Nuo to laiko, kai dėl vyro darbo Hanne su šeima trumpam buvo apsigyvenusi Lietuvoje, jos simpatijos mūsų šaliai neblėsta. Dabar ji ir vėl Lietuvoje – kovo 27 d. Vilniaus Rotušėje visus kviečia į Velykinį šeimai skirtą koncertą – paklausyti jos vadovaujamo tarptautinio jaunimo choro „Yes! Voices“ dainų!
Apie koncertą, keliones po pasaulį, muziką ir vaikų muzikinį lavinimą – pokalbis su Hanne Orrenmaa.
– Kovo 27 dieną Vilniaus Rotušėje su tarptautiniu jaunimo choru „YES! VOICES“ ir Karalienės Mortos mokykla organizuojate koncertą šeimai. Kviečiate sutikti Velykas gan neįprastai – sekmadienį, 15 val. pirmąją Velykų dieną, pakilti nuo vaišių stalo, atsitraukti nuo margučių ridenimo ir kartu su šeima ateiti į koncertą. Kodėl pasirinkote būtent tokią dieną?
– Suprantu, kodėl to klausiate. Velykos išties yra viena iš tų švenčių, kai tradiciškai vykstame pas tėvus, senelius, vaikus, lankome tolimesnius giminaičius. Bet juk nebūtina visąlaik sėdėti prie stalo, tiesa? Tiems, kas šventes sutiks Vilniuje, šis koncertas – be galo graži galimybė ir pabūti kartu su šeima, ir praleisti tą laiką smagiai bei prasmingai. Kviečiame ateiti į koncertą su pačiais mažiausiais – įėjimas vaikams iki 5 metų yra nemokamas.
Svarbu paaugliais pasitikėti, juos išklausyti, įvertinti, rodyti gerą pavyzdį. Ir tai atsiperka!
„YES! VOICES“ nariai – jaunimas iš visos Europos. Kiekvienais metais susiburiame ir koncertuojame vis kitoje šalyje. Mūsų vizitas tose šalyse trunka po savaitę – tiek laiko repetuojame, keliaujame, kuriame, o koncertas yra finalinis mūsų stovyklos etapas, dovana tam miestui.
Mokiniams šiuo metu yra Velykų atostogos, per jas lengviau visiems susiburti ir keliauti nei, tarkime, per didžiąsias žiemos šventes ar vasaros atostogas. Kitais metais gastroliuosime Švedijoje pirmąją rugpjūčio savaitę, tuomet ir įvertinsime, ar toks laikas tinkamas muzikinei stovyklai. Juk visai gali būti, kad vasaros įkarštyje jaunimas norės mirkti baseine ir nenorės net galvoti apie repeticijas (juokiasi).
– Kokios dainos skambės koncerte?
– Koncerto metu atliksime įvairias populiariosios muzikos, roko, modernaus folkloro, šiuolaikinio stiliaus dainas. Repertuaras tikrai nustebins: išgirsite ir iki skausmo žinomas dainas, ir neįprastus ausiai muzikos ritmus, susipažinsite su kitų šalių etninės muzikos elementais. Koncertui dainas rinkome kartu su mokiniais, o jie – su polėkiu!
– Linksmi, kūrybingi, draugiški, atsipalaidavę – tokie man pasirodė visi „Yes! Voices“ nariai. Kaip atsirenkate, kaip jums pavyksta juos suburti?
– Žinote, kas šiame chore yra nuostabiausia, ir, be abejo, svarbiausia? Draugystė ir dainavimas. Ir būtent pirmoje vietoje draugystė, o po to – dainavimas. Tai mylintys bei vertinantys mokiniai pas mus ateina ir lieka. Pati esu dainavusi ne viename chore ir žinau, ką tai reiškia. Tai bendraminčių, sielos draugų choras.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15 dainų, idealiai tinkančių sportui
– Chorą sudaro dainininkai mėgėjai. Ar sunku dirbti su neprofesionalais?
– Ateikite paklausyti – jie visi dainuoja absoliučiai nuostabiai! Beveik visą savo, kaip muzikos pedagogės, karjerą dirbu su mėgėjais. Mano tikslas – išmokyti juos džiaugtis daugybe dalykų: draugyste, kelionėmis, muzika ir dainomis, diskusijomis. Kitaip tariant, mus vienija ne tik muzika.
Žinoma, svajoju, kad bent dalis jų dainuotų choruose savo šalyse – taip jie praturtintų ir mūsų chorą nauju, savo mėgstamu repertuaru, įneštų naujų vėjų. Galbūt keliaudami po Europą su „Yes! Voices“, skleisdami savo idėjas, įgyvendinsime ir tai.
– Su kuo jums, kaip muzikos pedagogei, didesnis iššūkis dirbti: paaugliais ar mažais vaikais?
– Dirbdamas su mažais vaikais mokytojas bent jau turi didesnių galių: maži vaikai lengviau pasiduoda tam, ko mokytojas jų prašo, ko iš jų tikisi. O paaugliai… na, jie turi savo galias (juokiasi). Visi puikiai žinome, kad paauglystė – gražus laikas, bet ir sudėtingas. Iš paauglių gali tikėtis audringų reakcijų, jie turi daug vidinių prieštarų, dramų, nuolatinių paieškų, – jie bando atrasti kelią į laimingą gyvenimą. O tai padaryti tokiame amžiuje nėra lengva.
