Gabrielė Iždonienė pasakoja, kad aplinkui iki šiol nebuvo veterinarijos klinikos, todėl tokių paslaugų labai reikėjo. „Smagu, kad dar iki atidarymo pasklido žinia apie naują kliniką, – džiaugiasi veterinarijos gydytoja ir prisimena savo profesinį kelią. – Prieš 10 m. norėjau būti gera chirurgė, atsiduoti tik darbui, net atsisakyti asmeninio gyvenimo, nes neįmanoma visko suderinti. Tačiau sukūriau šeimą, auginame keturis vaikus. Dabar man svarbu, kad klientas gautų gerą paslaugą ir klinikoje jaustųsi kaip namuose.“
G.Iždonienės šeimoje auga 3 šunys – du nykštukiniai špicai (11 m.) ir neseniai įsigytas berno zenenhundas (2 m.). „Nuo vaikystės tvirtai žinojau, kad būsiu veterinarė, nors giminėje daugelis susiję su žmonių medicina.“
Gabrielė iš pradžių svarstė mokytis laukinių gyvūnų veterinarijos – kadangi tokių studijų Lietuvoje nėra, planavo vykti į Daniją, bet paskutiniu momentu apsigalvojo ir pasirinko studijas LSMU veterinarijos akademijoje. Metus laiko pagal Erazmus programą studijavo Ispanijoje.
Sukurta jauki aplinka darbuotojams ir klientams
Klinika „VET Inn“ įkurta dideliame, 200 kv.m. pastate, kurį savo rankomis pastatė G.Iždonienės vyras Vytautas, ankščiau vadovavęs įmonei, užsiimančiai linijų automatizavimų pramonės įmonėse. Kol vyko statybos, G.Iždonienė dirbdama individualiai subūrė savo klientų ratą: „Darbo valandų neskaičiuodavau, tekdavo ir naktį bendrauti telefonu, ir tai yra normalu, nes daug laiko skiriu ne tik darbiniams klausimams, bet ir draugiškam pokalbiui: aptari vaikų darželius, keliones. Norisi tokią atmosferą sukurti ir klinikoje. Žinoma, tai verslas, svarbu gauti pajamų, bet ne mažiau svarbu ir tai, kaip mes patys jaučiamės. Norime sukurti tokią darbovietę, kurioje gera būti, norisi sugrįžti. Lygiai tokią pačią atmosferą norime sukurti ir darbuotojams, kad jie neskaičiuotų laiko, kiek liko iki darbo pabaigos.“
Klinikos įkūrėja pasakoja, kad kurdama jaukią aplinką negailėjo savo jėgų, pastangų ir idėjų: gyvos gėlės, jaukūs šviestuvai, minkšti baldai, nors gal ir nepraktiški. „Laukiame klientų ne tik tada, kai susirgs augintinis. Norisi sulaukti žmonių, kurie važiuodami pro šalį užeis pasakyti „labas“, pasikalbėti“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Jaučiama ypatinga klinikos aura
Vietos klinikai Iždonai ieškojo seniai. Kai rado sklypą Miškonyse, ilgai užsitęsė statybų planavimas, ir tai išvargino – Iždonas nusprendė viską daryti pats. „Kas sužino, kad tai preciziškas vieno žmogaus darbas, nustemba. Ir aš, ir vaikai čia praleidome labai daug laiko. Prieš užbetonuojant grindis, įdėjome stiklainiuką su palinkėjimais šiai vietai“, – pasakoja Gabrielė.
Iždonų vaikai labai myli šunis, nori bendrauti su klientų augintiniais, bet mama juos mokina, kad reikia pirmiausia paklausti šeimininko, ar galima paglostyti jų augintinį. „Dabartiniai mano klientai pažįsta visą mano šeimą“, – teigia G.Iždonienė.
Įrenginėjant kliniką visiems šeimos nariams yra tekę nors kartą čia pernakvoti, bet šeima neplanuoja gyventi šiame pastate. „Mūsų namai netoliese, jei reikia, per kelias minutes galiu atvykti į darbą“, – tvirtina klinikų įkūrėja.
Veiklą plės pagal klientų poreikius
G.Iždonienė sako, kad jau įsigijo bazinę klinikos įrangą, kad galėtų teikti pagrindines veterinarijos paslaugas: „Nepradedame veiklos su dideliu kapitalu, kad iš karto galėtume įsigyti daug įrangos ir pasamdyti darbuotojų kolektyvą. Veiklą plėsime pagal klientų poreikius. Jeigu reikės, numatytos patalpos ir antrai operacinei.“
Veiklos pradžioje numatyta, kad veterinarijos paslaugas teiks bendrosios praktikos gydytoja G.Iždonienė, kuri baigė ir chirurgijos rezidentūrą. Ji taip pat yra baigusi ir gyvūnų kirpimo kursą. Be to, klinikoje dirbs dresuotojas, veisėjas, kuris turės ir mitybos specialisto pažymėjimą.
