Apie tai, į ką atkreipti dėmesį valant kūdikių ir vaikų dantis, 15min GYVENIMO žurnalistė kalbėjosi su Rasos klinikos vaikų odontologe Marija Borisovaite-Petruliene.
– Vaikų dantų priežiūra - itin aktuli problema. Dažnai galime išgirsti, kad vaikų dantų būklė Lietuvoje – labai prasta. Nuo kada ir kaip reikėtų valyti kūdikiui dantukus?
– Mes, gydytojai odontologai, rekomenduojame burnos higiena pradėti rūpintis kuo anksčiau. Nesvarbu, kad dar nėra dantų – dantenas galima nuvalyti ir taip paruošti burną pieniniams dantims, kad jie išdygtų švarioje aplinkoje.
Valyti reikia patį pirmą išdygusį dantuką. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – paimti vatos diskelį ar marlės gabaliuką ir jį sudrėkinti bei nuvalyti apnašas. Tai svarbu, kai kūdikis žinda, o vėliau prasideda ir primaitinimas. Prašome, kad tėvai nuvalytų kūdikių dantukus po kiekvieno maitinimo, žindymo, nes pienas aptraukia dantukus tarsi plėvele. O kadangi tame piene yra cukraus, bakterijos skaidomos burnoje, išsiskiria rūgštys, ir taip vystosi kariesas.
Taigi, kol dantų nėra, rekomenduoju valyti dantenas, o kai jau išdygsta pats pirmas dantukas, – jį valyti yra privaloma marlės gabaliuku, vatos diskeliu, taip pat patarčiau išmėginti silikoninį antpirštį. Jis yra patogus naudoti, vaikui neskauda, netraumuojamos dantenos, o kaip tik – pamasažuojamos. Kadangi dygstant dantukams dantenos niežti, taip palengvinamas dygimas, pamasažuojamos dantenos ir suaktyvinama kraujotaka.
– Dantų pastų, skirtų vaikams, yra labai daug. Kaip ir gydytojų nuomonių. Rinktis su fluoru ar be? Kas tas ksilitolis? O gal užtenka tik vandens?
– Dantų pasta kiekvienam vaikučiui yra parenkama individualiai ir būtent vizito metu galima pasakyti, ar reikalinga pasta su fluoru, ar be. Žinoma, šiuo atveju svarbus ir vaiko amžius.
Pagal gaires, kūdikiams ir vaikams iki trejų metų rekomenduojama dantų pasta be fluoro, bet tik tuo atveju, jeigu dantys yra sveiki. Jeigu matome, kad yra maža karieso atsiradimo rizika, tuomet mes skiriame pastą su nedideliu kiekiu fluoro – 500 ppm; vaikams nuo 6 metų rekomenduojame pastą su 1000 ppm, o jeigu vaikas yra didesnis nei 6 metų, tinkama pasta su 1450 ppm.
Dėl to geriausia, kad dantų pastą rekomenduotų ir parinktų gydytojas, atsižvelgdamas į dantų būklę, vaiko mitybą, kaip jis valosi dantis.
Ksilitolis dantų pastoje yra labai gerai, nes jo neskaido kariesą sukeliančios bakterijos, esančios burnoje. Ksilitolis sumažina kariesogeninių bakterijų kiekį burnoje bei neleidžia ardyti dantų emalio ir vykti demineralizacijai. Yra įrodyta, kad dantų pastos su ksilitoliu ir fluoru yra veiksmingesnės nei tik su fluoru.
Todėl rekomenduočiau pasirinkti dantų pastą su ksilitoliu, o ar reikės fluoro ir kiek jo turi būti pastoje, reikėtų tartis su specialistu.
– Iki kada reikėtų apsilankyti pas vaikų odontologą?
– Rekomenduojama apsilankyti pas odontologą išdygus pirmam dantukui arba iki vienerių metų. Tai yra svarbu dėl to, kad vaikas apsiprastų su aplinka, apžiūrėtų, kaip atrodo odontologo įrankiai, kad neišsigąstų. Taip pat vizito metu suteikiamos rekomendacijos, kokią dantų pastą naudoti, kaip valyti dantukus, kokios higienos laikytis ir panašiai. O svarbiausia tai, kad vizito metu mes galime užkirsti kelią rimtesnei ligai ar dantų gedimui.
