Laidojimo namų „Aterna“ Klaipėdoje ir „Žemaitijos Gralis“ Plungėje vadovas Vidas Valauskas supranta kiekvienos šeimos unikalius poreikius išlydint artimąjį: „Mūsų prioritetas – išklausyti šeimos narių norus ir pateikti individualius sprendimus, kurie atspindėtų jų pageidavimus bei tradicijas. Kartu su šeima aptariame visas detales – nuo muzikos ir gėlių kompozicijų iki ceremonijos organizavimo. Siekiame sukurti tokią aplinką, kuri būtų artima šeimos vertybėms ir atitiktų jų lūkesčius.“
Šiaulių „Tylos namai“ vadovo Tomo Urbšo teigimu, dedamos visos pastangos, kad būtų įgyvendinti užsakovo lūkesčiai: „Jeigu žmogus turi minčių, idėjų, kurios mums yra naujos ar neįprastos, mes į tai atsižvelgiame ir įvykdome visus pageidavimus. Netgi patys skatiname nesilaikyti standartų, nusistovėjusių senų dogmų, nes neturėtų būti visiems privalomų vienodų taisyklių.“
Skatina nesilaikyti standartų ir nusistovėjusių dogmų
V.Valauskas prisimena laidotuvių ceremoniją, kuri įvyko jūroje. „Šeima norėjo, kad artimojo pelenai būtų išbarstyti Baltijos jūroje, nes tai buvo svarbi jų šeimos tradicija. Mes pasirūpinome visomis detalėmis – nuo laivo nuomos iki specialių urnų, pritaikytų saugiam išbarstymui. Taip pat užtikrinome, kad visa ceremonija vyktų pagal šeimos norus ir su derama pagarba gamtai. Toks sprendimas padėjo sukurti ypatingą ir asmenišką atsisveikinimą“, – pasakoja laidojimo namų vadovas.
T.Urbšas svarsto, ar būtinai velionis turi būti šarvojamas su tradiciniu kostiumu? Juk galima prieš kremavimą mirusįjį apvilkti jo mėgstamais drabužiais – džinsais, marškinėliais ar megztuku.
„Tas pats su gėlėmis – atsisakius standartinių papuošimų, simetriško jų išdėstymo, dekoras gali būti toks, kad neprimintų šarvojimo salės“, – teigia vadovas.
Anot T.Urbšo, karstas irgi tradiciškai statomas išilgai, o juk galima statyti šonu, kaip priimta Amerikoje: „Kėdžių išdėstymas irgi galėtų būti toks, kad būtų patogiau mirusiojo artimiesiems, kurie pageidauja daugiau privatumo. Tuo pačiu kitiems laidotuvių dalyviams būtų patogiau prieiti prie karsto.“
Pagarbus požiūris į skirtingas religijas ir papročius
Pasak V.Valausko, dirbant ritualinių paslaugų srityje, svarbu suprasti, kad skirtingos kultūros ir religijos turi savo unikalių papročių bei apeigų, susijusių su laidotuvėmis: „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su šeimomis, dvasiniais lyderiais, kad išpildytume visus ceremonijos religinius ir kultūrinius reikalavimus. Tai gali būti ir tradicinių apeigų, ir ypatingų ritualų įgyvendinimas, priklausomai nuo šeimos tikėjimo ir kultūros.“
Laidojimo namų vadovas pasakoja, kad teko dirbti su įvairių konfesijų atstovais – nuo katalikų ir ortodoksų iki musulmonų bei žydų bendruomenių.
„Taip pat organizavome laidotuves, atitinkančias skirtingas etnines ir kultūrines tradicijas bei papročius – romų ir rytų slavų. Esame pasirengę prisitaikyti prie bet kokių specifinių reikalavimų, kad laidotuvių ceremonija būtų tinkamai ir pagarbiai įgyvendinta“, – tvirtina V.Valauskas.
Šiaulių „Tylos namų“ vadovas T.Urbšas prisimena, kaip teko organizuoti žydų šeimos nario laidotuves pagal du scenarijus, nes jų bendruomenė tarpusavyje nesutaria, kokios turėtų būti laidotuvių tradicijos.
„Jei atsitinka nelaimė ir miršta laikinai atvykęs pilietis iš trečiųjų šalių, mes nelaidojame, paruošiame palaikus ir išsiunčiame į jo tėvų šalį. Taip nutiko mirus piliečiui iš Nigerijos“, – pasakoja T.Urbšas.
