Visame pasaulyje girdėti vis daugiau naujienų apie vaikus, turinčius fenomenalių gebėjimų: detaliai prisimenančius praėjusius savo gyvenimus, pasakojančius net mokslininkus stulbinančius dalykus apie Visatą, gebančius diagnozuoti ligas ir jas gydyti, bendrauti telepatiškai ir pan. Tradicinio suvokimo žmonėms tai atrodo neregėti stebuklai. Tačiau, kaip sako ezoterikai, šiame pasaulyje nėra jokių stebuklų, yra tik skirtingi žinojimo ir suvokimo lygiai.
O tie fenomenalūs, vadinamieji žvaigždžių arba šviesos vaikai, sakoma, tuo ir išsiskiria iš kitų, jog ateina į šį pasaulį jau apdovanoti išmintimi ir kitokiu aplinkos suvokimu. Ir visa tai ne tam, kad stebintų ir glumintų žmoniją, bet kad mokytų ir vestų ją į šviesesnę būtį, padėtų pereiti prie aukštesnių naujos epochos vibracijų. Ši informacija toli gražu ne nauja. Apie naujus vaikus, kurie ateis gelbėti pasaulio, kalbėjo daugelis pranašų, tarp jų ir garsioji aiškiaregė Vanga.
Kada atėjo šviesos vaikai
Indigo, krištoliniai, vaivorykštiniai vaikai... Kokie jie? Deja, šiuo klausimu nerasite jokių mokslinių apibrėžimų ir paaiškinimų. Oficialusis mokslas šį reiškinį apskritai linkęs vertinti skeptiškai, o neįprastą vaikų elgesį ir raidą priskirti prie tam tikrų sutrikimų. Tačiau ezoterinių mokslų žinovai yra tikri: šviesos vaikai iš tiesų egzistuoja ir jų nepastebėti tiesiog neįmanoma.
Tiesa, išoriškai jie niekuo nesiskiria nuo įprastų vaikų. Jų oda ne indigo spalvos ir ne vaivorykštinė. Jų spalvos matomos kur kas subtilesniuose lygmenyse – matantieji sako, kad šiomis spalvomis nuspalvinta jų aura. Bet netgi nesugebant jos regėti, pasak šio reiškinio tyrinėtojų, galime įžvelgti ir tam tikrų jų elgsenos, pasaulėjautos dėsningumų.
Apskritai yra išskiriamos keturios šviesos vaikų grupės: indigo, krištoliniai, pereinamojo tipo (turintys ir indigo, ir krištoliniams vaikams būdingų bruožų), vaivorykštiniai.
Teigiama, kad pirmieji indigo vaikai pastebėti dar 5-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kaip nurodo daugelis šaltinių, daugiausia jų gimė 1970–1995 m. XX a. pabaigoje šalia indigo pradėti pastebėti krištoliniai ir pereinamojo tipo vaikai. Šių dviejų grupių vaikai ateina į pasaulį ir dabar, o štai indigo vaikų esą mažėja. Užtat gana neseniai pasaulis prakalbo apie dar vieną, kaip teigiama, ypatingą grupę – vaivorykštinius vaikus, kurių aura tiesiog spinduliuoja visomis spektro spalvomis.
Tikėti šia teorija, ar netikėti, kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Bet tiems, kurie tiki ar bent domisi, tikriausiai kils klausimas, o kuo gi išvardytų grupių vaikai skiriasi? Kaip juos atpažinti? Juk kas žino, galbūt ir jūsų šeimoje auga vienas tokių šviesos skleidėjų.
Kuo jie skiriasi?
Indigo vaikai. Apie indigo vaikus prirašyta ir prikalbėta devynios galybės knygų, straipsnių, laidų, netgi sukurta dokumentinių filmų. Pirmoji apie indigo vaikų fenomeną viešai prabilo amerikietė kunigė ir iškiaregė Nansy Ann Tapp, apdovanota gebėjimu matyti žmonių auras. Ji ėmė pasakoti apie naujosios kartos vaikus indigo spalvos auromis, drąsiai besipriešinančius įprastam tradiciniam auklėjimui.
Apibūdinti ir dėsningi indigo aurų turėtojų bruožai: tai drąsūs, tiesūs ir savimi be galo pasitikintys vaikai. Be galo smalsūs, aktyvūs, nuovokūs, nestandartinio mąstymo ir elgesio.
