Nors saikingai praleidžiamas laikas prie ekrano gali būti nekenksmingas ar net praturtinantis, tai vis tiek yra daugiau žalingas nei naudingas dalykas vaikams.
Pavyzdžiui, ekranai gali atitraukti vaikus nuo fizinio aktyvumo ir vaizduotės žaidimų, o per didelis jų naudojimas gali trukdyti ugdyti tokius svarbius įgūdžius kaip emocinė savireguliacija, rašo „Science Alert“.
Naujas tyrimas atskleidžia dar vieną iki šiol mažai aptariamą galimą ekranų žalą vaikams. Tai – kad kūdikių ir mažų vaikų prie ekrano praleidžiamas laikas taip pat susijęs su netipinio sensorinio apdorojimo elgesio vystymusi.
Tyrimo autoriai teigia, kad vaikams, kurie iki 2 metų amžiaus daugiau laiko praleisdavo žiūrėdami televizorių ar kitus vaizdo įrašus, iki 3 metų amžiaus dažniau pasireikšdavo toks netipinis elgesys.
Jei prie ekranų praleidžiama dar daugiau laiko, tikimybė dar labiau padidėja.
Kaip tai pasireiškia?
Kaip rašo „Science Alert“, šiam elgesiui priskiriamas „pojūčių ieškojimas“ ir „pojūčių vengimas“, kai vaikas ieško intensyvesnių pojūčių stimuliacijos arba vengia intensyvesnių pojūčių.
Taip pat „žema registracija“ – mažesnis jautrumas arba lėtesnė reakcija į dirgiklius.
Tyrime buvo nagrinėjami JAV gyvenančių vaikų duomenys. 12, 18 ir 24 mėnesių amžiaus kūdikių ir mažų vaikų tėvai ar globėjai užpildė kūdikių ir mažų vaikų sensorinį profilį – klausimyną, skirtą atskleisti jų atžalų sensorinio apdorojimo įgūdžius.
12 mėnesių amžiaus vaikų atstovų buvo klausiama: „Ar jūsų vaikas žiūri televizorių ir (arba) DVD?“, o 18 ir 24 mėnesių amžiaus: „Kiek valandų per dieną šį mėnesį jūsų vaikas žiūrėjo televizorių ir (arba) DVD?“
Naujasis tyrimas atliktas, remiantis 1 471 vaiko tėvų ar globėjų atsakymais, užfiksuotais 2011-2014 m.
Jis rodo, kad vienerių metų amžiaus vaikams bet koks laikas, praleistas prie ekrano per pirmuosius metus, palyginti su tuo, kai jo visai nebuvo, buvo susijęs su 105 proc. didesne tikimybe, kad 33 mėnesių amžiaus vaikams vėliau pasireikš stipresnis nei tipiškas sensorinis elgesys, susijęs su žema registracija.
18 mėnesių amžiaus vaikams kiekviena papildoma valanda, praleista prie ekrano per dieną, buvo susijusi su 23 proc. didesne tikimybe, kad vėliau, t.y. iki 33 mėnesių, jiems bus būdingas stiprus sensorinis elgesys, susijęs su pojūčių vengimu ir menka registracija.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2 metų amžiaus vaikams kiekviena papildoma valanda, praleista prie ekrano, buvo susijusi su 20 proc. didesne tikimybe, kad per kitus metus jie ieškos didelių pojūčių, bus jautrūs pojūčiams ir vengs pojūčių.
Tyrėjai teigia, kad jų išvados rodo – laikas, praleidžiamas prie ekrano, yra svarbus veiksnys, stipriai veikiantis būsimą vaiko raidą, nors dar reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, ar yra koks nors priežastinis ryšys, ir kontroliuoti daugelį kitų veiksnių. Pavyzdžiui, amžių, sveikatos istoriją, tėvų ar globėjų išsilavinimą ir tai, kaip dažnai vaikas žaidžia ar vaikšto su jais.
Mato sąsajų ir su ADHD bei autizmo spektro sutrikimais
Vis dėlto tyrimo autoriai mato neginčijamų sąsajų su kai kuriais galimais vaikų sveikatos sutrikimais, pasireiškiančiais jiems augant. Pavyzdžiui: miego sutrikimus, kalbos vėlavimą, elgesio problemas ir galbūt net autizmo spektro sutrikimus.
„Ši sąsaja gali turėti svarbios reikšmės dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimui bei autizmui, nes šiose populiacijose daug dažniau pasitaiko netipinių jutimo procesų“, – sako Drekselio universiteto gydytoja oftmolologė Karen Heffler.
„Pasikartojantis elgesys, kaip antai autizmo spektro sutrikimo atveju, yra labai susijęs su netipiniu sensoriniu apdorojimu“, – sako K.Heffler.
Pasak jos, ateityje bus galima nustatyti, ar anksti vaikystėje pradėti naudoti ekranai gali paskatinti autizmo spektro sutrikimams būdingą jutiminį smegenų hipersąryšį, pavyzdžiui, padidėjusią smegenų reakciją į jutiminę stimuliaciją.
