Kaimo sodybose nebešvenčia, bet gal poilsiaus?
L.Šertvyčius tikina, kad per pastaruosius metus kaimo sodybos tapo nebepatrauklios prašmatnios šventės norintiems jaunavedžiams, todėl jie dažniau renkasi prabangesnes vilas ir dvarus.
„Daugiau vestuvių persikelia į restoranus miestuose arba į prabangiai įrengtas sodybas, kurios labiau primena vilas. Tikrose kaimo sodybose niekas nebenori švęsti – jei anksčiau tokiu metu beveik visos jos būdavo užimtos vestuvėmis, pokyliais, gimtadieniais, pastaraisiais metais ši tendencija kinta“, – tikina L.Šertvyčius.
Pasak jo, taip gali būti dėl pasikeitusių žmonių įpročių ir gyvenimo būdo, o į šį pokytį turi reaguoti ir nuo to kenčiančios sodybos.
„Kai kurios kaimo sodybos, pastatytos gamtos apsuptyje ar netoli ežerų, gali puikiai persiorientuoti į poilsinio turizmo sferą ir taip atgauti paklausumą. Jei nori išlaikyti klientūrą, privaloma kelti aptarnavimo, įrengimų lygį“, – teigia L.Šertvyčius.
Anot jo, šventės kaina priklauso nuo to, kokio lygio yra sodyba: „Vienas vestuvių svečias vidutiniškoje sodyboje organizuojamoje šventėje jaunavedžiams kainuoja apie 80–100 eurų. Į tai įeina nakvynė, aptarnavimas, maistas, išskyrus gėrimus. Prabangesnėse sodybose viskas kainuoja dar brangiau.“
Sumažėjimo nejaučia, o rezervacijas pildo kitiems metams
Netoli Vilniaus esančios sodybos „VillaTop“ savininkas teigia, kad klientų sumažėjimo nejaučia, priešingai – šventės vieta rezervuojama jau 2019 metams.
„Tikrai nežinau, kas jaučia tą sumažėjimą, bet mūsų sodyboje visi šios vasaros savaitgaliai užimti, o rezervacijų turime ir kitiems metams. Be to, manau, kad viskas priklauso nuo to, kiek investuojama į reklamą“, – tikina sodybos šeimininkas.
L.Šertvyčius tikina, kad per pastaruosius metus kaimo sodybos tapo nebepatrauklios prašmatnios šventės norintiems jaunavedžiams, todėl jie dažniau renkasi prabangesnes vilas ir dvarus.
Jam antrina ir Kauno rajone esančios kaimo sodybų komplekso „Zalensai“ savininkė Roma Zalencienė.
„Šiais metais turime daug įmonių švenčių, liepą turėsime vienas vestuves, o rugpjūčio savaitgaliai jau visi užimti. Praėjusiais metais per vasaros sezoną vestuvių buvo šiek tiek daugiau, tačiau tikrai nepastebime ryškaus sumažėjimo“, – portalui LRT.lt teigia R.Zalencienė.
Šventės vietą nulemia ne tik skonis
Vestuvių planuotoja T.Ulozienė teigia, kad šiuolaikinės poros iš tiesų retai renkasi kaimo sodybas savo šventei ir mieliau organizuoja ją mieste.
„Retai tenka organizuoti vestuves tikroje kaimiškoje sodyboje. Mūsų jaunavedžiai yra didžiųjų miestų žmonės, mėgėjai šiuolaikiškų vietų arba linkę į senovines vietas, dvarus. Kaimo turizmo sodybos nėra labai populiarios, nebent tai būtų jau šventės antra diena, pasibūti su draugais ir šeima“, – pasakoja vestuvių planuotoja.
Anot jos, kur bus šventė priklauso nuo to, kiek joje dalyvaus svečių ir kokia tos vietos lokacija.
„Poros nori, kad svečiams būtų patogu atvykti ir išvykti ir šventės, dėl to mieste esančios vietos pasirenkamos dažniau nei tos atokesnės. Be to, labai svarbu atsižvelgti į žmonių kiekį ir į tai, ar šventė galės vykti linksmai ir garsiai. Apgalvojus visus šiuos aspektus vienos vietos atkrenta, kitos tampa patrauklesnės“, – tikina T.Ulozienė.
Kaip teigia pašnekovė, Lietuvoje švenčiančių imigrantų pasirinkimai panašūs, tik tokių porų šventės trunka ilgiau: „Užsieniečiai pasikviečia svečių iš užsienio, dėl to švenčiama tokiose vietose, kur būtų galima apsistoti ir kelioms nakvynėms.“
Klasikinės vietos – nebeįdomios
Pasak T.Ulozienės, poros vis dažniau renkasi įdomesnes šventės vietas ir atsisako klasikinių variantų: „Jau teko organizuoti vestuves Bažnytinio paveldo muziejuje, laukia dar viena šventė Energetikos muziejuje. Daug kas nori švęsti ant stogų, tačiau privalome turėti planą B, jei pradėtų lyti. Tokios lokacijos traukia žmones, nes jos nestandartinės, reikalauja ir pačių organizatorių kitokio požiūrio į šventės organizavimą, dekoravimą.“
Vestuvių planuotoja teigia, kad suorganizuoti šventę unikalioje vietoje nebūtinai reiškia didesnes išlaidas ir sudėtingesnį planavimą. Kaip teigia pašnekovė, viskas priklauso nuo jaunavedžių prioritetų.
„Ar švęsti nestandartinėje aplinkoje – brangiau, priklauso nuo kitų šventei skirtų išlaidų. Pirmiausia, jaunavedžiai patys nusprendžia, kam nori skirti daugiau biudžeto – asmeniniams dalykams, vietai, maistui, tada ir paaiškėja visos šventės išlaidos. Tikrai negalima sakyti, kad suorganizuoti šventę įdomesnėje lokacijoje yra brangiau ar sudėtingiau. Pavyzdžiui, muziejai yra atviri, kainos skelbiamos oficialiai, o ir dirbame su poromis, kurių svečiai kultūringi, atsakingai vartoja alkoholį ir nekyla jokių nesklandumų“, – aiškina švenčių organizatorė.
Nors netradicinės lokacijos tampa vis populiaresnės, rengiant šventę puikiai pažįstamose vietose galima užtikrinti, kad nebus jokių staigmenų.
„Yra tokių vietų, kur šventes organizavome ne vieną kartą. Tada užsakovams mes galime pasakyti visus pliusus ir minusus“, – apie tradicinių šventės vietų privalumus pasakoja vestuvių planuotoja T.Ulozienė.
