Tokius rezultatus parodė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa, kurioje dalyvavo beveik tūkstantis 15-18 metų jaunuolių iš 54 Lietuvos savivaldybių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kas antras jaunuolis nori žinoti, kaip sau padėti ir jaustis geriau
Pasak Rasos Dičpetrienės, organizacijos generalinės direktorės, apklausoje dalyvavusių jaunuolių atsakymai į klausimus su kokiomis problemomis susiduria ir ko iš suaugusiųjų tikisi jaunoji karta, yra patikimiausia mums siunčiama žinutė.
„Nors bendra emocinė tyrime dalyvavusių jaunuolių savijauta mums, vaikų gerove besirūpinančiai organizacijai kelia nerimą ir skatina kuo greičiau ieškoti sprendimo būdų, džiugina tai, kad patys jaunuoliai labai aiškiai nurodo, ko jiems reikia. Pirmiausia, turime užtikrinti saugumą – ne tik namuose ar ugdymo įstaigose, bet ir internete. Antra, 14-18 metų jaunimas pasigenda ir nori išmokti daugiau praktinių įgūdžių, kurie užtikrintų jų finansinį ir emocinį raštingumą“, – teigia R.Dičpetrienė.
Daugiau kaip pusė, net 66 proc. apklausoje dalyvavusių vaikų norėtų, kad mokykloje būtų užduodama mažiau namų darbų. Kas antras, 52 proc. respondentų, nori didesnės laisvės rinktis, kokius dalykus mokytis, o 36 proc., tai yra kas trečias – daugiau praktinio ir įgūdžių mokymosi: kaip valdyti pinigus, kaip kurti santykius ir dirbti su kitais bei kaip rūpintis savo emocine sveikata.
Paprašyti įvertinti paskutinių 30 dienų savijautą, didžioji dalis jaunimo ją vertino vidutiniškai. Geriausiai savijautą vertino vaikinai (6,9 balo), kiek prasčiau (6 balai) – merginos. Prasčiausiai save vertino LGBTQI+ bendruomenei save priskiriantys ir skurde gyvenantys vaikai. Jų savivertės balas identiškas – 4,7 balo.
„Emocinės sveikatos stiprinimas ne veltui tituluojamas svarbiausia šių dienų aktualija. Apklausos rezultatai parodė, kad ši sritis ypatingai rūpi ir pačiam jaunimui. Jie nori daugiau mokytis ir žinoti būdus, kaip gali sau padėti, kad jaustųsi geriau (53 proc.), nori sulaukti pagalbos be tėvų ar globėjų leidimo (51 proc.) ir nesigėdyti emocinių sveikatos problemų (51 proc.). Spaudimas mokykloje, nežinojimas, kaip kovoti su liūdesiu, pykčiu, baime ir nerimu, patyčios yra didžiausi iššūkiai vaiko gerovei, su kuriais padėti susidoroti privalome mes, suaugę”, – apklausos rezultatus komentuoja R.Dičpetrienė.
Anot jos, organizacija jau praėjusiais metais Lietuvoje ėmė diegti psichosocialines programas, skirtas stiprinti vaikų psichologinį atsparumą.
„Atnaujinamos organizacijos strategijos epicentre – vaikų emocinė sveikata, o artimiausių kelerių metų tikslas – psichosocialinių programų plėtra ugdymo įstaigose. Pavyzdžiui, programa „HEART“, kuri suteikia galimybę į akademinę mokymo programą integruoti įvairias meno formas, tokias kaip muzika, vaizduojamasis menas, teatras, šokis, skirta ne tik pagerinti akademinį mokymąsi, bet ir skatinti mokinių emocinį intelektą ir kūrybiškumą. Ši programa užsienyje gyvuoja jau 10 metų ir per tą laiką 30-yje pasaulio šalių pasiekė 1 milijoną vaikų. Programai pasiekus Lietuvos mokyklas, šį skaičių ženkliai padidinsime“, – planuoja organizacijos direktorė.