Rekomenduojama apsilankyti pas odontologą išdygus pirmam dantukui arba iki vienerių metų.
– Dėl kokių priežasčių labiausiai genda kūdikių ir vaikų dantys?
– Manyčiau, kad tai dvi pagrindinės priežastys – mityba ir higienos nesilaikymas. Saldinti gėrimai, sultys, saldžios arbatos, valgymas naktį. Būna, kitos mamos pamerkia čiulptukus į ką nors saldaus, sirupą, o tai yra labai blogai.
Dantys išdygsta sveiki, tačiau mums juos būtina labai gerai prižiūrėti. Kaip jau minėjau, tėvai turėtų kūdikiui dantis valyti po kiekvieno maitinimo mamos pienu ar po to, kai kūdikis atsigėrė iš buteliuko. Piene esantis cukrus yra skaidomas bakterijų, to proceso metu išsiskiria rūgštys, kurios veikia karieso atsiradimą.
– Ar tiesa, kad čiulptukas gali sugadinti sąkandį?
– Iš tikrųjų čiulptukas nieko blogo nedaro, jeigu yra naudojamas tinkamai ir ne per ilgai. Geriausia jo atsisakyti iki dvejų metų, nes po to jo naudojimas jau turi neigiamą įtaką sąkandžio formavimuisi.
Tačiau ne tik čiulptukas turi neigiamą įtaką, bet ir piršto čiulpimas ar liežuvio tarp dantų, laikymas ir kt. Visi šie netaisyklingi vaikų įpročiai kenkia sąkandžiui.
Čiulptukas nieko blogo nedaro, jeigu yra naudojamas tinkamai ir ne per ilgai.
Dabar galite įsigyti ir ortodontinius čiulptukus, jie nedeformuoja žandikaulio ir dantų eilių, tad pasižiūrėkite, kokį čiulptuką duodate vaikui. Tačiau verta žinoti, kad tokie tikrai nepakoreguos dantų, jie tik prevencijos priemonė.
Žinoma, dar yra genetinis polinkis, nes tam tikros dantų anomalijos yra paveldimos. Bet turiu paminėti, kad visi blogi įpročiai ir čiulptuko naudojimas turi įtakos tam, ar išsivystys ta ortodontinė anomalija, ar ne, net jeigu nėra paveldėjimo.
– Jeigu matome, kad pieniniai dantukai auga nelygiai, skiriasi jų dydžiai, galime kažką padaryti ar tiesiog turime stebėti situaciją?
– Pirmiausia reikėtų stebėti, kaip dygsta dantys ir jeigu kažkas kelia susirūpinimą, padiskutuoti su vaikų odontologu bei apsilankyti apžiūrai. Gal dantys pernelyg susigrūdę, o gal – tarp jų per dideli tarpai. Gydytojas apžiūrėjęs gali pasakyti, ar jau dabar galima kažką daryti, o gal reikės laukti.
Su pieniniu sąkandžiu yra taip, kad dažniausiai laukiame, iki kol vaikui sueis 7-eri metai. Tokio amžiaus vaikui jau būna išdygę pirmieji keturi nuolatiniai krūminiai dantys. Jie yra patys svarbiausi sąkandžiui, dar kitaip jie vadinami sąkandžio raktu.
Pagal šiuos dantis gydytojas odontologas gali pamatyti, kaip vaikas sukąs dantis ateityje, todėl tai yra labai svarbu. Šis momentas yra kritinis, nes dalis dantų jau būna pasikeitę, kitaip tariant, sąkandis yra mišrus – dalis dantų nuolatiniai, dalis – pieniniai. Jeigu matoma, kad sąkandis problemiškas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ortodontą.
– Galime išgirsti nuomonių, kad dėl sugedusių dantukų kaltas žindymas. Dažnai ir patys gydytojai rekomenduoja nutraukti naktinį maitinimą, nebežindyti. Ką apie tai manote?
