogų.
„Yra toks dalykas kaip testo patikimumas – tyrimo būdu ir matematinės statistikos metodais analizavome, ar užduotys dera tarpusavyje, ar jos duoda stabilų atsakymą, ar nėra taip, kad žmogus atsakinėdamas į panašius klausimus atsakinėja skirtingai. Visas šis darbas truko trejus metus“, – pasakoja A. Kairys.
Testas yra sudarytas iš trijų dalių – pažintinių gebėjimų, asmenybės bei profesinių interesų testų. Kuriant asmenybės testo dalį buvo remtasi didžiojo penketo teorija. Ši teorija remiasi hipoteze, kad asmenybė gali būti apibūdinta pagal penkias pagrindines dimensijas, kurios iš esmės apibūdina, kaip žmonės elgiasi, jaučiasi ir mąsto – tai ekstravertiškumas, emocinis stabilumas, sutarumas, atvirumas patyrimui ir sąmoningumas.
Tiek mokykloje, tiek gyvenime yra svarbu, kad tos mūsų stiprybės būtų atrastos ir išryškintos.
„Kiekvienas mūsų turi savo unikalų derinį iš savo stiprybių ir silpnybių. Kai sakome – va, gabus žmogus, jis turi gerus matematinius ar kalbinius gebėjimus. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį ir į asmenybės bruožus. Gali būti gabus, bet labai konservatyvus žmogus. Tuo tarpu kitas žmogus, turėdamas santykinai prastesnius loginius gebėjimus, gali būti labai smalsus ir per tai kompensuoti savo prastesnius loginius gebėjimus. Kiekvienas mūsų yra unikalus, kiekvienas turim savo stiprybes. Tiek mokykloje, tiek gyvenime yra svarbu, kad tos mūsų stiprybės būtų atrastos ir išryškintos“, – teigia Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas.
Anot jo, labai retas turi prabangą atsidurti pačiose įvairiausiose situacijose, per kurias gali pažinti save iš įvairių pusių. Todėl tikisi, kad specialiai Lietuvos moksleiviams sukurtas testas padės jaunuoliams kuo anksčiau suprasti savo stipriąsias savybes ir atsižvelgiant į jas pasirinkti savo profesinį kelią.