Operos solistas L.Mikalauskas apie tėvystėje vyrus ištinkančias „duobes“ ir savo receptą

Aktyviai gyvenantis atlikėjas juokauja, kad nuo gilių emocinių duobių, kurių pasitaiko tėvystėje, jį greičiausiai apsaugojo tai, kad visada gyveno ganėtinai chaotišką gyvenimą.

Mažų vaikų tėvai žino: gali planuoti ką tik nori, tačiau net ir detaliausiai suplanuoti darbai gali sugriūti, nes naktį susirgo vaikas.

„Besikeičiantys planai tėvystėje tikrai nėra naujiena. Visgi man tai nesukelia didelių problemų – matyt, todėl, kad visuomet gyvenau ganėtinai chaotišką ir dinamišką gyvenimą: repeticijų, koncertų, renginių turėjau įvairiu paros metu. Vaikas taip pat (ypač – pirmasis vaikas) ateina su sava dinamika. Gimus trečiajai dukrai, aš pasiplanavau pirmuosius tris mėnesius daugiau būti namuose: dukrytę panešioju, pavežioju vaiką lauke, bet yra ir tokių dalykų, kaip maitinimas, kur tu nieko išvis negali padėti.

Svarstau – galbūt, kai pats esi įpratęs tvarkytis su chaosu ir didesniais ar mažesniais laiko iššūkiais, lengviau ir vaiko dinamiką bei su tuo ateinančias problemas priimti. Atvirai pasakius, aš net nelabai prisimenu, kad būtų buvę kokių problemų“, – sakė pašnekovas.

Augindamas tris vaikus, L.Mikalauskas sako jau supratęs, kad nepastovumas – tiksliausiai tėvystę apibūdinantis žodis.

„Atrodo, jau viskas pagerėja, žiūrėk dygsta dantys. Kai tai baigiasi – prasideda diegliukai. Pirmoji mūsų dukra Gintarė turėjo labai stiprią gerklę – skambėdavo visi namai. Kiti žmonės net nenubūdavo namuose“, – prisiminė atlikėjas ir pridūrė, kad su trečiuoju vaiku atėjo ir didesnis supratimas, kad viskas laikina – tiek problemos, tiek ir nuovargis.

Liudas Mikalauskas su žmona Sigita / Asmeninio albumo nuotr.

Ne viena pora, gimus vaikams, susiduria ir dar su vienu iššūkiu – pasikeitusiais tarpusavio santykiais. Psichologų nuomone, tapimas tėvais iš esmės supurto nusistovėjusius vaidmenis, nes iš mylimųjų, meilužių vyras ir žmona tampa tėvais. Juolab kad kiekvienas vaikas reikalauja savo dėmesio gabalo.

Galbūt, kai esi įpratęs tvarkytis su chaosu, lengviau ir vaiko dinamiką bei su tuo ateinančias problemas priimti.

Kodėl užsiėmusi žmona – geriausia?

Neretai būtent po vaikų gimimo vyrai sako besijaučiantys palikti, „netekę“ partnerės, kuri natūraliai bent jau pradžioje didžiausią savo dėmesį ir rūpestį skiria naujagimiui. O jei namuose – dar daugiau vaikų, – ir jiems. Galų gale – ir savo poreikiams.

Visgi, kalbėdamas šia tema, L.Mikalauskas patikino, jog jo ir Sigitos šeimoje tokių problemų net negalėjo būti.

„Gal pasakysiu per griežtai, bet man tai yra toks truputį egoizmas. Kažkada vienas žmogus pasakė frazę, kuri turbūt tiksliausiai apibūdina mano ir Sigitos santykius: „Užsiėmusi žmona yra didžiausia vyro laimė.“ Mano žmona visada buvo užimta, turėjo savo reikalus ir gyvenimą, o man įprasta būti šalia. Kita vertus, mes turime bendrų darbų. Todėl namuose kartais kalbamės apie darbą, o ne šeimą. Kartais pastebime, kad ir paskęstame tuose darbuose. Aišku, visada bandome ieškoti tarpusavio ryšio ir darbe, ir kituose pasibuvimuose kartu. Tačiau, atvirai pasakius, mes abu – labai pragmatiški žmonės. Žinome, kad yra vaikai, kad mama yra vaikui reikalingiausia, todėl problemos nedarome“, – nuomonę išsakė atlikėjas.

