Emocijas namuose aštrina gedėjimo nuotaikos
Šiandien jaučiamas emocijų antplūdis, su kuriomis susitvarkyti gali būti nelengvas iššūkis. Birutė Ruplytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja ir vadovėlio „Bendravimo psichologija“ autorė pažymi, kad dabar žmogus jaudinasi ne tik dėl savo ateities, šeimos ir pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
-
Kaip išvengti konfliktų per karantiną? R.Lukoševičius: „Kalbėkime ne apie kitą, o apie tai, kaip jaučiamės patys“
-
Medicinos psichologė paaiškino, kas dedasi žmonių galvose: pasitikrinkite, kokią stadiją išgyvenate
-
Psichologo dr. G.Navaičio pasiūlymas karantino metu – vadovaukitės „niksen“ idėja
-
Psichologė – apie A.Tapino įrašą feisbuke ir padarinius, kurių gali turėti medikė: tai labai rimta
Šiandieninėje situacijoje įtampa gali kilti lengviau nei įprasta, o net ir menkiausios smulkmenos ją gali itin paaštrinti.
„Pasaulyje gerai žinomas autorius, netekties ir jos išgyvenimo ekspertas Davidas Kessleris pateikia požiūrį, kad šiandien daug žmonių, patys to nesuprasdami, gedi. Visi jaučia, kad pasaulis pasikeitė, kad jis bus kitoks nei iki šiol, kad laukia ekonomikos pokyčiai, gedima nutrūkusių socialinių santykių.
Patiriamas tiek vidinis, tiek fizinis pokytis. Be visa to, griūva ir saugumą simbolizavusi bei jį iki šiol suteikusi rutina. Visos šios emocijos, gedėjimo nuotaika bei pasikeitusi dinamika namuose aštrina emocijas tarp šeimos narių ir namuose kelia įtampą“, – pranešime žiniasklaidai cituojama B.Ruplytė.
Apie blogus įpročius žinojome, tik buvome juos pamiršę
Emocijų antplūdis, pasikeitusios gyvenimo sąlygos bei ši įprastos rutinos griūtis neretai sukelia įtampą tarp šeimos narių. Kartu praleidžiama daugiau laiko nei įprasta, į paviršių vėl iškyla seni kiekvieno įpročiai, kurių keliamą erzinimą dėl nedidelio iki šiol drauge praleidžiamo laiko jau buvo spėta ir pamiršti.
„Sugrįžę į namus naujų dalykų žmonės vieni apie kitus nesužinojo. Šioje situacijoje jie tiesiog daug dalykų vienas apie kitą prisiminė – tiek gerų, tiek erzinančių. Tačiau šiandieninėje situacijoje įtampa gali kilti lengviau nei įprasta, o net ir menkiausios smulkmenos ją gali itin paaštrinti.
Šis laikotarpis atskleidžia labai daug šeimos dinamikos spalvų. Vienoje patalpoje drauge užsidarę žmonės pamato, ką per tiek metų drauge sukūrė bei tai, ko matyti tiesiog ilgą laiką nenorėjo“, – sako B.Ruplytė.
Siekiant išvengti susierzinimo ir konfliktų šeimos nariams patariama susikurti rutiną – tarpusavyje susitarti kėlimosi, valgymo, ėjimo miegoti laiką, namų erdves padalinti į atskiras darbo zonas, pasiskirstyti buities darbus.
Įtampą mažina laikas sau ir kokybiškas laikas su šeima
Ieškantiems įtampą sumažinančių sprendimų, B.Ruplytė siūlo prisiminti ar įvardinti savo poreikius ir skirti laiko sau, pasinerti į apmąstymus, užsiimti mėgstamomis veiklomis, pavedžioti augintinį, medituoti ar tiesiog pasivaikščioti.
„Laiko skyrimas sau būtinas, tačiau net ir ši užduotis kartais gali pasirodyti neįveikiama. Darbai bėgant nuo savęs neretai tampa tiesiog pasiteisinimu. Tad dabartinės sąlygos – puiki proga patikrinti santykius su pačiu savimi bei artimaisiais“, – sako Vadovų mokyklos konsultantė.
Namuose siekiantiems harmonijos, B.Ruplytė pataria sumažinti neigiamos informacijos kiekį, o pozityvumą kelti pasitelkiant kūrybingumą.
„Vienam kokybiškas laikas gali reikšti laiką sau, kitam žaidimus, trečiam laiką drauge. Šeima turi kalbėtis, išgirsti vienas kito lūkesčius bei poreikius, tad pirmiausia šeima šios sąvokos reikšmę turėtų susitarti tarpusavyje. O visa kita - fantazijos klausimas.
Karantinas – puikiausias laikas knygų skaitymui, filmų žiūrėjimui ir jų aptarimui, stalo žaidimams, gaminimui drauge, virtualių spektaklių ar koncertų žiūrėjimui. Tereikia noro ir iniciatyvos. Neišnaudoti šio laiko tarpusavio santykių gerinimui ir kūrimui būtų tikras praradimas“, – sako B.Ruplytė.
