Šiuolaikinėje visuomenėje žmones nuolat veikia didžiulis informacijos, kuri labai dažnai būna prieštaringa, srautas. „Kiekvienam požiūriui, argumentui galima rasti tiek jį patvirtinančios, tiek jį paneigiančios informacijos. Vienas svarbiausių mūsų informacinės kartos iššūkių – išmokti laviruoti šiame nesibaigiančiame informacijos sraute ir gebėti atsirinkti bei suformuoti savo asmeninę nuomonę. O tam kritinis mąstymas yra labai svarbus“, – sako psichologas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė J.Bortkevičienė – apie populiariausius vaikų manipuliavimo būdus ir kaip jiems atsispirti
Nagrinėti dalykus iš skirtingų perspektyvų
T.Stumbrys kartu su kultūros ir mokslo sričių – žiniasklaidos, teatro, kino, architektūros, gamtos mokslų – profesionalais šiuo metu dalyvauja Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vykdomame projekte „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“, skirtame kritiniam mąstymui, kūrybingumui ir kitoms XXI amžiaus kompetencijoms ugdyti.
Pravartu dažniau paklausti vaiko nuomonės ir argumentų, kodėl jis galvoja taip, o ne kitaip.
Projektas vyksta Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose. Mokiniai ir mokytojai kartu su kūrėjais ieško būdų, kaip būti kūrybiškiems šiuolaikinėje mokykloje, kaip išmokti bendradarbiauti, savarankiškai priimti sprendimus, dalyvauti mokymosi ir tyrinėjimo procese.
Pasak psichologo, tyrinėjimą skatinantys projektai itin naudingi vaikams, kurie pradeda išmokti priimti kitą nuomonę, pažvelgti į problemą kitu kampu. Prie kritinio mąstymo ugdymo galėtų prisidėti ir tėvai.
„Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta klausinėti. Tėvai, užuot pateikę gatavus atsakymus, galėtų paklausti, o kaip pačiam vaikui atrodo ir kodėl. Taip pat vertinga būtų su vaikais panagrinėti dalykus iš skirtingų perspektyvų, paskatinti juos suprasti kitus požiūrius, susidūrus su problema – apsvarstyti įvairius galimus sprendimų variantus. Pravartu dažniau paklausti vaiko nuomonės ir argumentų, kodėl jis galvoja taip, o ne kitaip“, – sako psichologas.
Jis kartu su kino režisiere Kristina Buožyte Vilniaus Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje tyrinėja draugiškumo temą – draugystę, bendradarbiavimą, tarpasmeninius santykius.
Į visus klausimus „kodėl“ turi būti atsakyta
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sako, kad kritinio mąstymo ugdymas – imlus laikui procesas. „Kad ugdant vaikų kritinį mąstymą reikia laiko ir kantrybės, pirmiausiai turi suprasti tie tėvai, kurie vaikams skiria iki 7 minučių laiko. Pagrindinis patarimas – į visus klausimus „kodėl“ turi būti atsakyta. Atsakymas „Nežinau“ netinka, jis turėtų būti bent jau toks: „Nežinau, bet tu gali pats tai sužinoti“, – sako A.Gaidamavičius.
Jis Visagino „Draugystės“ progimnazijoje su 11–12 metų amžiaus mokiniais ir meno kuratore Kristina Jakubauskaite-Veršeliene įgyvendina projektą „Gamta yra internetas“. Jo pagrindinis tikslas – per gamtos reiškinių analogiją pažinti save ir daugiau prisiliesti prie lietuvių kalbos, nes dalis vaikų nekalba lietuviškai.
Bene svarbiausias kritinio mąstymo bruožas – gebėjimas savarankiškai analizuoti aplinką, gaunamą informaciją ir santykį su kitais žmonėmis.
Pastarąją problemą labiausiai akcentavo mokytojai planavimo sesijų metu. O kūrėjai suprato, kad norint vaikams susipažinti su XXI amžiaus gebėjimais – bendradarbiavimu, kritiniu mąstymu, gebėjimu kūrybiškai mąstyti, asmeniniu tobulėjimu ir lyderyste – jiems pirmiausia reikia įdiegti XX amžiaus gebėjimus: gebėjimą klausytis, susikaupti, gerbti save ir kitus.
A.Gaidamavičius visas aštuonias projekto veiklas pavadino pagal skirtingo greičio gamtos internetą, t. y. nuo 1G iki 8G. Pavyzdžiui, pirmoji veikla (1G) buvo apie tai, kaip gamtoje suprantame vieni kitus.
„Vaikai klausėsi paukščių ir vilkų olos garsų, bandė įsivaizduoti, kas joje vyksta, suprasti, ką reiškia girdimi garsai. Kartu buvo susipažinta su mažąja tautosaka – paukščių pamėgdžiojimais. Refleksijų metu analizavome, kaip klasėje vaikai supranta vieni kitus“, – pasakoja gamtininkas.
Pavyzdžiui, trečioji veikla (3G) buvo apie paukščių laikrodį ir lietuviškas sutartines. „Kiekvienas paukštis ryte ar vakare pradeda giedoti skirtingą valandą. Pamokoje vaikai „pavirto“ tais paukščiais ir išmokę savo giesmę sukūrė savotišką „paukščių sutartinę“. Vėliau bandėme padainuoti ir tikras sutartines. Vaikams labai patiko. Refleksijų metu kalbėjome apie biologinio laikrodžio svarbą žmogui“, – pasakoja projekto „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ kūrėjas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dr. R.Dukynaitė: „Vėluojate į pamokas ar jas praleidžiate? Tai turi grėsmingų pasekmių“
Galima tobulinti visą gyvenimą
Psichologas T.Stumbrys teigia, kad gebėjimas kritiškai mąstyti yra tai, ką galima tobulinti visą gyvenimą. „Manau, kad labai pravartu neretai savęs paklausti – o kodėl mano požiūris į kažkokį dalyką yra būtent toks? Kokiais argumentais aš remiuosi? Kokių turiu įrodymų? Kiek jie yra svarūs? Bendravimas su kitaip mąstančiais, bandymas juos išgirsti bei suprasti kitą požiūrį gali taip pat būti labai vertingas“, – teigia psichologas.
Pagirių gimnazijoje projektą įgyvendinanti aktorė Brigita Arsobaitė teigia, kad bene svarbiausias kritinio mąstymo bruožas – gebėjimas savarankiškai analizuoti aplinką, gaunamą informaciją ir santykį su kitais žmonėmis.
„Gera pastebėti, kad vaikai analizuoja save ir kitus, aplink juos vykstančius veiksmus – o to ir reikia gyvenime, norint būti sąmoningu žmogumi“, – sako aktorė.
Gimnazijoje mokiniai kūrė šešėlių teatrą, vaidino etiudus, atliko kitas vaidybines užduotis, fotografavo, o vėliau analizavo, kokios savybės lėmė rezultatą, kaip atsirado grupės lyderis, kaip jie įvairias savybes pastebėjo vieni kituose, kas lėmė vieną ar kitą veiksmą.
Projektas „Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.
