Apie rekomenduojamą amžių susilaukti vaikų ir problemas, su kuriomis dažniausiai susiduriama, kalbamės su gydytoju ginekologu Tomu Lūža.
„Yra keletas aspektų, kai kalbame apie vyresnę, vaikų norinčią susilaukti porą. Šiuo atveju svarbiausias moters amžius, kadangi laikui bėgant mažėja kiaušidžių rezervas bei galimybė užauginti folikulą ir kiaušialąstę jame, prastėja pačių kiaušialąsčių kokybė, didėja apsigimimų rizika, daugėja gretutinių ligų, kurios irgi apsunkina nėštumą.
35-eri parinktas neatsitiktinai, kadangi nuo šio amžiaus gerokai padaugėja genetinių ligų rizika. Beje, nevaisinga pora laikoma ta, kuri nesisaugodama nėštumo ir gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, per metus nepastoja, o kai moteris peržengia 35-erius ir nepastoja daugiau kaip pusmetį, pora taip pat laikoma nevaisinga.
Geriausias amžius gimdyti – iki 35-erių, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, nebūtinai suėjus šiam amžiui jūs nepastosite ir turėsite sveikatos ir kitų problemų. Gimdo bei pastoja ir vyresnės moterys, tačiau statistika teigia, kad vyresniame amžiuje atsiranda vis daugiau bėdų, ir tai reikėtų žinoti“, – teigia specialistas.
– Dabar daugelis moterų gimdo vis vėliau. Jeigu sveikata gera, puikiai jaučiamės ir neturime jokių problemų, ar tikrai verta jaudintis dėl to, kad peržengėme 35-erių slenkstį?
– Jaudintis tikrai nereikia – svarbiausia yra pastoti. Sveikos moterys pastoja ir vyresnės nei 35-erių, tačiau reikalinga genetiko konsultacija, kitų rizikos veiksnių įvertinimas, įvairūs papildomi tyrimai ir pan. O iš vaisingumo pusės nemažai daliai moterų tampa daug sunkiau pastoti dėl mažėjančio kiaušidžių rezervo.
Kas gi tas kiaušidžių rezervas? Tai kiaušialąsčių kiekis kiaušidėse, kurios gali užtikrinti ovuliaciją ir pastojimą. Maksimalus kiaušialąsčių kiekis moters organizme būna dar esant mamos įsčiose. Nuo gimimo kiaušialąstės pamažu pradeda nykti, o pasiekus vaisingą amžių, jų kiaušidėse būna apie milijoną.
Kiekvieną mėnesį kiaušialąsčių palaipsniui vis mažėja, o jų kokybė prastėja. Kiekvieną mėnesį sunyksta ne viena, o dešimtys ar net šimtai kiaušialąsčių. Nustatyta, kad po 35-erių metų kiaušidėse lieka mažiau nei 100 tūkstančių kiaušialąsčių, o tai gerokai sumažina galimybes pastoti ne tik pačiai moteriai, bet ir pagalbinių priemonių pagalbą.
Kai kiaušialąsčių skaičius pasiekia mažiau nei 10 tūkstančių, tai yra kritinė riba, ir prasideda menopauzė. Taigi pagrindinė problema ir yra ta, kad su amžiumi kiaušialąsčių tiesiog nebelieka arba jų kiekis tampa nepakankamas, kad moteris pastotų.
Kalbant apie pasaulio rekordus, vyriausia natūraliai pastojusi moteris buvo iš Didžiosios Britanijos – jai buvo 56-eri, o po pagalbinio apvaisinimo – 70-ies sulaukusi Indijos gyventoja.
– Kodėl moterys, net ir žinodamos tokius dalykus, renkasi gimdyti vyresniame amžiuje?
– Tai šiais laikais, šiuolaikinėje visuomenėje yra natūralu – svarbu karjera, finansinė padėtis, ir šito nepakeisime.
Konferencijoje teko palyginti statistinius duomenis apie tai, kokio vidutinio amžiaus moterys gimdo pirmą naujagimį pasaulyje dabar ir prieš 30–50 metų. 1970 metais JAV pirmą vaikelį gimdydavo 21-erių, Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje 22-ejų metų amžiaus, o Švedijoje, Olandijoje ir Japonijoje vidutiniškai 25-erių. Šiais laikais Lietuvoje, Lenkijoje, JAV vidutinis amžius yra 25-eri, o Japonijoje, Šveicarijoje ir Olandijoje - per 29-eris. Tokios yra pasaulinės tendencijos, ir jų nepakeisime.
– Galime išgirsti įvairių nuomonių apie tai, kad gimdymas vyresniame amžiuje turi ir nemažai privalumų. Ką apie tai manote?
– Taip, galime įžvelgti ir privalumų. Švedų mokslininkai įvertino kelių dešimtmečių duomenis ir lygino vyresnio ir jaunesnio amžiaus motinų vaikus, kaip jiems sekėsi gyvenime.