Šis apibūdinimas ilgainiui išpopuliarėjo, ir indigo fenomeną ėmėsi gvildenti vis daugiau tyrinėtojų. Apibūdinti ir dėsningi indigo aurų turėtojų bruožai: tai drąsūs, tiesūs ir savimi be galo pasitikintys vaikai. Be galo smalsūs, aktyvūs, nuovokūs, nestandartinio mąstymo ir elgesio.
Maištininkai, nepripažįstantys jokių primetamų visuotinių vertybių ir autoritetų. Jautrūs neteisybei. Psichologai indigo vaikus neretai įvertina kaip hiperaktyvius, turinčius dėmesio sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Norite užauginti savarankišką ir laimingą asmenybę? Nedrauskite vaikams šių 10 dalykų
Daugelis ezoterikų pritaria minčiai, kad indigo vaikai į šią žemę atėjo ir tebeateina kaip šviesos kariai. Pagrindinė jų misija – sugriauti įsisenėjusius ydingus visuomenės stereotipus, neveiksmingą sistemą, supurtyti snaudžiančią žmonijos sąmonę ir pravalyti kelią naujai šviesiai energijai.
Krištoliniai vaikai. Turintieji vadinamąją krištolinę aurą ateina į pirmtakų – indigo vaikų – jau paruoštą dirvą. Jų misija – ne maištauti ir griauti seną tvarką, o kurti naują pasaulį, taikų ir harmoningą, mokyti žmoniją matyti visatą naujai, daug plačiau. Paprastai tai būna itin jautrūs vaikai.
Krištoliniams vaikams tradiciniai gydytojai dažnai įtaria ar nustato autizmo sindromą.
Jie subtiliai jaučia, mato ir girdi. Nepakenčia šiurkštumo, agresijos ir prievartos. Puikiai jaučia žmonių būsenas, geba skaityti mintis. Būtent dėl to daugelis jų pradeda gerokai vėliau kalbėti – sulaukę trejų, kartais netgi ketverių. Jiems tai nebūtina, nes bendrauja su tėvais subtilesne kalba, nei gali išreikšti žodžiai. Krištoliniams vaikams tradiciniai gydytojai dažnai įtaria ar nustato autizmo sindromą.
Vaivorykštiniai vaikai. Sakoma, kad tai – ypatingi vaikai, itin pažengusios sielos, jau nebevaldomos karmos dėsnių. Į šią žemę vaivorykštinė karta ateina vien tik tam, kad skleistų žmonėms laimę, besąlygišką meilę ir padėtų jiems atverti širdis šiai meilei. Pasak tyrinėtojų, kol kas tokių vaikų gimsta vos vienas kitas. Tačiau ten, kur jų pasirodo, vyksta tikrų stebuklų.
Nuo pat gimimo vaivorykštiniai vaikai ramūs, nuovokūs ir harmoningi, daug šypsosi, beveik neverkia. Mažai domisi žaislais – jiems labiau patinka stebėti gamtą ir žmones.
Šalia tokių mažylių žmonės, net patys nesuprasdami kodėl, pasijunta laimingi, taikūs ir ramūs, nejučia ima šypsotis. Sergantiesiems iškart palengvėja, nurimsta skausmai. Prie šių vaikų tiesiog lipte limpa gyvūnai, netgi neprijaukinti. Nuo pat gimimo vaivorykštiniai vaikai ramūs, nuovokūs ir harmoningi, daug šypsosi, beveik neverkia. Mažai domisi žaislais – jiems labiau patinka stebėti gamtą ir žmones. Išskirtinis šių vaikų bruožas yra akys – neįprastai skaidrios ir ryškios. Daugeliui susidaro įspūdis, kad toks vaikas viską permato kiaurai.
Naudingi patarimai tėvams
„Tėvams, suvokusiems, kad augina šviesos vaiką, neverta savęs kamuoti klausimais: kodėl jis gimė būtent jiems. Jei toks vaikas pasirinko gimti jūsų šeimoje, galite būti tikri, kad jis žinojo, jog gyvendamas joje galės geriausiai vykdyti savo misiją. Vienintelis dalykas, kurį jums reikia atlikti, – sudaryti tinkamas sąlygas jam tinkamai vystytis ir netrukdyti eiti savu keliu, net jei tas kelias bus smarkiai nutolęs nuo jūsų įsivaizdavimo, kas yra tinkamas gyvenimas“, – sako JAV psichologė dr. Doreen Virtue, jau daugybę metų besigilinanti į šią temą.
