Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pakistano mokyklų krizė daužo milijonų mergaičių svajones

Trečdalis Pakistano mergaičių negali lankyti pradinės mokyklos, Pakistano mokyklų sistema išgyvena krizę, konstatuojama „Human Rights Watch“ (HRW) atliktas tyrimas.
Kelionė į mokyklą Pakistane
Kelionė į mokyklą Pakistane / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip rašo portalas theguardian.com, trečdalis mergaičių visoje šalyje nelanko pradinės mokyklos, palyginti su 21 proc. berniukų. Iki devintos klasės mokykloje lieka tik 13 proc. mergaičių.

Pakistano pietvakarinė Balochistano provincija situacija dar prastesnė: 81 proc. mergaičių 2014–2015 m. nebaigė pradinės mokyklos, palyginti su 52 proc. berniukų.

Beveik 22,5 mln. vaikų nelanko mokyklos, buvo teigiama Imrano Khano partijos lankstinuke dar prieš rinkimus.

„The Human Rights Watch“ ataskaitoje „Ar turėčiau išmaitinti savo dukrą ar išlavinti ją“ prieinama prie išvados, kad didžiausios švietimo sistemos kliūtys prasideda dar mokykloje. Dėl didelio investicijų į švietimą trūkumo sumažėjo valstybinių mokyklų, ypač mergaičių mokyklų.

Kiti veiksniai: pernelyg dideli mokyklų mokesčiai, fizinės bausmės, prastos švietimo paslaugos mokyklose, reguliavimo trūkumas ir korupcija.

Mergaitės susiduria su papildomais barjerais, tokiais kaip diskriminacija lyties pagrindu, vaikų santuokos, seksualinis priekabiavimas ir vaikų darbas.

„Pakistano valdžios nesugebėjimas suteikti išsilavinimo vaikams turi didelės įtakos ir žalos milijonams mergaičių“, – sako Liesl Gerntholtz, „HRW“ moterų teisių direktorė.

„Daugybė mergaičių, su kuriomis kalbėjomės, auga be išsilavinimo, kuris padėtų joms ateityje“, – teigė ji.

Nors šalies konstitucijoje nurodomas privalomas švietimas visiems vaikams nuo 5 iki 16 metų amžiaus, valdžia nesistengia užtikrinti, kad visi vaikai mokytųsi, atskleidžia tyrimas. Be to, švietimo politika įvairiuose šalies regionuose labai skiriasi.

„HRW“ ataskaitoje teigiama, kad valdžios neatsakingumas leido susikurti labai dideliam skaičiui nereguliuojamų privačių mokyklų, kuriose mokslo kokybė labai skiriasi. Vis dėlto tik tos mokyklos, kuriose maži mokesčiai, dažnai tampa „įkandamos“ vos galą su galu suduriančioms šeimoms.

Anot Jungtinių Tautų organizacijos, Pakistanas turėtų skirti mažiausiai 15–20 proc. nacionalinio biudžeto ir 4–6 proc. BVP švietimui. Atitinkamai dabar šalis skiria 12,6 proc. (2016 m.) ir 2,8 proc. (2017 m.).

Interviu metu mergaitės vis kalbėjo apie savo troškimus „tapti kažkuo“ ir kaip jų svajonės dužo į šipulius dėl to, kad negalėjo mokytis.

I.Khano partija prieš rinkimus žadėjo didžiules reformas švietimo sistemoje.

„Valdžia pripažįsta, kad švietimo reforma yra labai reikalinga ir žada padaryti ją prioritetu, ypač mergaičių atveju – bus žingsnis pirmyn, – sakė L.Gerntholtz. – Tikimės, kad mūsų išvados padės valdžiai diagnozuoti problemas ir surasti sprendimus, kurie kiekvienai Pakistano mergaitei suteiktų šviesią ateitį.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento