Kitaip tariant, Lauros noras yra toks, kad būtų taikoma nauja taisyklė sutrumpintai pavardei sudaryti, kai vyro pavardė baigiasi galūne -a (ne -as ar -is). Vis dėlto, kreipusis į atitinkamas tarnybas, susidaro įspūdis, kad atitinkamos institucijos tik siunčia nuo vienų durų prie kitų, o galutinio sprendimo dėl pokyčio negali priimti niekas. Vienintelis gautas pasiūlymas – skųstis teismui.
Bėda, kad vyro, norinčio moteriškos pavardės, neatsirado
„Pavyzdžiui, norėčiau būti Alekna, o ne Aleknė. Turiu draugių, kurių vyrai Januška, Beiga, Sereika, Breiva... Ir jos visos nori galūnės -a. Užpildžius prašymą Metrikacijos biure dėl pavardės keitimo, galiu tokią pavardę rašyti, bet ji bus atmesta, per 20 dienų“, – teigia Laura. Jai besilankant Lietuvių kalbos komisijoje, moteriai esą buvo paaiškinta, kad daryba yra tokia, ir taškas.
„Civilinės metrikacijos biure aiškino, kad didžiausią vaidmenį čia vaidina ne Lietuvių kalbos komisija (dėl nustatytos ištekėjusių moterų pavardžių darybos), o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Lietuvių kalbos komisijoje teigė, kad klausimas, jog moterims būtų leista nešioti pavardę su vyriška galūne, jau buvo iškeltas 2003, bet tada neužteko argumentų“, – toliau dėsto situaciją moteris.
Metrikacijos biure esą jai buvo paaiškinta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra kliūtis: „Esą, jei moterims leistų nešioti vyriškas pavardes, vyrams turėtų leisti nešioti moteriškas, o tokio, kuris norėtų vadintis Žukauskaite ar Žukauskiene, dar neatsirado.
Bet mano noras vadintis Laura Alekna visai ne apie tai. 1 variantas: galiu rašyti peticiją ir surasti bendraminčių. 2 variantas: galiu kreiptis į teismą. 3 variantas: atsisakyti pilietybės. Tai man pasiūlė Metrikacijos biuro darbuotojas“, – sako ji.
Siekia išimties iš taisyklės
Laura tvirtina nesiekianti, kad moteris turėtų teisę vadintis vyro pavarde. Ji nori, kad ištekėjusioms moterims, kurios nori įgyti vyro pavardę ir kurių vyrų pavardės baigiasi galūne -a, būtų taikoma išimtis pavardžių daryboje ir būtų galima pasirinkti, renkantis trumpąjį pavardės variantą tarp dviejų galūnių: -a arba -ė. Vyriška pavardė, kuri baigiasi galūne -a, yra lyg „bevardės giminės“, tad moteris, pasak Lauros, galėtų rinktis, su kuria galūne jai pavardė tinkamesnė, kad save išreikštų.
„Pirma, pagal dabar esančią situaciją, aš manau, kad yra pažeidžiama mano teisė vadintis taip, kaip geriausiai save jaučiu. Argumentas, kad būti ponia Alekna negaliu, nes neatsirado vyrų, kurie reikštų norą vadintis, pvz., Žukauskiene, iš esmės netinkamas šiai situacijai.
Argumentas, kad būti ponia Alekna negaliu, nes neatsirado vyrų, kurie reikštų norą vadintis, pvz., Žukauskiene, iš esmės netinkamas šiai situacijai.
Išeina taip, kad tik todėl, kad tokių neatsirado, moteris irgi neturi teisės būti pirmoji, kuri nori vyro pavardės. Čia panašu į tai, kad moterims seniau neleisdavo stotį į universitetą, nes tai tik vyrams, ir pirmoji moteris atsidūrė universitete, nes buvo vykdomas balsavimas tarp studentų, ar galima jai įstoti. Vyrai manė, kad čia juoko forma, ir balsavo teigiamai, taip į universitetą įstojo pirmoji moteris“, – samprotauja moteris.