– Kaltas ne žindymas, bet dantų nenuvalymas po maitinimo. Žindymas tikrai yra gerai ir aš net rekomenduoju mamoms maitinti vaikus natūraliai, nes motinos pienas turi labai daug naudingų medžiagų. Tačiau tuo pačiu skatinu ir nuvalyti dantis po maitinimo – tą paprasčiausiai galite padaryti marlės gabaliuku.
– Ar tiesa, kad mama ar tėtis, maitindami kūdikį šaukšteliu, ir tarkime, jį aplaižydami, gali perduoti kariesą savo vaikui?
– Kūdikiai gimsta neturėdami kariesogeninių bakterijų – jų burna yra sterili, ten nebūna kariesą sukeliančių bakterijų. Tačiau, kai mama, tėtis, seneliai vaiką bučiuoja, aplaižo čiulptuką, galima perduoti bakterijas, kurios sukelia kariesą.
Patarčiau nebučiuoti vaikučių į lūpas – geriau pabučiuoti kaktą, rankytę ar skruostą, o ne lūpas, nes taip galite perduoti net tik jau minėtas bakterijas, bet ir įvairias ligas.
Patarčiau nebučiuoti vaikučių į lūpas – geriau pabučiuoti kaktą, rankytę ar skruostą, o ne lūpas, nes taip galite perduoti net tik jau minėtas bakterijas, bet ir įvairias ligas.
Taip pat labai svarbi ir nėščiųjų burnos priežiūra – būtini profilaktiniai patikrinimai, kad odontologas apžiūrėtų mamos dantų būklę, dantenas, nes kai kurios dantų ligos gali būti susijusios su priešlaikiniu gimdymu, mažu naujagimio svoriu. O jeigu besilaukiančios mamos dantys pažeisti ėduonies, didėja rizika perduoti kūdikiui kariesogenines bakterijas.
– Ar tikrai neįmanoma sustabdyti pieninių dantukų gedimo? Kai kurios mamos dalijasi patirtimi, kai vaikų dantukai trupa, yra stipriai pažeisti karieso ir niekas negelbsti.
– Čia yra netiesa – greičiausiai yra nesilaikoma visų gydytojų nurodymų, vyrauja netinkama mityba, higiena, taip pat negalima atmesti ir genetinio paveldėjimo dėl dantų problemų. Aš iš savo patirties galiu pasakyti, kad savo praktikoje turiu daug sėkmingų atvejų – svarbiausia klausyti gydytojų nurodymų ir griežtai juos vykdyti.
Tam, kad sustabdytume vaikų dantų gedimą, reikalinga griežta rutina. Pirmas dalykas – tai taisyklingas valymas. Tam reikia tėvų įdirbio, gerai parinkto dantų šepetėlio, tinkamos dantų pastos. Kitas dalykas – mityba: kaip valgo vaikas, ką jis valgo, kaip dažnai užkandžiauja. Pavyzdžiui, patariama tarp valgymų daryti ne mažesnes kaip dviejų valandų pertraukas, o iki dvejų metų išvis patariama nesaldinti vaikui gėrimų, nevartoti pridėtinio cukraus ir saldumynų.
Jūs esate atsakingi už vaikų dantis, todėl norėdami juos išsaugoti sveikus, turite laikytis griežtos rutinos ir taisyklių.
Tarkime, jeigu matome, kad kariesas labai aktyvus, skiriame specialų kremą, kuris gaunamas iš pieno baltymo kazeino ir kuris padeda atstatyti mineralų pusiausvyrą burnoje, neutralizuoti rūgštis, atkurti emalį, sugrąžinti reikalingus mineralus. Taip pat reikia gerti daug vandens, atsisakyti sulčių, kompotų, saldintų arbatų. Taigi, daug kas priklauso nuo pačių tėvelių ir jų įdėtų pastangų. Jūs esate atsakingi už vaikų dantis, todėl norėdami juos išsaugoti sveikus, turite laikytis griežtos rutinos ir taisyklių.
