Nesvarbu, kaip jūsų vaikui sekėsi mokytis praėjusiais mokslo metais, nepriminkite jo nesėkmių. Priešingai, įkvėpkite mažylį sėkmei, priminkite tai, kas jam geriausiai sekėsi mokykloje. Akcentuokite teigiamus dalykus, antraip įvarysite kompleksų ir skatinsite nepasitikėti savimi.
Atminkite, kad jūsų pareiga ne tik padėti atžalai protingai kontroliuoti laiką ir dienos režimą. Bet kokio amžiaus vaikai turi savo problemų, baimių, lūkesčių. Raskite laiko apie tai pakalbėti, pagaukite tinkamą akimirką ir pasišnekučiuokite, galbūt apie dėstomus dalykus, kas kelia nerimą, jeigu matote, kad šiek tiek jaudinasi prieš Rugsėjo 1-ąją.
Stenkitės palaikyti, padrąsinti, o ne gąsdinti, kaip bus sunku, kad vaikas privalės mokytis vien dešimtukais, lankyti penkis būrelius ir pan.
Jaudinatės, kaip jūsų pirmokėliui ar vyresnėliui, perėjusiam į kitą mokyklą, seksis adaptuotis naujoje vietoje? Tai įprastai išryškėja per pirmąsias kelias savaites.
Jei atžala į mokyklą keliasi ir eina noriai, džiaugsmingai nusiteikusi, nerimauti nereikėtų. Tačiau jei staiga vaikas imtų vengti mokyklos, išsisukinėti, ieškoti dingsčių praleisti pamokas, susirūpinkite ir būtinai išsiaiškinkite priežastis.
Nenumokite ranka, manydami, kad dar nė vienas nenumirė ir jūsų vaikui nieko nenutiks, kad čia tik kaprizai ir tinginystė. Dėl patyčių mokykloje, nepatinkančio ar šiurkštaus mokytojo mažylis gali patirti skaudžių išgyvenimų, gauti psichologinę traumą.
Būna, vaikai slapukauja, nutyli. Net jei sako „viskas gerai“, kiekviena mama pajus, kad kažkas ne taip. Daug ką galima spręsti iš vaiko balso tono, nuotaikos, reakcijų. Tad kalbėkitės, skirkite daugiau laiko savo mažiesiems.
