Tačiau dalis tėvų šiuo klausimu dar dvejoja: galbūt darželinukams tai daryti – gerokai per anksti, o gal net ir žalinga?
Šiais klausimais diskutavome su edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“ generaliniu direktoriumi, profesionaliu karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu.
– Nuo kokio amžiaus rekomenduojate pradėti mokyti vaiką užsienio kalbos (-ų)?
– Tiesa ta, kad užsienio kalbų mokytis niekada nėra per vėlu, tačiau remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais, geriausias laikas vaikui pradėti pažintį su užsienio kalbomis – iki septynerių, ypač svarbūs pirmieji jo gyvenimo metai (1–3 metai).
– Kuo ypatingas šis amžiaus tarpsnis iki 7 metų?
– Moksliškai įrodyta, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai yra ypatingai imlūs kalboms. Jie geba įsisavinti užsienio kalbų tarties bei intonacijos ypatumus, kas jiems leidžia išmokti kalbėti be akcento, jie greitai ir be didelių pastangų įsimena žodžius, sakinius, geba juos pakartoti.
Be to, vaikai yra smalsūs ir linkę eksperimentuoti nebijodami suklysti ar apsijuokti, kas mokantis kalbų yra natūralu ir neišvengiama, o paaugliams ir suaugusiesiems dažnai kyla psichologinis barjeras laisvai bendrauti ir reikšti mintis užsienio kalba.
– Ar vaikui iki septynerių metu geriau mokytis kalbos grupėje ar individualiai?
– Įprastai vaikai efektyviausiai mokosi grupėje, kur jiems sudaroma kuo natūralesnė ir smagesnė mokymosi aplinka. Bendraamžių būryje vaikas mėgaujasi mokymosi procesu, kuris vyksta dainelių, žaidimų, knygelių skaitymo, dialogų ir vaizdo užduotėlių pagrindu. Mokymo(si) grupėje metodai remiasi kasdiene vaikams įprasta veikla – žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį.
– Nemažai tėvų piktinasi, kad šiais laikais pernelyg daug reikalaujame iš savo mažų vaikų, užuot leidę jiems džiaugtis vaikyste. Jie nusiteikę skeptiškai ir mano, kad trejų ar ketverių metų vaikui tikrai dar nereikia mokytis užsienio kalbos. Ką jūs atsakote į tai?
– Tarp tėvų dažnai pasitaiko nuomonių, kad mokytis užsienio kalbos ar net kelių ankstyvoje vaikystėje nėra tikslinga arba netgi kenksminga, kadangi vaikas per mažas įsisavinti tiek informacijos ir galiausiai gerai neišmoksta nė vienos kalbos. Tačiau tai yra mitas, kurį jau paneigė ir mokslininkai. Sudarius tinkamas sąlygas ir taikant vaikams tinkamus kalbų mokymo metodus, ankstyvasis užsienio kalbų mokymas suteikia tik pranašumų.
– Vadinasi, paraleliai mokant užsienio kalbos, tai nedaro įtakos gimtosios kalbos mokymui?
– Gimtosios kalbos raida labiausiai priklauso nuo to, kokią ją vaikai girdi savo aplinkoje, namuose. Jeigu šeimoje kalbama taisyklinga kalba, vaikui skaitomos knygos, jis skatinamas pasakoti ir kurti istorijas, neigiamos įtakos užsienio kalbų mokymasis jai neturėtų daryti.
Specialistai pastebi, kad labai dažnai vaikai, kurie užsienio kalbų pradeda mokytis ankstyvoje vaikystėje, nesąmoningai perkelia įgytas žinias ir įgūdžius į gimtąją kalbą. Dėl šios priežasties labai dažnai jie būna pranašesni už kitus savo bendraamžius.
O baimintis, jeigu vaikas kartas nuo karto supainioja skirtingų kalbų žodžius, nereikėtų. Daug didesnę neigiamą įtaką gimtosios kalbos raidai bei taisyklingumui gali padaryti netinkamos televizijos laidos, reklamos, animaciniai filmukai ar kompiuteriniai žaidimai.
– Ar tiesa, kad antrąją kalbą vaikai išmoksta taip pat lengvai, kaip ir gimtąją?
