Kada galima įtarti paauglį vartojant psichoaktyvias medžiagas
„Jei pasikeičia jaunuolio elgesys (kyla pykčio, panikos priepuoliai, didėja agresyvumas), sumažėja motyvacija mokslui, kasdienei veiklai, pasikeičia draugų ratas, galima įtarti narkotikų vartojimą“, – teigia Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos padalinio vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Banga Nastopkaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ilgiau vartojant sutrinka miegas, apetitas, pastebimas sąmonės sutrikimas, apsvaigimas, pablogėja nuotaika. Nebegalėdamas susitvarkyti su kasdienėmis pareigomis, būklei palengvinti paauglys vėl ieško narkotikų.
Vartojant narkotikus žalojama fizinė ir psichikos sveikata. Pažeidžiami vidaus organai, jų sistemos, paūmėja lėtinės ligos. Elgesys tampa neprognozuojamas, pavojingas sau ir aplinkiniams. Jauni žmonės įtraukiami į nusikalstamą veiklą, atsiranda problemų su teisėsauga.
Kokia tikimybė įklimpti į narkotikus
B.Nastopkaitė pastebi, kad šiuo metu narkotikų lengva gauti bet kuriame Lietuvos mieste ir jų kaina santykinai nedidelė, o platintojai labai aktyvūs.
Psichiatrė primena, kad artimieji turėtų skatinti ir motyvuoti paauglius gyventi sveikai ne tik žodžiais, bet ir savo pavyzdžiu. Svarbu, kad jauni žmonės užsiimtų mėgstama veikla, džiaugtųsi rezultatais, turėtų artimų draugų, nebijotų prašyti pagalbos, palaikymo. Labai svarbu išmokti tvarkytis su stresu, netektimis, nebijoti apie tai kalbėti. Juk dažnai streso netoleravimas veda prie narkotikų vartojimo.
Jei paauglių grupelėje yra vartojančių, jie pavaišina draugus, paaiškina, kaip galima įsigyti. Nenorėdami išsiskirti iš draugų daugelis pabando narkotikų.
„Įklimpsta tikrai ne visi. Ar paauglys įklimps į narkotikus, lemia tiek individualios organizmo savybės (narkotikų netoleravimas, polinkis į psichozes), tiek socialiniai veiksniai (pritarimas ar nepritarimas vartojimui, vertybių sistema)“, – sako B.Nastopkaitė. Psichiatrės nuomone, didesnę riziką įklimpti turi sutrikusio elgesio, protestuojantys, neturintys galimybių kitur pasireikšti bei savimi nepasitikintys, įvairias krizes išgyvenantys, streso netoleruojantys paaugliai.
Kada kreiptis pagalbos
Be abejo, įtarę vaiką svaiginantis, tėvai bando su juo kalbėtis, izoliuoti nuo draugų, tačiau tai toli gražu ne visada padeda. Tėvai dažnai sutrinka, nežino, kur kreiptis.
„Įtarę, kad vaikai svaiginasi, tėvai gali kreiptis į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, pasikonsultuoti su psichologu, socialinių darbuotoju“, – primena psichiatrė.
Beje, patys paaugliai nelinkę kreiptis pagalbos. Ilgą laiką vartodami narkotikus jie įpranta meluoti, manipuliuoti, siekia naujų pojūčių, įgyja didelį vartojančių draugų ratą. Tėvai dažniausiai išgirsta „man viskas gerai“. Pagalbos kreipiasi tik tada, kai atsiranda didelių problemų su sveikata arba teisėsauga.
Pasak B.Nastopkaitės, vaikų psichiatro konsultacija reikalinga, jei stebimi nuotaikos, emocijų, elgesio, miego sutrikimai, paauglys atsisako keisti gyvenimo būdą, toliau svaiginasi. Kvalifikuota pagalba suteikiama Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose.
Koks gydymas taikomas
Asmens sveikatos klinikos vaikų gydytoja psichiatrė akcentuoja, kad paaugliams, vartojantiems narkotikus, labai svarbi psichologo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas. Svarbu išmokyti laikytis režimo, užsiimti prasminga veikla, vengti vartojančių draugų. Taikomas ir simptominis gydymas medikamentais, gydomi nuotaikos, miego sutrikimai, agresija.
Gydymo trukmė individuali, priklauso nuo vartojamos medžiagos, vartojimo stažo. Taikomos specialistų konsultacijos ambulatoriškai, dienos stacionare gydoma iki trijų mėnesių, stacionarinė reabilitacija trunka iki metų.
Psichiatrė B.Nastopkaitė akcentuoja, kad tikimybė atkristi po gydymo labai didelė, jei paauglys sugrįžta į tą pačią aplinką.
Dirbdami su paaugliais specialistai susiduria su įvairiomis problemomis: melavimu, manipuliavimu, motyvacijos stoka. Pasitaiko, kad net ir tėvai linkę slėpti problemas, nebendradarbiauja, nesilaiko susitarimų.
Kiek veiksminga prevencija
Psichiatrės nuomone, visokios paskaitos, į kurias jaunuoliai vedami vos ne prievarta, nėra efektyvios. Rezultatų neduoda ir TV laidos, nes jaunuoliai beveik nežiūri televizijos.
„Jų gyvenimas vyksta internete, socialiniuose tinkluose, todėl, manau, informaciją turėtų gauti iš ten. Galėtų paaugliams svarbūs žmonės pasisakyti apie sveiką gyvenimo būdą, pomėgius, veiklas, svajones, motyvuoti jaunuolius siekti įvairių prasmingų tikslų, gal net padėti juos įgyvendinti“, – svarsto B.Nastopkaitė.
Taip pat reikėtų siekti visiško narkotikų pardavimo ir vartojimo netoleravimo, paneigti mitus, kad vartojimas gali būti nepavojingas. Be to, ir narkotikų pardavėjai turėtų sulaukti adekvačių bausmių.