Liudas Mikalauskas su žmona Sigita dalinasi ir bendrais darbais / Asmeninio albumo nuotr.

Priimti savo jausmus vyrai dar tik mokosi – dažniausiai tai daro savarankiškai

„Tai, kaip mes vertinome tokias ligas kaip depresija ir apskritai emocinę sveikatą, labai ilgai lėmė buvusi santvarka. Sovietinės okupacijos metais to „nebuvo“. Visi psichikos sveikatos iššūkiai (nerimas ar bet kas kita) nebūdavo rimtai vertinami, dažnai „nurašomi“ kaip tinginystė, silpnumas. Svarbiausia buvo pareigos, atsakomybė, o ne tėvų emocinė būklė. Vargu ar kas žinojo, kas yra emocinis intelektas – greičiausiai net nebuvo tokio žodžių junginio“, – sako vaiko teisių gynėjas ir tėtis Virgilijus Auga.

Asmeninė nuotr./Virgilijus Auga

Jis įsitikinęs, kad to pasekmes jaučiame iki šiol. Nors emocinis raštingumas didėja, visgi, dar daug žmonių prisibijo ieškoti pagalbos, susidūrę su emocinės sveikatos iššūkiais. „Vis dar stiprios stigmos“, – teigia pašnekovas.

Dabartiniai tėčiai, anot jo, dažniausiai savarankiškai ieško atsakymų, kas yra tėvystė, mokosi iš savo asmeninės patirties.

„Mesiu akmenį į mano tėvų kartos vyrų daržą: sakyčiau, kad jie nelabai galėjo patirti emocinių duobių, nes viskas, kas susiję su vaiko auginimu, gulė ant mamos pečių. Vyrų pareiga buvo turėti darbą ir parnešti pinigus į namus – viskas, to užtenka. Niekas nemąstydavo ir neanalizuodavo savo jausmų. Šiandien situacija pasikeitusi. Iš asmeninės patirties pasakysiu, kad auginti vaikus – sunkiausias darbas pasaulyje“, – kalbėjo V.Auga.

Jis pabrėžė, jog iki šiol mokosi tėvystės – skaito psichologinę literatūrą, nevengia dalintis jausmais ir mintimis su žmona.

„Šiais laikais psichologinės pagalbos tikrai yra nemažai. Galbūt vyrams sunku išsipasakoti apie problemas, kilusias atsiradus vaikui šeimoje, draugams. Tokiu atveju psichologas – geriausias variantas, nes ten viskas anonimiška, niekur ta informacija neištekėtų. Profesionalas atkreips vyro dėmesį į priežastis, dėl ko kyla sunkumai“, – sako V.Auga.

Vida Press nuotr./Tėtis skaito su kūdikiu

Jo nuomone, vaiko gimimui iš anksto reikia ruoštis, visgi, vėliau gali iškilti netikėtų dalykų. Žinios yra gerai, bet vėliau neišvengiamai tenka mokytis empatijos, suprasti partnerę, pamatyti, kaip ji jaučiasi. Šeimoje vienas kitam turime būti atrama.

„Man asmeniškai padėdavo vienas sakinys, mintis: „Kuo aš galiu būti naudingas toje situacijoje?“ Tai leidžia geriau suprasti šalia esantį žmogų, rasti būdų ir galimybių realizuoti save visavertiškai dalyvaujant vaiko, šeimos gyvenime ir būti tėčiu“, – apie kitokį požiūrio kampą, padėjusį įveikti tėvystės pradžioje kilusius iššūkius, atvirai pasakojo vaiko teisių gynėjas.

Vyrams jis linkėjo būti atviriems – tiek su savimi, tiek su šeima. O, esant reikalui, pasinaudoti profesionalų patarimais ir pagalba.