Planuoja edukacinę veiklą
Anot G.Iždonienės, klinikoje planuojama edukacinė veikla apie tai, kaip gyvūnus auginti, padėti apsispręsti, ar iš viso jo reikia: „Augintiniai tapo mūsų šeimos nariais, jais rūpinamasi kaip vaikais. Švenčiami net šunų gimtadieniai, tai gali pasirodyti keista, bet tokia realybė. Neseniai viena klientė klausė, kodėl jos niekas neperspėjo prieš įsigyjant šunį, kad jį auginti sunkiau nei vaiką.“
G.Iždonienės manymu, vis dar reikia edukacijos apie augintinius, nors žmonės myli gyvūnus, visuomenės požiūris į gyvūnus jau pasikeitė, lieka tik išimtys, kai kur nors kaime šunys rišami prie būdos. „Bet vis dar trūksta informacijos, kaip juos prižiūrėti taisyklingai, ką galima daryti, ko galima. Mums kaip profesionalams neramu, kiek daug dezinformacijos yra socialiniuose tinkluose.“
Klinikos įkūrėja norėtų su gyvūnų augintojais sukurti tokį santykį, kad klientai nebijotų paskambinti ir paklausti: „Dažnai girdime, kad bijo klausti veisėjo ar veterinaro, nes pasijunta nejaukiai. Nėra kvailų klausimų – juk negalime visko žinoti, kiekvienas esame savo srities specialistai.“
Daug informacijos – sunku atsirinkti
Pasak G.Iždonienės, gyvūnų priežiūrą galėtume palyginti su vaikų auginimu. Vyresnio amžiaus žmonės stebisi dabartinėmis mamomis, kad joms sunku. Jie galvoja, kad anksčiau buvo sunku auginti vaikus, kai nebuvo nei sauskelnių, nei skalbimo mašinų. „Taip, anksčiau buvo sunkiau fiziškai, bet dabar psichologiškai – daug informacijos, sunku atsirinkti. Panašiai ir su augintiniais – anksčiau šunį pririšdavo prie būdos, maitindavo tuo, kas likdavo nuo šeimininkų stalo, gyveno tiek, kiek buvo skirta. Iš tiesų, niekas per daug nesidomėjo, kaip jis jaučiasi.“
Klinikos įkūrėjos manymu, dabar daug informacijos, o atsakymas priklauso nuo to, kieno klausite – kiekvieno specialisto nuomonė gali būti skirtinga, nes atsižvelgiama į skirtingus parametrus ir visi atsakymai gali būti teisingi: „Diskusijos su šeimininkais užtrunka ilgai, kol jam padedi susidaryti savo nuomonę. Tikrai pasitaiko atvejų, kai žmogus nori grąžinti šuniuką į veislyną, nes abejoja, ar jis yra geras šeimininkas.“
Šiuolaikinė dresūra paremta psichologija
Klinikoje bus rengiami dresavimo kursai. Anot G.Iždonienės, dresūra prieš 10 metų buvo visiškai kitokia – griežtos taisyklės, spygliuoti antkakliai, bausmės: „Dabar dresūra paremta psichologija, padedančia suprasti šunį, neliko prievartos. Svarbiausia sukurti gerą gyvūno santykį su žmogumi, o tai tikrai yra sudėtinga. Su augintinio šeimininku turi daug kalbėti, kad jam būtų aišku, padėti pažvelgti į situaciją iš skirtingų pusių.“
Su dresuotoju svarstoma rengti trumpą, kelių paskaitėlių kursą ir vaikams apie gyvūnų priežiūrą ir bendravimą su jais.
Vyko atidarymo šventė
Šį šeštadienį vyko graži klinikos atidarymo šventė – su renginių vedėju, animatoriumi vaikams. „Vyko dresūros šou, mini varžybos šunims. Įžiebėme klinikos iškabą ir šventines kalėdines kiemo lemputes. Buvo galima apžiūrėti klinikos vidaus patalpas. Kvietėme visus pasipuošti, nes darėme kalėdines nuotraukas fotokonkursui. Tai buvo šeimos šventė, kurioje buvo laukiami ir tie, kurie neturi gyvūnų, bet juos myli“, – pasakoja klinikos „VET Inn“ vadovė, veterinarijos gydytoja Gabrielė Iždonienė.
