Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta globos savaitės renginiai, skirti supažindinti su globa, o liepos 4-ąją, pirmąjį liepos sekmadienį, minima Globėjų diena. Globos savaitės renginius organizuojanti ir 66 globos centrus vienijanti organizacija „Vaikai yra vaikai“ šią savaitę dalijasi asmeniškomis globėjų ir jų globotinių istorijomis.
Viena iš jų – jautri Sannos ir Sauliaus iš Klaipėdos istorija. 2017 metais gimus jų jauniausiai dukrai su Dauno sindromu Ivai, šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Jie rado palaikymą savo draugų, kolegų, kaimynų tarpe – po dukros gimimo pasidalinę savo nuostaba ir pasimetimu, kvietė artimuosius sveikinti su dukros atkeliavimu į jų šeimą.
„Aš pusę metų nepirkau sauskelnių – mums žmonės tiek visko pridovanojo. Sauskelnių, drabužių, pyragų…“, – dalinosi Sanna, save vadinanti meilės imigrante (moteris iš Švedijos 1998 m. persikraustė į Lietuvą dėl mylimojo – Sauliaus). Saulius papildo: „Bijau to, ko nežinau. Atvirai kalbėjome apie Ivos gimimą, žmonėms kompleksų nebuvo.“
Neplanavo globoti, bet likimas sudėliojo savaip
Sanna, buvusi Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete, literatūros dėstytoja, po dukrelės Ivos gimimo aktyviai įsijungė į žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos veiklą ir aktyviai užsiima švietėjiška veikla: mokyklose mokiniams pasakoja, kas yra Dauno sindromas, susitikimai vyksta ir karantino metu per ZOOM programą. Per pastaruosius ketverius metus Sanna yra susitikusi jau su 7000 Lietuvos moksleivių. Saulius – Klaipėdos miesto bažnyčios pastorius. Jų vaikai lanko mokyklą, darželį.
Prieš metus ir tris mėnesius į šeimą įsiliejo dvejų metų Motiejus, kuris taip pat gimė su Dauno sindromu. Šiuo metu vyksta Motiejaus įvaikinimo procesas.
Sanna pasakoja, kad apie berniuką sužinojo iš pažįstamų, kai gavo pranešimą, kad sutrikusios raidos kūdikių namuose yra 8 mėnesių kūdikis, kuris likęs be globos.
„Mes neplanavome globoti vaiko. Sužinojome apie jį 2019 m. rugsėjo mėnesį, jam tada buvo 8 mėnesiai. Išgirdusi apie jį, norėjau paimti globoti, bet galvojau, kad tai mano moteriškas instinktas – išgelbėti visą pasaulį,“ – dabar šypsos Sanna.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms ir Saulius prisipažino negalintis liautis galvojęs apie berniuką. Tuomet nusprendė siekti vaiko globos.
Jų nestabdė ir pasiekusios žinios apie Motiejų. Keturių mėnesių kūdikiui buvo atlikta sudėtinga širdies operacija – tad buvo daug klausimų, kas laukia jo ateityje, ar ligoninė netaps nuolatine vieta.
Kai gelbėji vieną žmogų – gelbėji visą pasaulį
Sanna pradėjo lankyti Motiejų kūdikių namuose. „Kadangi Motiejus su Dauno sindromu, tai jis iš karto savas, tai mūsų gentis“, – šypsosi globėja, su savo vaikais daug kalbėjusi apie šio naujo šeimos nario atėjimą.
– Nebuvo didelio šoko, nes Iva vis dar maža, turi savo rutiną. Sauskelnės, maitinimai, pietų miegas. Tai dabar reikia keisti ne vienas, o dvejas sauskelnes, migdyti ne vieną, o du vaikus, abu vežti į terapiją. Šiaip pandemija buvo labai naudinga dėl Motiejaus priežiūros, nes buvome visi namuose ir tik mes.“
Pagal savo energiją ir judrumą Motiejus skiriasi nuo kitų vaikų. „Jis siaučia ir džiaugiasi viskuo. Jis kaip viesulas,“ – šypsosi Sanna. Paklausta, ką patartų tiems globėjams, kurie neapsisprendžia dėl globos, ji siūlo prisiminti žydišką posakį: „Kai gelbėji vieną žmogų – gelbėji visą pasaulį.“
Saulius pritaria žmonai sakydamas, kad nėra garantijos nei su savo vaikais, nei su globojamais, kokie jie bus. Jį įkvepia draugų pavyzdys, kurie augina 6 vaikus, iš kurių 5 – įvaikinti ar globojami.
Didžiausia dovana – užmegzti ryšį su vaiku
Globėja šypsosi, kad kuo daugiau vaikų turi, tuo mažiau teorijų apie jų auklėjimą – daryk kitam tą, ką nori, kad tau darytų.
„Svarbus dalykas, kurį per vėlai išmoksti kaip tėvas, tai visada galvoji, koks ryšys buvo su vaiku? Kartais matau, kad labai lengva į taisykles įeiti, reikalauti, tikrinti namų darbus, kad užaugtų doras vaikas, bet didžiausia dovana, man atrodo, yra užmegzti ryšį. Kad vaikas jaustų, kad tu jį jauti, jį matai. Ką vaikas paskui pasirinks, aš net nežinau. Žvelgiant atgal, laibiausiai gaila, kai matai, kur ryšį su vaikais mezgėme, o kur tiktai tikrinom, kad gyventų gerai, rinktųsi teisingai ar panašiai“, – savo auklėjimo patirtimi dalijasi Sanna.
Sauliaus teigimu, dabar jau suprantame, kad vaikai tiesiog kopijuoja. „Didžiausią dovaną, kurią galim suteikti vaikams, tai yra mūsų meilė vienas kitam (Saulius rodo į Sanną). Mums pasimatymai labai svarbūs. Mes turim pasikalbėti, išsikalbėti, megzti tą ryšį. Tai geriausia, ką galim dėl vaikų padaryti“, – neabejoja Saulius.