Klaidingai manoma, kad pakaitinė motinystė atsirado JAV vos prieš kelerius metus. Vaikus bevaisėms šeimos kitos moterys išnešiodavo nuo neatmenamų laikų. Įdomiausia, kad rašytinis šaltinis, kuriame užfiksuotas išnešiojusiosios motinos faktas, yra Biblija (šuo metu pagrindiniai pakaitinės motinystės priešininkai yra krikščionys – aut. past.). Joje pasakojama Abraomo ir Saros istorija. „Abraomo žmona Sara neturėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara. Sara tarė Abraomui: „Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų. Abraomas paklausė Saros. (...) Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. (...) Hagara pagimdė Abraomui sūnų.“ (Senasis Testamentas, Pradžios knyga 16).
Grįžkime į dar ankstesnius laikus. 1700 m. pr. Kr. išleistame Hamurabio įstatymų rinkinyje sakoma, kad, siekiant išvengti skyrybų, kai moteris nevaisinga ar negali pagimdyti sūnaus, ji gali surasti vyrui tą pareigą atliksiančią vergę. Kai kuriose Pietų Afrikos ir Havajų tautose pakaitinė motinystė laikyta draugiškumo ir kilnumo ženklu, nesavanaudiška pagalba nevaisingoms poroms. Ispanijos karaliai taip pat naudodavosi pakaitinių motinų paslaugomis, jei teisėtos žmonos negalėdavo jiems pagimdyti sūnų.
Šiandien motinų išnešiotojų paslaugomis naudojamasi vis dažniau, bet tai teisėta ne visose valstybėse. Nenuostabu, juk pakaitinė motinystė – prieštaringai vertinamas reiškinys.
Tampa vis populiaresnė
JAV ir Vakarų Europoje kūdikio išnešiojimas bevaikėms poroms praktikuojamas jau ne vieną dešimtį metų. Galimi du pakaitinės motinystės variantai. Moteris išnešioja kitos poros kūdikį (t. y. žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į skolintosios motinos gimdą) arba skolintoji motina yra apvaisinama vyro iš vaikelio susilaukti svajojančios šeimos. Abiem atvejais pasirašomos griežtos sutartys, kuriomis pakaitinė mama atsisako bet kokių teisių į naujagimį, o būsimi tėvai pasižada apmokėti visas su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas ir pasiimti kūdikį, net jei šis gims nesveikas. Suma, kurią tėvai sumoka pakaitinei motinai už išnešiojimą, retai būna nurodoma, nes kai kuriose šalyse, kur tokio pobūdžio motinystė įteisinta, nelegalu už vaiką mokėti pinigus. Nors traktuojama, kad svetima moteris iš geros širdies sutiko išnešioti vaikelį, yra žinoma, kad kūdikis, užaugęs kitos moters gimdoje, kainuoja apie 50 tūkst. eurų.
Tik atsiradus pakaitinės motinystės terminui, šiomis paslaugomis naudodavosi beviltiškoje situacijoje atsidūrusios poros, kurios dėl medicininių priežasčių negalėjo turėti vaikų. Dabar dažnėja atvejų, kai moterys nenori būti nėščios ir gimdyti, bet trokšta turėti kūdikį… Kalbame apie garsenybes, kurios bijodamos susigadinti išpuoselėtus kūnus perka pakaitinės motinystės paslaugą. Sarah Jessica Parker ir dar ne viena Holivudo gražuolė susilaukė vaikų būtent tokiu būdu.
Pakaitinės motinos tampa išsigelbėjimu ir netradicinės orientacijos žmonėms, norintiems turėti palikuonių. Dainininkas Ricky Martinas susilaukė dvynių sūnų, juos išnešiojo ir pagimdė skolintoji motina. Neseniai antruoju sūnumi džiaugėsi garsus dainininkas Eltonas Johnas. Jis ir jo sutuoktinis Davidas Furnishas tėvais pirmą kartą tapo 2010 m. Kalbama, kad pirmojo sūnaus biologinis tėvas yra Davidas, o antrosios atžalos – jie abu. Pasirodo, Kalifornijos valstijoje įmanomas dirbtinis apvaisinimas abiejų tėvų spermų mišiniu…
Kyla problemų
Ukrainoje, Rusijoje, Indijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Pietų Afrikoje skolintoji motina gauna kelių tūkstančių užmokestį. O štai kai kurios Amerikos valstijos, Kanada, Nyderlandai, Gruzija, Švedija ir kitos šalys pripažįsta tik altruistinę, ne komercinę pakaitinę motinystę, t. y. mokėti už tokią paslaugą yra nelegalu.
Kas gi gali po devynių nėštumo mėnesių atiduoti naujagimį kitiems žmonėms net neturėdamas iš to jokios naudos? Artimieji ir šeimos nariai. Žinoma daugybė atvejų, kai moteris išnešiojo anūkus, sūnėnus ar dukterėčias. Tokiais atvejais vaikai gyvena toje pačioje šeimoje kaip ir skolintoji mama, tad didelių problemų nekyla. O komercinės pakaitinės motinystės istorijoje būta įvairių atvejų.
Jau minėjome, kad pakaitinė motina turi pasirašyti dokumentą, jog atsisako visų teisių į naujagimį. Ji privalo gyventi toli nuo šeimos, kurioje augs vaikelis, kad jų keliai niekada nesusikirstų. Tačiau motinystės instinktas yra labai stiprus, ir netgi visą nėštumą save įtikinėjusios, kad augina svetimą vaikelį, po gimdymo moterys nesugeba atsisakyti ką tik į pasaulį atkeliavusio mažylio.