Svarbu paaugliais pasitikėti, juos išklausyti, įvertinti, rodyti gerą pavyzdį. Ir tai atsiperka! Paaugliai yra veržlūs, imlūs, kūrybingi, muzikalūs, tik reikia mokėti rasti su jais bendrą kalbą.
– Kas, jūsų nuomone, svarbiausia ugdant vaiko muzikalumą?
– Visų pirma – kūrybiškumas. Tai ne tik kad svarbu, bet, manau, svarbiausia. Deja, bet daugelyje pamokų ir būrelių vaikai vis dar mokomi tiesiog paklusti, iškalti žinias, mechaniškai mokytis, naudotis protu, o ne klausytis širdies. Žinoma, ugdant muzikalumą svarbus ir žinių bagažas – kad vaikas susipažintų su iškilių kompozitorių kūriniais, išmanytų muzikos teoriją ir istoriją. Bet pagrindinis tikslas – kad išlaisvintų kūrybiškumą. Jeigu tiesiog techniškai tvarkingai atlieki kūrinį, tai dar nereiškia, kad esi talentingas ir muzikalus. Muzikai reikia laisvės, kūrybingumo, drąsos, jausmų. Ir to reikia vaikus mokyti nuo pat mažumės.
– Ar tai reiškia, kad reikia vaikus vesti į pirmąsias muzikos pamokėles – kuo anksčiau?
– Nėra jokių taisyklių ir ribų. Tikiu, kad vaiko muzikalumas pradedamas ugdyti dar vaikui būnant motinos įsčiose.
Kol laukiausi savo vyriausiosios dukters Marijos (kuri taip pat dabar dainuoja chore „Yes! Voices“), dainavau be galo daug. Jai gimus, kai tik pradėdavo verkti, būdavo nerami, užtekdavo paniūniuoti tas pačias dainas – ji jas atpažindavo ir iškart nurimdavo.
Žinote, mano tėvas nebuvo muzikalus. Tiesą pasakius, mokyklos laikais jo muzika absoliučiai nedomino. Kai jis vedė mano motiną (savo klasiokę), kuri vėliau tapo muzikos mokytoja, ir kai jie susilaukė dviejų muzikalių vaikų, jis nuolat buvo apsuptas muzikos. Ir spėkite ką: jis išmoko puikiai dainuoti! Jis pamilo muziką! Dabar jam yra 76-eri ir jis su dideliu malonumu vaikšto į koncertus. Ir tuo mėgaujasi! Taigi, ribų ar taisyklų, kada žmogui yra tinkamiausias metas mokytis pamilti muziką – tiesiog nėra.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 labiausiai atpalaiduojančių dainų pasaulyje
– Ar klysta tėvai bandydami įskiepyti vaikams meilę „kokybiškai“ (jų suvokimu) muzikai? Tarkime, ketverių metų vaikui dažniau leisti klasikos kūrinius, o ne vaikiškas pop dainas?
– Tik nebrukite vaikams muzikos! Gerbkite vaikus! Po truputėlį supažindinkite jį su įvairiais muzikos stiliais, leiskite klausytis to, kas jam patinka. Vaikas turi pajausti, kas jam yra artima ir miela.
Jei vaikas klausosi muzikos, kuri, jūsų nuomone, nėra pati geriausia, ieškokite kūrybingų būdų, kaip į tą foną įterpti kokybiškesnės muzikos (tos, kuri jūsų nuomone, yra geresnė). Jeigu per prievartą bruksite savo muziką, nieko nebus. Susilauksite priešingos reakcijos – vaikas gali pradėti nekęsti tos muzikos! Savo praktikoje esu susidūrusi su tokiais atvejais…
Su savo mokiniais klausomės daug klasikinės muzikos: klausomės styginių kvarteto, kuris groja “Nirvanos” kūrinius, arba roko gitaristo, kuris groja Bachą. Veduosi juos į įvairius klasikinės muzikos koncertus.
Labai svarbu, kad vaikus įtrauktumėte į muzikos pasaulį. Ne taip, kad atėjai į Filharmoniją, tad ramiai sėdėk, nejudėk ir pamilk tai! Tai neveikia, bent jau su šiuolaikiniais vaikais. Pasaulis pasikeitė. Vaikams reikia veiksmo, vizualumo, kūrybingų sprendimų daug daugiau nei anksčiau.
Labai svarbu, kad tarp vaiko/paauglio ir suaugusiojo būtų abipusė pagarba. Leiskite vaikams patiems atrasti, kas jiems patinka. Supraskite, kad visiškai normalu, kad jums patinka vieni dalykai, o vaikams – kiti.
Jeigu tėvai ar mokytojas nerodo vaikui pagarbos, vaikas jų taip pat negerbs. Tai – tarsi dvipusio eismo gatvė!
TAIP PAT SKAITYKITE: Ar jūsų atžalai būtina muzikos mokykla?
Kovo 27 dieną, šventinę Velykų popietę, kviečiame praleisti Rotušėje. Nuo 15 val. ten vyks visai šeimai skirtas koncertas, kurį kartu su tarptautiniu jaunimo choru "YES! VOICES" organizuoja Karalienės Mortos mokykla. Bilieto kaina – 4 eurai, vaikai iki 5 metų įleidžiami nemokamai. Bilietais prekiauja TIKETA.
Daugiau informacijos: http://www.karalienesmortosmokykla.lt/koncertas