Tyrimo išvados yra labai įdomios. Teigiama, kad vyresnio amžiaus mamų vaikai yra sveikesni, aukštesnio ūgio bei įgyja geresnį išsilavinimą. Kaip tai galima paaiškinti? Tyrėjai šias išvadas aiškino taip, kad vyresnės moterys buvo daugiau pasiekusios darbe, jų finansinė padėtis buvo geresnė, todėl jos galėjo suteikti platesnes galimybes savo vaikams studijuoti geresnėse mokyklose ar universitetuose. Taip pat skirdavo daugiau laiko vaikų priežiūrai ir poreikiams.
Kitas Amerikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios gimdė vyresniame amžiuje, gyveno ilgiau. Gimdymas vyresniame amžiuje ir ilgesnė gyvenimo trukmė gali būti susiję su tuo, kad vaikas – tai papildoma motyvacija, nes jį reikia užauginti, pasirūpinti ir pan. Na, ir jeigu moteris gali pastoti vyresniame amžiuje, galima daryti išvadą, kad jos sveikatos būklė gera.
Tačiau reikėtų paminėti, kad pastojus vyresniame amžiuje atsiranda gretutinių, genetinių ligų rizika, prastėja kiaušialąsčių kokybė, mažėja jų kiekis, dažniau pasitaiko negimdinių nėštumų atvejų, persileidimų, dažniau tenka atlikti Cezario pjūvį, nėštumas būna komplikuotas.
Didėja rizika pasireikšti endometriozei, kiaušidžių cistoms, gimdos miomoms ar polipams, galintiems apsunkinti pastojimą, nėštumą ir gimdymą. Taip pat reikėtų paminėti, kad vyrų spermos kokybė taip pat su amžiumi prastėja.
– Ką turėtų žinoti pora, peržengusi 35-erių slenkstį, ir ką turėtų daryti, kad susilauktų sveiko kūdikio?
– Jeigu pora apsisprendžia turėti kūdikį, visgi geriau šio apsisprendimo nenukelti kuo vėlesniam amžiui. Tačiau gyvenime būna visokių situacijų, todėl patarčiau tam pasiruošti, pasitikrinti sveikatą, išsigydyti ligas, vartoti folio rūgštį (tiek moterims, tiek vyrams), vitaminus ir maisto papildus, sveikai maitintis, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių.
Tyrime įvardinta, kad kuo jaunesnė buvo kiaušialąstės donorė, tuo geresni buvo pastojimo rezultatai nepriklausomai nuo moters, kuriai buvo įkelti embrionai, amžiaus.
Kai moteris vyresnė nei 35-erių, o vyras vyresnis nei 42-ejų, pastojus reikalinga genetiko konsultacija.
Tačiau konsultuotis galima bei patariama ir jaunesniame amžiuje, ypač, jeigu šeimoje būta problemų, ligų, apsigimimų, moteris nėštumo metu perserga ar serga infekcine liga (raudonuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį).
Jeigu kalbėtume apie žalingus įpročius – jų atsisakyti būtina, todėl kuo greičiau tai padarysite – tuo geriau. Ypač tai svarbu moterims, kadangi kiaušialąsčių kokybė prastėja, jų daugiau neatsiranda, o tik mažėja. Vyrams reikėtų žinoti, kad spermatogenezės ciklas trunka apie tris mėnesius, tad spermos kokybiniai rodikliai gali pakisti per šį laikotarpį ar į vieną pusę, ar į kitą, todėl jiems rekomenduotina ruoštis kūdikio pradėjimui ne mažiau kaip tris mėnesius.
Kalbant apie pasaulio rekordus, vyriausia natūraliai pastojusi moteris buvo iš Didžiosios Britanijos – jai buvo 56-eri, o po pagalbinio apvaisinimo – 70-ies sulaukusi Indijos gyventoja. Tačiau pastaruoju atveju jau buvo naudotos donorinės kiaušialąstės.
Vienas tyrimas, atliktas JAV ir atskleidė, kad pastojant svarbiausias ne moters amžius, bet kiaušialąstės amžius. Tyrime įvardinta, kad kuo jaunesnė buvo kiaušialąstės donorė, tuo geresni buvo pastojimo rezultatai nepriklausomai nuo moters, kuriai buvo įkelti embrionai, amžiaus.
Kai moteris suserga onkologinėmis ar kitomis rimtomis ligomis, galima paimti ir užšaldyti kiaušialąstes, o vėliau atšildyti ir apvaisinti. Tai vienas iš variantų, kuris, manau, ateityje taip pat tikrai bus populiarus visuomenėje, kurioje nėštumas planuojamas vis vėlesniame amžiuje. Gal dabar skamba futuristiškai, tačiau taip tikrai gali nutikti.
– Ar tiesa, kad vyresnio amžiaus moterys dažniau patiria daugiavaisius nėštumus?
– Taip, tai yra tiesa. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, o smegenyse esančioms liaukoms reikia išskirti daugiau hormonų, kad suaktyvintų kiaušides ir kad jose užaugtų bent vienas folikulas su kiaušialąste. Dėl natūralių didelių hormonų dozių gali užsimegzti du ir daugiau folikulų, o tai padidina tikimybę, kad moters laukia daugiavaisis nėštumas.