„Tylos namai“ padėjo organizuoti musulmono laidotuves, tačiau jų tradicijos labai uždaros.
Naujausios technologijos paslaugas kilstelėjo į aukštesnį lygmenį
Ritualinių paslaugų kokybę padeda tobulinti naujausios technologijos. Anot V.Valausko, siūlomos vaizdo transliacijos paslaugos, kad tie, kurie negali dalyvauti laidotuvėse, galėtų prisijungti ir stebėti ceremoniją internetu.
„Populiaru naudoti ir multimediją atsisveikinant su artimuoju: demonstruoti nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie atspindi mirusiojo gyvenimo akimirkas. Tai gali būti jautrus ir prasmingas būdas atgaivinti brangius prisiminimus. Taip pat, jei šeima pageidauja, sukuriame specialius vaizdo montažus, kurie rodomi per atsisveikinimo ceremoniją ar gedulingus pietus. Tai leidžia sukurti įspūdingą ir emociškai prasmingą atsisveikinimą“, – teigia V.Valauskas.
T.Urbšas sako, kad išskirtiniais atvejais teikia papildomas paslaugas: „Jei kūną atveža iš užsienio ir artimieji abejoja dėl mirties priežasties, galime rekomenduoti nepriklausomą teismo medicinos ekspertą – tokių Lietuvoje yra vos keli. Jis gali atlikti naują skrodimą, gali panaikinti mirties liudijimą ir parašyti savo išdavas. Jei ankstesnė mirties priežastis patvirtinama, artimiesiems ramiau, jei diagnozė skiriasi, gali būti inicijuojami kiti procesai.“
Aktyvūs socialinių ir labdaros projektų dalyviai
V.Valauskas įsitikinęs, kad laidojimo namai turi būti ne tik paslaugų teikėjai, bet ir aktyvūs vietos bendruomenės nariai: „Nuolat dalyvaujame įvairiuose bendruomenės renginiuose, remiame vietos kultūrinius ir socialinius projektus. Taip pat organizuojame nemokamas konsultacijas apie laidojimo paslaugas, padedame žmonėms pasiruošti iš anksto ir susidėlioti planus, kad išvengtų streso kritiniu momentu. Ši veikla padeda mums palaikyti glaudžius ryšius su bendruomene ir prisidėti prie jos gerovės.“
Laidojimo namai „Aterna“ ir „Žemaitijos Gralis“ yra aktyvūs socialinių ir labdaros projektų dalyviai. Pasak V.Valausko, vienas iš jų kasmetinių, ypač palaikomų projektų prieš lapkričio 1 dieną – „Nė vieno kapo be žvakutės“.
„Iniciatyvos metu siekiame užtikrinti, kad ant kiekvieno kapo, kuris pamirštas ar jau neliko artimųjų, degtų žvakė. Prisidedame prie šios akcijos, paaukodami tūkstančius žvakių organizacijoms, bažnyčioms ir asmenims, kurie savanoriškai dalyvauja šiame renginyje. Tokiu būdu skatiname bendruomeniškumą ir užtikriname, kad kiekvieno mirusiojo atminimas būtų išsaugotas.“
Į žmogaus nelaimę žvelgia humaniškai ir stengiasi padėti
T.Urbšas pasakoja, kad norėdami prisidėti prie bendruomenės gyvenimo, palengvinti netekties naštą nelaimės valandą, kartu su bažnyčia nemokamai rengia neišnešiotukų laidotuves: „Šiauliuose neišnešiotukų urnas laidojame žemėje įrengtame kolumbariume.“
Pasak „Tylos namų“ vadovo, teikiama pagalba ir jaunoms šeimoms, kurioms gimė negyvas naujagimis arba mirė kūdikis iki vienerių metų.
„Padedame ir nelaimės atveju – Kaune mirė mama jauno vaikinuko, kuris visiškai neturėjo lėšų. Buvo labai graudu, padarėme viską, kad palengvintume jo naštą ir jam reikėtų mokėti kuo mažiau, – sako T.Urbšas ir paneigia nuomonę, kad laidojimo paslaugų bendrovės pelnosi iš kitų nelaimės. – Nors esame komercinė įmonė, bet į žmogaus nelaimę žiūrime labai humaniškai, užjaučiame ir stengiamės padėti. Mūsų kolektyve dirba žmonės, kurie galvoja taip pat, nelaimės atveju gali padėti, suremti pečius.“