Tik beveik dešimtadalis mano, kad vaikams kylantys iššūkiai yra svarbūs Lietuvos valdžiai
Tyrimas taip pat atskleidė, kad vaikams ir jaunuoliams rūpi ne tik kasdieniniai iššūkiai, bet ir platesnės, pasaulinės problemos. Apklausos respondentai mini tokius jų nerimą didinančius veiksnius: studijas, profesines galimybes ateityje, neramumus šalyje, klimato pokyčius. Mažiausiai respondentai nerimauja dėl smurto prieš vaikus. Bendras respondentų nerimo lygis yra kiek didesnis nei vidutinis (5,9 balo).
Pasak R.Dičpetrienės, vaikų ir jaunuolių interesų laukas labai platus – jiems nuoširdžiai rūpi ir vietinės, ir globalios problemos, tačiau patys vaikai teigia jaučiantys, kad jiems aktualios temos nėra svarbios sprendimų priėmėjams: 26 proc. mano, kad vaikams kylantys iššūkiai yra visiškai nesvarbūs politikams, o 58 proc. – kad vaikams kylantys iššūkiai politikams svarbūs tik iš dalies.
Apie pusę apklausos respondentų teigia, kad suaugusieji, priimdami sprendimus, klausia jų nuomonės: 17 proc. – pasirinko atsakymą „visada“, 36 proc. – „dažniausiai“, 30 proc. – „kartais“. Kad jų nuomonės klausiama „rečiausiai“ arba „niekada“ nurodė vaikai, kurie apklausoje neįvardino savo lyties. 56 proc. vaikų nurodė, kad suaugusieji turėtų suteikti vaikams daugiau galimybių įsitraukti priimant sprendimus.
Iš viso šių metų vasarį penkiomis kalbomis vykdytoje apklausoje dalyvavo 994 vaikai ir paaugliai. Du trečdaliai, arba 68 proc., jų – merginos, 26 proc. – vaikinai, 2 proc. savo lytį nurodė kitaip, o 4 proc. į šį klausimą neatsakė. Į klausimą, kuriai visuomenės grupei priklauso, 13 proc. priskyrė save LGBTQI+ bendruomenei. Priklausymą etninių mažumų bendruomenėms nurodė 2 proc. respondentų. Jų tarpe daugiausiai buvo lenkų ir rusų tautybių jaunimo.
Naujoji organizacijos strategija atlieps jaunimo poreikius
Tyrimą inicijavusi organizacija „Gelbėkit vaikus“ remdamasi gautais atsakymais rengė naująją 2025-2027 m. veiklos strategiją. Pasak R.Dičpetrienės, per daugiau nei trisdešimt organizacijos veiklos metų, smarkiai pasikeitė Lietuvos vaikų ir jaunuolių poreikiai, todėl organizacijos veiklos ir tikslai keičiasi kartu su jais.
„Tik atliepdami realius vaikų poreikius galime tikėtis reikšmingų pokyčių užtikrinant mūsų vaikų saugumą. Tai yra vienas didžiausių mūsų organizacijos rūpesčių ir tikslų, todėl kuriant 2025-2027 m. veiklos strategiją, privalome atsižvelgti į vaikų ir jaunimo nuomonę“, – sako R.Dičpetrienė.
Tokį pat žingsnį – atsiklausti savo valstybės jaunimo nuomonės – žengia ir kitos tarptautinio tinklo „Save the Children“ vienijamos šalys-narės. Tarp jų Lietuva išsiskyrė atlikdama išties didelio masto tyrimą“.
Organizacija yra Europos Komisijos projekto – Europos Sąjungos (ES) Vaikų dalyvavimo platformos (angl. EU‘s Children‘s Participation Platform) partnerė.
„Ne tik prisidėjome prie platformos steigimo, bet ir skatinome vaikų dalyvavimą su jais susijusių sprendimų priėmime. Būtent čia, Briuselyje, vykusios Generalinės asamblėjos metu įvardintos jaunimui svarbiausios temos, tokios kaip vaikų teisės, smurtas, skurdas, klimato kaita ir vaikų dalyvavimas/įtrauktis, tapo mūsų Lietuvoje inicijuotos jaunimo apklausos pagrindu“, – sako R.Dičpetrienė.