Štai dar keli šios psichologės patarimai, kurie pravers ne tik indigo ar krištolinių vaikų gimdytojams, bet ir visiems tėvams, norintiems išugdyti šviesias asmenybes.
- Su tokiais vaikais galite susikalbėti tik meilės kalba ir tik bendraudami kaip lygus su lygiu. Griežti paliepimai, kategoriški reikalavimai, įžeidimai, šiurkštus, pakeltas balso tonas šiuos vaikus paliečia ypač jautriai ir smarkiai žeidžia jų skaidrią sielą.
- Visada būkite su jais atviri ir sąžiningi. Melą ir veidmainystę šie vaikai jaučia intuityviai, tai juos skatina maištauti ir visa esybe priešintis. Taigi, net pačiais kebliausiais atvejais, užuot melavę, raskite švelnių ir subtilių būdų, kaip pasakyti tiesą.
- Leiskite jiems būti savimi. Pasitikėkite jų pasirinkimu ir gerbkite juos, kad ir kokie būtų. Užuot kritikavę, kiek galėdami palaikykite – jautrioms šių vaikų sieloms tai labai svarbu. Mylimų žmonių pasitikėjimas ir palaikymas padeda visu grožiu skleistis jų sielai.
- Nelyginkite savo vaiko su kitais ir neverskite gyventi pagal visuomenėje priimtus šablonus. Nepamirškite, juk jie čia atėjo tam, kad tuos šablonus sugriautų ir padėtų atverti langą į naują pasaulį.
P. S. Tyrinėtojai yra pastebėję visoms šioms šviesos vaikų grupėms bendrą savybę: daugelis jų nuo pat gimimo yra vegetarai, neapsakomai myli gyvūnus ir gamtą, jautriai ir aktyviai reaguoja į bet kokią Žemei daromą skriaudą.
Ar jūsų vaikas – sena siela?
Pasak reinkarnacijos teorija besiremiančių tibetiečių, kiekviena siela į šį pasaulį ateina daugybę kartų mokytis, kaupti patirties. Kaip teigia tibetiečiai, pasiekusios tobulumo viršūnę, sielos gali rinktis: reinkarnuoti arba ne.
Tarkime, dalai lamų sielos yra tokios senos ir ištobulėjusios, kad jos į mūsų pasaulį gali ir negrįžti, nes yra baigusios reinkarnacijos ciklą. Jos ateina savo noru, kad kitus vaduotų iš kančių, mokytų, vestų nušvitimo keliu. Tibete nuo neatmenamų laikų egzistuoja ritualas, kaip atpažinti reinkarnavusius aukštų rangų lamas. Šiems vėl atgimusiems žmonėms pavadinti netgi yra specialus terminas – tulku.
Vaikų, kuriuose, kaip numanoma, gali būti įsikūnijusi ankstesniojo dvasininko siela, paprašoma atpažinti ankstesniajam lamai (arba kitaip tariant, atgimusiam sau) priklausiusius daiktus, taip pat tikrasis atgimėlis geba atsakyti į klausimus apie tokius dalykus, kurių įprastas tokio amžiaus vaikas negali net suvokti. Taip vaikystėje buvo atpažintas ir Dalai Lama XIV.
Tibetiečiai taip pat mano, kad pagal kelis esminius kriterijus galima nustatyti ir kiekvieno vaiko sielos brandumą.
Pasak jų, jei vaikas – sena siela, jis...
- Ne pagal amžių brandus ir rimtas. Labiau nei vaikiškais žaidimais domisi dvasiniais dalykais, žiniomis apie pasaulį, visatą, mėgsta tyrinėti.
- Mąsto globaliai, užduoda nevaikiškus klausimus.
- Nesiveržia bendrauti su bendraamžiais, nesiekia prie jų pritapti. Mieliau laiką leidžia su suaugusiaisiais ar būna vienas.
- Mėgsta pamokyti, dalyti patarimus, kalbėti vaizdingais posakiais, nevaikiškai sudėtingais sakiniais ir sąvokomis.
