Kanados mokslininkai stačia galva nėrė narplioti šį klausimą ir sudarė sąrašą dažniausiai siūlomų „žalių“ pokyčių, randamų mokyklos vadovėliuose ir valdžios dokumentuose, rašoma treehugger.com.
Išmatavus CO2 emisijos sumažėjimo ekvivalentą, kurį sukeltų kiekvienas iš šių pokyčių, mokslininkai padarė įdomų atradimą – efektyviausi veiksmai nėra viešai skelbiami. Tiesą pasakius, apie efektyviausius sprendimus net neužsimenama.
Jei norite sumažinti paliekamą anglies dvideginio pėdsaką, štai keturi efektyviausi veiksmai, kurių galite imtis (pasak „Environmental News Letters“ žurnale neseniai išspausdinto kanadiečių straipsnio):
1. Negimdykite vaikų (CO2 emisija nuo vieno vaiko per metus sumažėja 58,6 tonomis);
2. Gyvenkite be automobilio (2,4 tonos CO2);
3. Venkite transatlantinių skrydžių (1,6 tonos);
4. Maitinkitės augalinės kilmės maistu (0,8 tonos).
Šie patarimai akivaizdžiai skiriasi nuo populiariųjų patarimų, kaip pakeisti gyvenimo būdą, kurie pelnytai patenka į „mažo poveikio“ kategoriją:
1. Įprastą automobilį pakeiskite hibridiniu (0,52 tonos);
2. Rūbus skalbkite šaltame vandenyje (0,25 tonos);
3. Rūšiuokite (0,21 tonos);
4. Atnaujinkite lemputes (0,10 tonos).
JAV šeima, priėmusi sprendimą turėti vienu vaiku mažiau, sumažina CO2 emisiją tiek pat, kiek ir 684 paaugliai, pasirinkę visapusiškai rūšiuoti visą likusį gyvenimą.
Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad viešos kalbos apie anglies dvideginio pėdsako mažinimą sukoncentruotos į mažo poveikio veiksmus. O blogiausia, kad efektyviausi veiksmai net neminimi. Iš vadovėliuose minimų 216-kos žalio elgesio veiksmų, tik 8 (4 proc.) kalba apie efektyviausius veiksmus. Iš tyrimo:
„Nė vienoje knygoje nesiūloma šeimoje turėti mažiau vaikų ir taip prisidėti prie CO2 emisijos mažinimo, ir tik dviejuose iš dešimties užsimenama apie skrydžių vengimą. Mityba, grįsta augalinės kilmės produktais, minima vidutinio poveikio priemonės forma, tokia kaip mažesnis mėsos vartojimas, nors šimtaprocentė augalinės kilmės produktais grįsta mityba gali būti nuo 2 iki 4,7 karto efektyvesnė mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, nei sumažintas mėsos vartojimas.
Taip pat, vairavimo sukeliamas poveikis buvo minimas beveik 30 kartų, o automobilio atsisakymas buvo paminėtas vos 6 kartus. Užtat dažniausiai vadovėliuose minima rekomendacijų kategorija yra rūšiavimas (septyniuose iš dešimties vadovėlių), o individualių veiksmų rekomendacijų kategorijoje pirmauja energijos taupymas (paminėta 32 kartus).“
Žinoma, efektyviausi veiksmai paliečia labai jautrias temas, būtent todėl daugumai žmonių nepatinka apie jas kalbėti. Taip pat šie veiksmai industrijai generuoja daugiausiai pinigų, ir tai gali būti priežastis, dėl kurios bet kokios diskusijos yra slopinamos.
Tačiau politinis nepopuliarumas neturėtų „teisinti dėmesio sutelkimą į vidutinio ar mažo poveikio veiksmus efektyviausių veiksmų sąskaita“, ypač kai ant kortos pastatytas mūsų išlikimas.
Kadangi jaunesniosios kartos jau rodo didelį entuziazmą dėl CO2 emisijos mažinimo drastiškai keisdamos savo gyvenimo būdą (pavyzdžiui, gyvena be automobilio, renkasi būti veganais ir t. t.), ko ankstesnės kartos nedarė, yra vilties, kad šios efektyvios priemonės metams bėgant nebeatrodys tokios drastiškos, ir jaunimas jas priims mielu noru.
„Mūsų rekomenduojamos didelio poveikio priemonės yra efektyvesnės nei daugelis dažniausiai aptariamų variantų (pavyzdžiui, augalinės kilmės produktais grįsta mityba yra 8 kartus efektyvesnė už ekologiškų energiją taupančių lempučių naudojimą). O svarbiausia, JAV šeima, priėmusi sprendimą turėti vienu vaiku mažiau, sumažina CO2 emisiją tiek pat, kiek ir 684 paaugliai, pasirinkę visapusiškai rūšiuoti visą likusį gyvenimą.“
Sudėtinga rūšiuojant jaustis gerai, kai suvoki, jog tai tik lašas jūroje, tačiau labai įkvepia mintis, kad maža šeima ar vegetarizmas gali tiek daug reikšti. O ką pasirinksite jūs?
