Pokyčiai vaiko teisių apsaugos įstatyme: ką turėtų žinoti tėvai ir vaikai?

15min studijoje kalbėjomės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministre Vilma Augiene. Kviečiame žiūrėti pokalbio video įrašą, o taip pat pateikiame pokalbio svarbiausių minčių santrauką.

Savivaldybių prioritetas – socialinės paslaugos šeimoms

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė akcentavo, kad bendra tendencija džiugina. Bet skaičiai atspindi ir kitokią realybę: 2019 m. du kūdikiai žuvo, nuo savo mamų rankos. Tai rodo, kad nebuvo suteikta visapusiška pagalba krizinio nėštumo metu.

Pasak viceministrės, svarbu įveikti nesusikalbėjimo iššūkius tarp skirtingų institucijų. Reikėtų artimesnio bendradarbiavimo tarp vaikų teisių specialistų ir su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų.

Savivaldybės turėtų skirti prioritetą ir vystyti socialines paslaugas šeimoms.

Taip pat vis dar trūksta specializuotų paslaugų. Savivaldybės turėtų skirti prioritetą ir vystyti socialines paslaugas šeimoms. Tai leistų pasiekti galutinius tikslus, kuriuos užsibrėžė daugialypė Vaikų teisių apsaugos reforma. „Grubus vaikų auklėjimas ir fizinės bausmės yra neleistinos – tai visų mūsų bendras susitarimas ir savivaldybėms tenka didžiulis vaidmuo“, – tvirtina V. Augienė.

Pradėjus reformą per trumpą laiką specialistams teko dideli krūviai – pakeisti darbo metodus ir atrasti bendradarbiavimo formas. Visuomenė reagavo į tam tikrus reformos aspektus, grėsmių lygių aprašą, kai kurios šeimos nesuprato, kas kelia grėsmę vaikui. Kilusi diskusija turėjo įtakos pateikiant naujas Vaikų teisių apsaugos reformos pataisas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilma Augienė ir Jūratė Juršienė

Vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė

Nuo 2020 m. sausio 1 d. neliks grėsmių aprašo, atsiras nauji poįstatyminiai aktai, kurie bus pristatyti savivaldybių specialistams gruodžio 13–16 d. Šie aktai padės vertinti vaiko situaciją, jeigu reikalauja aplinkybės – nustatyti vaiko apsaugos poreikį.

Įstatymas įtvirtina, kad vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė.

Įstatymas įtvirtina, kad vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė, taikoma tik tokiu atveju, jei vaikui kyla tiesioginė žala jo sveikatai ir gyvybei. Visas darbas sutelkiamas į pagalbą šeimai. Laikinosios priežiūros institutas padės nauja forma pasiekti, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo tėvų.

Laikinoji priežiūra – artimiems giminaičiams

Kritiniu momentu ar ilgesniam laikui prireikus apsaugoti vaiką, tėvų bus klausiama, kas iš šeimos, giminaičių, draugų gali atvykti ir pasirūpinti vaiku. Prižiūrinčiam asmeniui numatyta padengti išlaidas – 228 eurai, proporcingai už kiekvieną priežiūros dieną.

Pasak viceministrės, tėvams nebus draudžiama matytis su vaikais, be to, prižiūrintys žmonės nebus svetimi, kaip šiuo metu tokias paslaugas teikiantys budintys globotojai. Tai intervencija į šeimą su labai aiškiu pagalbos elementu. Vėliau bus svarbu išsiaiškinti, kodėl įvyko krizė ir ką reikėtų pakeisti.

Daugiau funkcijų – krizių centrams

Jeigu artimieji, draugai nesutinka laikinai pagloboti vaiką arba nesiseka susitarti su šeima, labai svarbus vaidmuo tenka šeimos krizių centrams. „Jau anksčiau teikėme rekomendacijas savivaldybėms steigti tokius krizės centrus, į kuriuos galėtų atvykti šeimos narys su vaiku iš kritinės situacijos šeimos aplinkoje“, – sako V. Augienė.