Jai kyla klausimas, ar netgi ir šiais laikais moterys vėl turi laukti, kol atsiras pirmas vyras, kuris kažką norėtų keisti. Lauros nuomone, tai – nelygybė.
Vienos lygesnės už kitas?
Viena Lauros draugė yra dirbusi su moterimi, kurios pavardė yra Vilma Stropa (ir vyras tokia pačia pavarde, tekėjo prieš 14 metų ir sako, kad vyras nebuvo užsienietis). Pati Laura jos nepažįsta, tačiau esą kyla natūralus klausimas, kodėl jai taip galima, o dabar besikreipiančioms moterims – jau nebe.
„Dėl Dainos Bosas ir Izoldos Gudelis viskas aišku (viena Danijos pilietė, o kitos vyras JAV lietuvis), bet yra dar ir ponia Simutis, kuri per teismus įrodinėjo, kad Lietuvoje negyvens, ir vienoda pavardė būtų geriau, ji tą pavardę tada gavo, bet taip ir neišvyko niekur kitur gyventi).
Bet šių trijų ponių istorijos nėra mano klausimas – pavardės skamba vyriškai, o pavardė su galūne -a yra tokia lyg be giminės, ji tinka ir vyrui, ir moteriai, tai kodėl, jei gražiau skamba ir žmogus taip geriau jaučiasi, būtent dėl tokio skambesio negalime siekti, kad būtų tokia išimtis pritaikyta“, – niekaip nesupranta Laura.
Pasak jos, Metrikacijos skyrius gali patvirtinti, kad tokių užklausų yra daug, bet moterys esą susitaiko su esama situacija.
„Man atrodo, jei moteris galėjo, vis dėlto, pasivadinti Simutis arba Stropa, kodėl kitos turi negauti tokios pat išimties? Ir metrikacijos skyriaus darbuotojo patarimas atsisakyti pilietybės ir tada vadintis pavarde, kokia noriu, irgi ne išeitis – kaip galima taip siūlyti?
Jei yra poreikis, kažką su tuo daryti reikia, kitu atveju dar ir dabar tebenardintume į vandenį raganas.
Kita priežastis, galbūt, ateityje ketinu pagyventi darbo reikalais kitose šalyse, bet tai nereiškia, kad ketinu emigruoti, tačiau išvengti nesusipratimų užsienyje dėl skirtingų pavardžių su sutuoktiniu taip pat norėčiau“, – sako Laura. Jos pasvarstymai tokie: „Kreiptis į teismą vienai, bet didelė tikimybė, kad pralaimėsiu. Tad gal geriau suburti didelę bendraminčių grupę ir tada keliauti į teismą (bet tokių moterų, kurių vyrų pavardė baigiasi -a nedaug, daugiau -is arba -as). O gal galima išvengti ir teismų, ir peticijų?“
Laura tvirtina nesiekianti, kad moteris įgytų teisę skambėti vyriškai, kaip Laura Žukauskas, norėtųsi tik kad būtų išimtis taikoma moterims, po tuoktuvių keičiančioms pavardę į vyro pavardę: jei vyro pavardė skamba lyg bevardė giminė (su galūne -a), kad moteris turėtų galimybę pasirinkti galūnę tarp -ė arba -a.
„Manau, kad įstatymai turi tarnauti žmonėms ir jie keičiami, kai matome poreikį, ir apie tai turėtume kalbėti. Žinau, kad tikrai ne aš viena čia taip sugalvojau. Jei yra poreikis, kažką su tuo daryti reikia, kitu atveju dar ir dabar tebenardintume į vandenį raganas, o JK Parlamente vis dar žmonės negalėtų arčiau, nei per dviejų špagų ilgį, stovėti vienas šalia kito“, – sako ji.
Ne kalbos komisijos reikalas
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vyr. specialistė Aistė Pangonytė prisipažino, kad klausimas nėra naujas, kalbininkų svarstytas, galima sakyti, tūkstantmečio sandūroje.