Žinomas ne vienas atvejis, kai išnešiojusiosios mamos pagrobdavo vaikelius iš ligoninės ir dingdavo. Būta atvejų, kai laiminga pora parsiveždavo kūdikį namo ir po kelių dienų ar savaičių neištvėrusi jį išnešiojusi moteris pasirodydavo ant namų slenksčio ir maldaudavo grąžinti vaiką mainais į visus pinigus. Negavusios to, ko atėjo, jos grįždavo naktimis ir pavogdavo (ne)savo vaikus.
Didžiojoje Britanijoje buvo plačiai nuskambėjęs atvejis, kai pakaitinė mama atsisakė atiduoti naujagimį biologiniams tėvui ir jo žmonai. Dvejus metus trukę teismai baigėsi pakaitinės motinos naudai. Jai buvo paliktas vaikelis ir netgi priteisti alimentai…
Kad tokių bėdų nekiltų, dažna pora pakaitinės motinos ieško trečiojo pasaulio šalyse. Populiariausia yra Indija. Čia pakaitinės motinystės paslauga kainuoja kelissyk pigiau ir nėra pavojaus, kad kūdikio bus nenorima atiduoti. Būsimiems tėvams situaciją lengvina ir faktas, kad dažna moteris pasirašo po sutartimi, kurios nė perskaityti dorai nesugeba, tad bylinėjimosi grėsmė lygi kone nuliui.
Psichologinis aspektas
Ne viena jūsų, ypač ką tik pačios pagimdžiusios, skaitydamos šį straipsnį, turbūt stebitės – kaip galima išnešiotą kūdikį atiduoti kitai šeimai, kad ir už visus pasaulio turtus... Psichologai tikina, kad tokiam dalykui gali ryžtis tik labai stiprios, šaltų nervų moterys arba lengvabūdės, turinčios žemą moralę, kitaip padariniai neišvengiami. Beje, kalbame ne tik apie mamą, bet ir apie vaikelį. Juk vaisius įsčiose turi bendrą su motina kraujotakos sistemą, kvėpavimą, jaučia motinos širdies dūžius, girdi jos kalbą ir t. t., taigi prie jos stipriai prisiriša. O gimęs staiga patenka į kitos, visiškai svetimos motinos glėbį. Reikia milžiniškų pastangų kūdikį mylėti, būti jam labai dėmesingai, rūpintis, kad užsimegztų tvirtas ryšys ir augdamas mažas žmogutis nepatirtų jokių raidos sutrikimų.
Kartais vaikai, kurie nežino, kas jų tikra motina, viduje vis tiek išlaiko su ja ryšį – juos gali kamuoti vienatvės, liūdesio priepuoliai. Paaiškėjus tiesai, gali prireikti ir specialisto pagalbos, kad padėtų vaikui pripažinti netikrą motiną.
Biologinę motiną po kūdikio atidavimo gali ištikti didžiulė drama, gali tekti smarkiai kovoti su savimi, savo jausmais. Specialistai tvirtina, kad sėkmingas savęs įtikinėjimas nėštumo metu, kad įsčiose augini vaiką ne sau, tėra mitas. Jokia moteris neturi tokių stiprių savitaigos galių, nes motinystės instinktas yra neperkalbamas.
Faktai apie skolintąją motinystę
♦ 1976 m. JAV teisininkas Keane‘as Brokersas sudarė pirmąją istorijoje legalią skolintosios motinystės sutartį tarp vaiko susilaukti trokštančių, bet natūraliais būdais to padaryti negalinčių tėvų ir jį išnešioti sutinkančios moters.
♦ Pirmasis susitarimas dėl dalinės pakaitinės motinystės už pinigus pasirašytas 1980 m. Išnešiojusiąja motina sutiko būti 37 metų amžiaus Elizabeth Kane. Moteris išnešiojo ir pagimdė sūnų apvaisinta jo būsimo tėvo sperma.
♦ Pirmasis visiškas pakaitinis nėštumas (kai vaiką išnešiojusi moteris neturi su juo jokio genetinio ryšio) užregistruotas 1985 m.
♦ Apytikriais skaičiavimais, Indijos „gimdymo pramonės“ apyvarta sudaro beveik 300 milijonų eurų per metus.
♦ Japonijoje savo anūką dukrai išnešiojo ir pagimdė 61-erių moteris, o Didžiojoje Britanijoje vyriausia skolintąja motina, tokiu būdu susilaukusia anūko, prieš dvejus metus tapo 57-erių metų britė.
♦ 54-erių Teresa Anderson 2005 m. pagimdė penketuką porai, dešimtmetį negalėjusiai susilaukti vaikų. Dėl gausos šeimynos išnešiojusioji motina atsisakė atlygio nusprendusi, kad pinigų prireiks vaikučiams auginti.
♦ 42-ejų britė Carole Horlock – produktyviausia skolintoji motina pasaulyje. Per 12 metų ji pagimdė net 13 vaikų (kai kurie buvo dvynukai ir trynukai).
♦ 2008 m. Lenkijoje buvo atidarytas pirmasis pakaitinių motinų centras. Jame prisiregistravo 37 moterys, sutinkančios išnešioti kūdikius bevaikėms šeimoms.
♦ Šiuo metu skolintoji motinystė leidžia gimti tūkstančiams vaikų. Vien Rusijoje kasmet jų priskaičiuojama kiek daugiau nei 500.
Tekstas A. Viskantaitės
