Iš tiesų vis daugiau tyrimų rodo, kad būtent nesiskiepijanti motina sukelia savo vaikui pavojingų ligų riziką, kadangi be jos skiepų jis yra pažeidžiamas, rašoma portale sciencealert.com.
Naujas Švedijos tyrimas, tyręs beveik 1,8 milijono vaikų, parodė, kad autizmo ir depresijos rizika yra gerokai didesnė, jei mama nėštumo metu gulėjo ligoninėje su infekcija.
Rezultatai pagrindžia vis stiprėjančią nuomonę, kad tam tikros infekcijos, kuriomis užsikrečia moterys nėštumo metu, gali pakenkti besivystančioms kūdikio smegenims ir taip padidinti psichinių sutrikimų, iškylančių vėlesniame gyvenime, riziką, įskaitant bipolinį sutrikimą, šizofreniją, depresiją ir autizmą.
Tačiau šis tyrimas parodo daug didesnį paveikslą.
Problemų sukelia ne konkretus virusas, tačiau bet kokia infekcija, net jei ji nepasiekia vaisiaus smegenų.
Autoriai pamatė, kad rezultatai nepakito, nepriklausomai nuo to, ar į ligoninę nėščioji pateko dėl rimtos infekcijos, tokios kaip gripas, meningitas ar plaučių uždegimas, ar dėl ne tokios rimtos šlapimo takų infekcijos.
Kitaip tariant, problemų sukelia ne konkretus virusas, tačiau bet kokia infekcija, net jei ji nepasiekia vaisiaus smegenų.
„Rezultatai rodo, kad verta saugotis infekcijų bei užsiimti jų prevencija, pavyzdžiui, laikantis skiepų rekomendacijų“, – sako Verena Sangpiel, Gothenburgo universiteto akušerijos ir ginekologijos ekspertė.
Nagrinėdami daugiau kaip 1,8 milijono Švedijos vaikų, gimusių 1973-2014-siais, Medicininį gimimų registrą, tyrimo autoriai atsekė, kiek iš jų motinų nėštumo metu buvo paguldytos į ligoninę dėl infekcijos.
Tada mokslininkai surado tuos vaikus ir jų psichinės sveikatos įrašus iki 2014-ųjų, kai vyriausiajam suėjo 41-eri.
Statistinė duomenų analizė parodė nerimą keliantį ryšį tarp vaiko psichinės sveikatos ir motinos imuninės sistemos.
Nors tyrimas neaptiko padidėjusios šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo rizikos, jie pamatė, kad moterų, nėštumo metu atsidūrusių ligoninėje dėl infekcijų, vaikai užaugę kreipiasi į ligoninę dėl depresijos ar autizmo.
Šių vaikų autizmo rizika buvo padidėjusi 79 procentais, o depresijos – 24 procentais.
„Radome įrodymų, kad motinos infekcijos nėštumo metu padidina autizmo ir vaiko depresijos riziką, – rašė autoriai. – Nors individuali rizika yra nedidelė, poveikis populiacijai yra potencialiai labai didelis.“
Kad ir kaip įspūdingai skambėtų, šis tyrimas tik stebėjo situaciją, todėl negali parodyti, kaip tiksliai nėščiosios infekcija gali paveikti besivystančio kūdikio smegenis.
Nepaisant to, nauji tyrimai, grįsti gyvūnų modeliais, parodė, kad šios infekcijos gali sukelti uždegiminę nervų sistemos reakciją, pakeičiančią genų pasireiškimą smegenyse, kuris savo ruožtu pakeičia smegenų architektūrą.
Dauguma šių tyrimų taip pat pažymi, kad įtakos turi daugybė genetinių veiksnių, todėl šios mįslės sprendimai gali būti labai sudėtingi.
„Mūsų tyrimai negali išbraukti padidėjusios psichopatologinių būklių, kurias sukelia uždegiminis vaisiaus smegenų sužeidimas dėl genetinio imlumo, galimybės rizikos“, – rašo naujojo tyrimo autoriai.
Reikės atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kas vyksta. Tačiau kol kas geriausia, ką gali padaryti besilaukianti moteris, tai saugoti sveikatą ir laikytis geriausių medicininių patarimų. Pasiskiepyti – gera pradžia.
Šis tyrimas buvo publikuotas „JAMA Psychiatry“.
