Vaikų ir paauglių psichologė Milda Kielė savo paskyroje socialiniuose tinkluose dalinasi naudingais patarimais, kaip padėti vaikams ir paaugliams apsaugoti fizines ir emocines ribas per šventinius susibūrimus.
Specialistė primena, kad tėvai neturėtų likti nuošalyje ir padėti savo vaikams aiškiai nubrėžti ribas.
- Jei giminaitis sako: „Duok bučkį tetai/ apkabink tetą“, žvelgiame į vaiką ir priduriam „Jeigu tik nori“. Jei vaikas nenori apsikabinti – jis neprivalo.
- Ką galime atsakyti labai norinčiam glėbesčiuotis suaugusiajam?
- „Panašu, kad dabar Rasa nenori apsikabinti, kartais jai reikia laiko apsiprasti. Labai padeda palaukti“; „Panašu, kad tu nori apsikabinti, o Rasa dar nepasirengusi tam. Prašau palaukti dar šiek tiek ir viskas vyks sklandžiau“; „Mes norime, jog Rasa žinotų, kad jos kūnas priklauso jai – dabar ji nenori apsikabinti. Gerbkime jos ribas.“
- Jei vaikui nenorint apsikabinti giminaitis atsako: „Gerai, aš irgi tavęs tada nemyliu“, galime atsakyti: „Žinau, kaip tau rūpi mūsų vaikas. Ir mes labai tai branginame. Tai, kad dabar nenori apsikabinti, nereiškia, jog nemyli. Tai reiškia, kad dabar nėra pasirengus ar pasirengęs. Tai nėra atstūmimas. Paprastai suveikia mažų žingsnelių metodas.“
- Kai klausinėja apie simpatijas, merginas/vaikinus, aptarinėjami pasiekimai, mokslo rezultatai ir pan., nors akivaizdu, kad vaikas dėl to jaučiasi negerai, galima atsakyti: „Gerbkime Emos privatumą – jeigu ji norės, papasakos pati.“
- Kai komentuojamas kūnas (per kūdas, per stambus ir pan.), galime atsakyti: „Mes norime, kad mūsų vaikas jaustųsi patogiai savo kūne. Todėl susilaikykime nuo komentarų.“
- Jei vaikas vadinamas mamyčiuku ar kitais apibūdinimais, galime pasakyti: „Mes išrinkome gražų vardą, vadinkime juo.“
- Jei dalinami neprašyti patarimai ir pamokymai tėvams, galima atsakyti: „Girdžiu, jog tau rūpi, kad mums gerai sektųsi auginti vaikus. Dabar susirinkome švęsti – tai ir darykime. O jei man reikės tavo patarimo, būtinai jo paklausiu.“
- Jei dalinami neprašyti patarimai ir pamokymai vaikams: „Girdžiu, jog tau rūpi, kad Sauliui gerai sektųsi. Dabar susirinkome švęsti – tai ir darykime. O auklėjimo reikalus palikime mums, tėvams.“
- Jei komentuoja, kad vaikas yra drovus, nekalbus ar pan., galime atsakyti: „O taip, Jonas mėgsta stebėti ir yra švelnus – mes labai tuo žavimės.“
- Jei prašo vaiką deklamuoti eilėraščius, šokti, dainuoti ar pan., o vaikas nenori to daryti: „Gera, kad norite išgirsti/pamatyti, ką Gerda moka. Panašu, kad jai dabar atostogos ir pasirodymo surengti nenori. Gal kitą kartą.“
Išvengti visokių nemalonių, per asmeniškų ar nekorektiškų klausimų, gali padėti bendra veikla: stalo žaidimas, pasivaikščiojimas lauke ar pan.
Kodėl svarbu gerbti vaiko ir ribas bei padėti jas apsaugoti?
Pasak M.Kielės, taip vaikas ir pats mokosi savo ribų svarbos ir mokėjimo jas apsaugoti. Dažnai apie vaikus ir ribas kalbama kontekste, kaip pastarieji bando jas peržengti, tikrintis ir nesilaikyti. Tačiau ar visada suaugusieji gerbia vaiko ribas?
„Kartą kelionėje nepažįstama moteris sustojo prie mūsų, pagyrė sūnaus plaukus (tuomet jie buvo garbanoti kaip angelėlio) ir ėmė juos liesti. Net nespėjau sureaguoti pati, kai sūnus tiesiog sušuko „ne" ir atsitraukė. Pats apsaugojo save. Kitą kartą, šalia mūsų namų remontavo kelią ir reikėjo per nešti vaikus kelis metrus, nes buvo tiesiog purvynas, kuriame jie būtų įklimpę. Buvau viena su abiem vaikais. Kaip apsidžiaugiau, kai darbuotojas atsiklausė, ar gali pernešti dukrą (kol aš nešiau sūnų), o šiai atsisakius, jis atsitraukė“, – asmenine patirtimi pasidalino psichologė.