– Jeigu kalbos mokymasis prasideda ankstyvajame amžiuje – taip. Visos kalbos yra susiję, skolinasi viena iš kitos žodžius, posakius ir gramatines konstrukcijas, todėl vaikas gali vienu metu sėkmingai mokytis kelių kalbų. Vaikai yra imlūs, todėl mokydamiesi skirtingų kalbų jie eksperimentuoja, aiškinasi jų struktūrą, tarpusavio sąveikas ir pan.
– Kokią naudą, be išmokstamos kalbos, teikia ankstyva darželinuko pažintis su užsienio kalba? Maži vaikai mokosi eilėraščių ne tam, kad prisimintų juos užaugę – taip yra lavinama jų atmintis. Kokias savybes ugdo ankstyvas užsienio kalbos mokymasis?
– Kalbų mokymasis turi labai daug privalumų. Vystosi vaikų kritinis bei loginis mąstymas, dėmesio telkimas, minčių formulavimas bei reiškimas. Moksliškai įrodyta, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis turi įtakos ir sėkmingam kitų dalykų mokymuisi.
Harvardo universiteto tyrimas įrodė, kad vaikai, kurie mokosi užsienio kalbos, parodo daug geresnius rezultatus matematikos ir kalbų standartizuotų testų metu, nei jų bendraamžiai, kurie užsienio kalbų nesimoko.
– Tad darželyje kalbų besimokiusiems vaikams ateityje apskritai lengviau sekasi mokslai?
Lietuvoje šiuo metu užsienio kalba privaloma nuo 2 klasės.
– Vienareikšmiškai taip. Vaikai pasižymi išskirtiniu imlumu ir lengvesniu informacijos įsisavinimu. Mūsų praktika rodo, kad vaikai, kurie pradeda mokytis kalbų nuo 3–5 metų, žinių ir gebėjimų atžvilgiu yra daug pranašesni už savo bendraamžius, kurie su užsienio kalbomis susipažįsta tik pradinėse klasėse.
O turint omenyje, kad visų kalbų mokymasis yra panašus, jos turi bendrų žodyno bei gramatinių konstrukcijų bruožų, antros ar trečios užsienio kalbos mokymasis savaime tampa daug lengvesnis ir efektyvesnis.
– Leidžiant vaikus į darželio grupę, kurioje mokoma užsienio kalbos, pats svarbiausias dalykas, matyt, yra tinkami metodai. Ar su tokio amžiaus vaikais naudojama speciali mokymo metodika?
– Darželiuose ankstyvasis užsienio kalbų mokymas vyksta kitaip, nei paauglių ar suaugusiųjų kursuose, nes jį lemia vaikų raidos ypatumai. Kadangi 3 metų vaikai dar negeba valdyti rašymo priemonės, sąmoningai nesuvokia mokymosi proceso ir pan., jų anglų kalbos žinios ir įgūdžiai lavinami remiantis kasdienine vaikams įprasta veikla – žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį.
Pamokų metu klausomasi dainelių, žiūrimi filmukai, skaitomos istorijos, kortelėmis ir paveikslėliais lavinamas žodynas. Ypatingas dėmesys skiriamas kinestetiniams vaikų poreikiams, kai mokymo metodai neriboja vaikų judėjimo (įprastose pamokose mokymas labai standartizuotas, t.y. vaikai sėdi prie stalų, negali daug judėti).
– O gal vaikas, kuris tokiame amžiuje – itin imlus, gali mokytis anglų kalbos tiesiog namuose, žiūrėdamas filmukus ir pan?
– Papildomas savarankiškas mokymasis ir tėvelių pagalba yra labai naudingi dar efektyvesniam kalbų įsisavinimui. Mes visuomet rekomenduojame skatinti vaikus žiūrėti edukacinius filmukus bei žaisti lavinamuosius kompiuterinius žaidimus namuose, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, kontroliuojant mokymo medžiagos turinį bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio.
– Kaip į ankstyvąjį užsienio kalbų mokymąsi žiūri kitos Europos valstybės ar net visas pasaulis? Kokia kitų šalių praktika?
– Daugumoje ES šalių yra privalomas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas, pradedant jau 1–2 mokymosi metais. Pvz.: Maltoje vaikai pradeda mokytis kalbų būdami 5 metų, Lenkijoje – 7, Lietuvoje šiuo metu užsienio kalba privaloma nuo 2 klasės.
Pastaruoju metu pastebima tendencija užsienio kalbų mokymąsi ankstinti. Amerikos universitetų mokslininkai giria Europos šalių praktiką ir ragina jų patirtį perimti ir pritaikyti Jungtinių valstijų švietimo sistemoje.