„Glaustai tariant, vyrų ir moterų pavardės lietuvių kalboje turi skirtingus baigmenis. Moterų pavardės yra išvestinės – sudaromos iš vyro (ar tėvo) pavardžių ir turi galūnę -ė. Iš gausybės netekėjusios moters statusą tarmėse fiksuotų priesagų prieš maždaug šimtmetį nusistovėjo -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, ištekėjusių moterų pavardės sudaromos su priesaga -ienė (-uvienė). 2003 m. svarstant moterų pavardžių klausimą lyčių lygių galimybių aspektu nustatyta galimybė sudaryti moters pavardę be šeiminio statuso priesagos, tik su galūne -ė“, – paaiškino A.Pangonytė. Esą manoma, kad variantas su galūne -a gausintų lietuvių kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.
Taigi, pagal lietuvių kalbos taisykles visos moterų pavardės turi galūnę -ė, bet nebūtinai turi priesagą.
„Jūsų pateikti atveju moteris gali pasilikti pavardę Žukauskaitė, gali patrumpinti – Žukauskė, gali imti vyro su priesaga – Aleknienė, be priesagos – Aleknė, dar gali sudaryti dvigubą pavardę: Žukauskaitė-Aleknienė, Žukauskaitė-Aleknė, Žukauskė-Aleknė.
Išimčių daroma atsižvelgiant į giminės moterų pavardžių tradiciją (pvz., giminės netekėjusios moterų pavardės sudarytos su priesaga -aitė, o ne -ytė, nors pamatinė pavardė su galūne -is), taip pat atsižvelgiama į kitų kalbų asmenvardžių dėsningumus, pavyzdžiui, baigmuo -a galimas latvių, lenkų, gudų, rusų kalbose (pvz.: Freiberga, Krima, Berzina, Dombrovska, Petrova, Lebedeva, Zadronaja), gali būti pavardžių ir be galūnės (pvz.: Lemberg, Martyniuk, Pesliak, Smolenčiuk, Ibrahim, Aslan)“, – dėsto A.Pangonytė.
Pasak jos, dėl moters teisės turėti nesugramatintą pavardės formą, kaip ir visais kitais atvejais, sprendžia metrikacijos įstaiga. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados esą klausiama kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nėra kliūtis
Pavardžių rašyba nėra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija, todėl Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė šiuo klausimu lakoniška: „Užklausų apie moteriškų pavardžių rašybą tikrai esame gavę, tačiau aiškinimai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra kliūtis, yra visiškai neteisingi ir klaidingi.
Lygių galimybių kontrolierius prižiūri, kaip yra laikomasi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymų“, – tvirtina ji. Nė vienas iš šių teisės aktų esą nereglamentuoja pavardės keitimo tvarkos.
Nėra galimybės merginai ar moteriai suteikti vyriškos formos pavardę
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Kuzmienė 15min tvirtino, kad iki šios dienos Civilinės metrikacijos skyrius minėtos pareiškėjos prašymo dėl pavardės keitimo nėra sulaukę.
Pavardės keitimą reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111 ir Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (toliau – Taisyklės).
„Taisyklių 4 p. nustatyta, kad pasirinkta pavardė, į kurią keičiama turima pavardė, turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje.
Konstitucijos 14 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/del-moteru-pavardziu-darymo nenumato galimybės merginai ar moteriai suteikti vyriškos formos pavardę“, – aiškina Jolanta Kuzmienė.
Anot jos, mergaičių pavardės suteikiamos pagal tėvų pavardę, daromos su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė. Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.
„Tuo atveju, kai paduotas prašymas dėl pavardės pakeitimo neatitinka teisės aktuose nustatytų pavardės keitimo pagrindų, yra surašoma neigiama išvada, kurią galima skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto prašymo nagrinėjimo terminas civilinės metrikacijos įstaigoje iki 20 darbo dienų“, – išeitį siūlo J.Kuzmienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK): „Todėl dėl informacijos apie pavardžių darybą, VLKK nutarimo pakeitimą bei pasiūlymų pateikimą dėl pavardžių darybos, siūlome kreiptis į minėtą komisiją.“