Krizių centro funkcijos plečiasi – ne tik suteikti vienai nakčiai nakvynę, bet ir toliau bendradarbiauti su mobiliąja komanda, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, kartu kurti planą, kaip suvaldyti krizinę situaciją šeimoje. Skatinama prie krizių ar stacionarių socialinių paslaugų centrų įrengti keletą patalpų, kur galėtų laikinai pernakvoti ne tik mama su vaiku, bet kartais pasitaiko atvejų, kai pagalbos prireikia tėčiams su vaiku.

Mobiliosios komandos darbas prailginamas

Kol nebuvo mobiliųjų komandų, atokiose kaimo vietovėse gyvenančioms šeimoms daugelis paslaugų buvo nepasiekiamos. Pirmasis šios komandos uždavinys – šeimos krizės valdymas. Svarbus vaidmuo tenka psichologui ir socialiniam darbuotojui suvaldant šeimos ir vaiko teisių momentinę krizę. Kitas svarbus uždavinys – išsiaiškinti šeimos poreikius, padėti suprasti problemas, suteikti motyvacijos priimti pagalbą, patikėti, kad galima situaciją pakeisti.

Svarbu, kad nuo sausio 1 dienos mobiliosios komandos darbas prailginamas – nuo dviejų savaičių iki mėnesio, o ypač sunkiais atvejais specialistų darbas su šeima gali būti pratęsiamas dar 30 dienų.

TAIP PAT SKATYKITE: Kas yra mobilioji vaiko teisių apsaugos komanda ir kokie jos tikslai?

Vaiko norai nėra lygūs poreikiams

Tenkinti vaiko norus, nustatyti šeimos taisykles yra išskirtinai tėvų prerogatyva – kiek laiko ir kada vaikas gali naudotis internetu, mobiliuoju telefonu, žiūrėti televizorių, kada grįžti namo ir t. t. Tėvai gali spręsti savarankiškai ir nesibaiminti, kad tai bus traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas. Jei vaikas bando manipuliuoti savo teisėmis, apgaulingai apskųsti tėvus, specialistai yra pakankamai kompetentingi ir atskiria vaiko norus nuo poreikių. Poreikiai – tai nesudarymas galimybių mokytis, gauti medicinos paslaugas ir pan.

Atskirti vaiko norus nuo poreikių gali padėti psichologinė konsultacija telefonu „Tėvų linija“. Specialistai tėvams padės nusiraminti, išspręsti kritinę situaciją, o jeigu reikia, nukreips pas kitus specialistus.

Naujovės nuo sausio 1 dienos

Jei tėvai nesutinka su vaikų teisių specialistų nuomone, kad reikalinga pagalba, jie gali sprendimą apskųsti. Yra sukurtas atskiras skyrius, kuris nagrinės piliečių skundus, jeigu jų manymu, pažeistos teisinės procedūros, netinkamas darbuotojų elgesys. Pačiais sunkiausiais, vaiko paėmimo atvejais, tėvai gali kreiptis į teismą. Nuo sausio 1 d. tėvams bus garantuota advokato pagalba.

Sukurtas atskiras skyrius, kuris nagrinės piliečių skundus, jeigu jų manymu, pažeistos teisinės procedūros, netinkamas darbuotojų elgesys.

Naujiena ir tai, kad tėvai patys gali kreiptis į atvejo vadybą (anksčiau nukreipdavo specialistai), kad į šeimos problemą būtų pažvelgta kompleksiškai. Atvejo vadybininkai atsiskleidžia konkrečios šeimos poreikius ir problemas, nelaukiant kol įvyks vaiko teisių pažeidimas.

Nuo sausio 1 d. numatyta atsakomybė už melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Šiuo metu net pusė pranešimų nepasitvirtina. Vis dar pasitaiko skundų iš pykčio, keršto, taip gaišinamas vaikų teisių apsaugos specialistų darbas.

Taip pat svarbu žinoti, kad nuo Naujųjų metų tarnybos prieš pradėdamos darbą, privalo šeimai pranešti, kad bus renkama informacija.

Daugiau informacijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos puslapyje - http://www.vaikoteises.lt/