Tos mergaitės aš nepažįstu, jos, tiesą sakant, nesu nė akyse mačius. Ji, tuomet mergaitė, dabar jau jauna mergina, greičiausiai nebegyvena vaikų namuose, bet jau keleri metai gyvena mano galvoje. Kartais aš meldžiuosi už ją, nes greičiausiai niekas už ją nepasimels. „Pati važiuoja, na, tu supranti“, – tada sakė man. Ne, nesuprantu.
Nesuprantu todėl, kad man apie tai pasakojo žmonės, kurie ne tik kad buvo atsakingi už ją, bet ir patys turintys vaikų. Visi. Turintys gražias šeimas, gražiai leidžiantys savaitgalius, gražiai besirenkantys į įvairiausius maršus, ginti nuo menamų išorės priešų, kaip antai – nuo gėjų. Bet neginantys vaikų, esančių šalia jų pačių.
Užsimerkti negalima kalbėti
Taigi, kur dėsime kablelį? Greičiausiai po užsimerkti. Mat atsimerkus ir matant, reiktų imtis veiksmų, konkrečių veiksmų. Eiti viešai kovoti prieš gėjus yra labai lengva – priešas nematomas, nekonkretus, o kovojančių kartu – daug. Kovoti prieš konkretų, matomą, esamą priešą yra daug sunkiau.
O kaip kovoti su tuo, jei tas priešas yra tavo tėvas, tavo vyras, pažįstamas, kaimynas? Taip, tuomet daug patogiau yra užsimerkti, net jei seksualiai tvirkinamas ir išnaudojamas yra tavo vaikas. Užsimerkti ir išdidžiai žygiuoti kartu su kitais – už šeimas, už vaikus.
O kaip kovoti su tuo, jei tas priešas yra tavo tėvas, tavo vyras, pažįstamas, kaimynas? Taip, tuomet daug patogiau yra užsimerkti, net jei seksualiai tvirkinamas ir išnaudojamas yra tavo vaikas.
Kodėl motinos užsimerkia, kai prievartauja jų dukteris?
Prieš mane sėdėjo nuostabi moteris – šilta, maloni, besišypsanti. Savo istoriją ji man pasakojo ramiai, be jokių nuoskaudų, viską dėliojo logiškai, be didesnių emocijų. Jos, mažos mergaitės, kurią prievartavo tėvas tuo metu, kai motina už uždarytų durų ruošdavo vakarienę, istoriją. Ne visuomet, žinoma, kartais tėvas ją prievartaudavo tuomet, kai nebūdavo motinos. Nepaisant to, motina tai žinojo.
Jei atvirai, aš jos istorijos klausiausi nutirpusi, suparalyžiuota. Kaip ir visų kitų istorijų, kurias man per kelerius metus papasakos. Prievartauti jau suaugę vaikai ar prievartautų vaikų motinos. Visus juos sieja vienas bendras dalykas – šios istorijos niekuomet nepasiekė ir nepasieks dienos šviesos.
Ne, jie nė iš tolo nepanėšėja į maniakus, sociopatus ar prievartautojus, rodomus filmuose – jie gyvena šalia jūsų.
Visi prievartautojai, apie kuriuos man pasakojo – išdidūs šeimos vyrai ir, žinoma, tėvai, puikūs darbuotojai, gerbiami žmonės savo miestuose ir miesteliuose. Ne, jie nė iš tolo nepanėšėja į maniakus, sociopatus ar prievartautojus, rodomus filmuose, – jie gyvena šalia jūsų.
Dauguma jų – gražūs, išvaizdūs vyrai. Tokie, kurie tikrai nestokoja moterų dėmesio. Jauniausias to pavyzdys ir įrodymas – Vokietijoje prieš mėnesį teistas gražuolis futbolininkas, buvęs Nacionalinės lygos žaidėjas, funkcionierius. Tiesa, jis teistas ne už tvirkinimą ir prievartavimą, jis teistas „tik“ už vaikų pornografinio turinio laikymą ir skleidimą.
Išvaizdžiam keturiasdešimtmečiui pavyko išvengti rimtesnės bausmės, nes teisėja nusprendė, jog viešasis procesas ir visuomenės pasmerkimas jam yra „pakankamai didelė bausmė“. Beje, vyras buvo kaltinamas tuo, jog laikė pornografinę medžiagą, kurioje yra užfiksuoti vaikai ir jaunuoliai. Ir jog ja dalijosi su kitais. Konkrečiai šis vyras persiuntė 29 filmus ar nuotraukas trims kitiems.
Ar žinomi tie kiti? Nežinau, spauda apie tai nekalbėjo, nes visas dėmesys teko, suprantama, puolusiai žvaigždei. Ir vis tik, kas tie kiti? Net jei be pavardžių, tie žmonės yra žinomi. Trys. Trys moterys, su kuriomis jis dalijosi vaikiška pornografija. Moterys, ne vyrai.
Pačio futbolininko dukrai – vienuolika metų...
Sūnūs nėra saugesni nei dukterys
Statistiškai dažniau yra prievartaujamos mergaitės nei berniukai. Tačiau ir berniukai nėra saugūs nei namuose, nei už jų ribų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Vokietijoje kasmet seksualinę prievartą patiria maždaug milijonas vaikų, arba, kitaip tariant, maždaug vienas du vaikai iš kiekvienos klasės mokykloje. Tendencija, beje, auganti.
Žinoma, tikslių duomenų nėra ar juos yra sunku surasti, apytikrius duomenis leidžia nustatyti tik moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad, tarkime, Vokietijoje kas septintas aštuntas suaugęs žmogus, būdamas vaikas ar jaunuolis, patyrė seksualinę prievartą. Dar blogesnė situacija yra mergaičių su luošumu ar neįgalumu, grupėje – tokios mergaitės ir jaunos merginos seksualinę prievartą Vokietijoje patiria du tris kartus dažniau, palyginti su vidurkiu.
Kalbėti apie berniukų seksualinę prievartą yra dar sunkiau, nes čia galioja tokie stereotipai kaip „berniukas tikrai galėtų pats apsiginti“ ar net – „berniukai tokiais atvejais patiria malonumą, o ne kančią“ ir „joks tikras berniukas negalėtų tapti auka“.
Moksliniai tyrimai rodo, kad, tarkime, Vokietijoje kas septintas aštuntas suaugęs žmogus, būdamas vaikas ar jaunuolis, patyrė seksualinę prievartą.
Tyrimai rodo, kad du trečdaliai berniukus seksualiai išnaudojusių vyrų yra vedę ar veda netrukus. Beje, yra nustatyta, kad berniukus išnaudojantys tėvai ar patėviai naudoja tam daugiau prievartos nei kiti vyrai, tarkime, iš artimos aplinkos. Tačiau ne vien vyrai seksualiai išnaudoja berniukus, moterys tai daro rečiau, tačiau tai tikrai nėra išskirtiniai ar pavieniai atvejai. Moterys, tiesa, tokiais atvejais dažniau veikia kartu su vyrais. Gal todėl ir nekeista, kodėl žymusis futbolininkas pornografine medžiaga dalijosi ne su vyrais, o su moterimis.
Kodėl žmonės prievartauja savo vaikus?
Neatsitiktinai rašau „žmonės“, nes jau senokai aišku, kad vaikus prievartauja, vaikų prievartavimuose dalyvauja ne tik vyrai, bet ir moterys. Pastarųjų, žinoma, yra gerokai mažiau, tačiau jos yra. Dažniausiai, žinoma, moterys veikia kaip nusikaltėlių bendrininkės – tylėdamos, bijodamos, „saugodamos“ šeimą, nematydamos ir nusukdamos akis, kaip antai straipsnio pradžioje minėtos moters atveju.
Moterys vis dar yra dažnai auginamos tik kaip priedas prie vyro, dažnos mergaitės galvoje vis dar gajus motinos suformuotas mentalitetas, kad be vyro jos yra niekas, kad jos privalo aukotis šeimai, ir jei iširs šeima, tai tik dėl jų kaltės ar, galiausiai, dėl finansinio nesaugumo – juk daugumoje šeimų moteris vis dar yra finansiškai ne tik kad nelygi, bet ir žymiai silpnesnė nei vyras.
Vaikų prievartautojai net dviem trečdaliais atvejų yra ne tik pažįstami su vaiku, tačiau ir turi ypač artimą socialinį kontaktą su juo.
Kodėl vaikus prievartauja vyrai? Na, jei atmesime pedofilus (tyrimai rodo, kad kas tūkstantasis vyras turi tokių polinkių), kurie turi šį potraukį ir nejaučia absoliučiai jokio seksualinio potraukio suaugusiesiems, dažniausiai mokslininkai kaip tokio elgesio priežastį nurodo galios, valdžios, viršenybės poreikį.
Ekspertai, o ir policija skatina tėvus būti budriems – „nepažįstamo, pikto dėdės gatvėje, prievartaujančio vaikus“ paveikslas yra atgyvena. Vaikų prievartautojai net dviem trečdaliais atvejų yra ne tik pažįstami su vaiku, tačiau ir turi ypač artimą socialinį kontaktą su juo, tai gali būti bet kas: mokytojas, treneris, kaimynas arba ypač artimas ir labai malonus šeimos draugas.
Užsimerkti negalima! Čia turėtų būti ne tik kablelis, tačiau šauktukas, juk tai mūsų visų vaikai ir tuo pačiu visų mūsų atsakomybė neužsimerkti. Nes ne šeimų maršai apsaugos mūsų vaikus, ne gėjai juos sugadins, o mes patys, žinodami, kas vyksta už uždarų durų ir tylėdami!
