Galvoti apie motyvaciją ir paskatinimus – neužtenka. Pirmiausia pradėkite aiškintis, kodėl ši problema kyla. Apie galimas priežastis pasakoja psichologas ir Kauno jaunimo mokyklos direktorius Tomas Lagūnavičius.
Vaiko gyvenimo filosofija kitokia. Šiandien madinga pasakoti sėkmės istorijas, kuriuose akcentuoja, jog kuriant sėkmingą gyvenimą – nebūtina baigti vidurinės mokyklos. Jiems kyla klausimas, kodėl reikia lankyti mokyklą, jei karjeros aukštumų galima pasiekti be diplomo?
Jis randa sau prasmingesnės veiklos. Jeigu jūsų atžala domisi kitomis sritimis, pavyzdžiui, mechanika, IT ir žino, kad mokykloje niekas jam nepapasakos apie tai plačiau, kyla klausimas, kodėl reikia gaišti savo laiką? Gal jis mano, kad ugdymo įstaiga jo neparuoš realiam gyvenimui?
Vaikui svarbu rasti bent vieną draugą dideliame būryje. Jeigu jis yra ignoruojamas kitų, nebendrauja, mokykla jam asocijuojasi su nejaukia vieta, į kurią sugrįžti nesinori.
Asocialus gyvenimas. Jeigu vaiko aplinkoje niekam nerūpi mokymasis, jeigu draugai nelanko pamokų – nesitikėkite iš jo kitokio elgesio... Aplinkos pavyzdys turi labai didelę įtaką vaiko mąstymui, vertybėms, prioritetams.
Neįdomu. Paaugliui mokymasis gali būti nuobodus ir tai normalu. Kodėl? Galbūt mokykloje jis negali išreikšti savęs, negali užsiimti kūryba ar savirealizacija.
Klasės draugai. Būti erdvėje, kurioje neturi bendraminčių ar draugų – nesmagu. Vaikui svarbu rasti bent vieną draugą dideliame būryje. Jeigu jis yra ignoruojamas kitų, nebendrauja, mokykla jam asocijuojasi su nejaukia vieta, į kurią sugrįžti nesinori.
Patyčios. Tai gali būti viena rimčiausių priežasčių, nes vaikas patyręs, užgauliojimus ir įžeidinėjimus, grįžti į tą patį užburtą patyčių ratą jokiu būdu nenori.
Nėra galimybės išsiskirti. Yra vaikų, kurie nori būti unikalūs savo įvaizdžiu: drabužiais, aksesuarais. Todėl uniformos mokykloje jiems tarsi asmenybės suvaržymas. Uniformos yra gerai, nes ji sumažina varžybų (turto atžvilgiu) grėsmę, bet asmenybės kūrimas irgi svarbus paauglio gyvenime.
Monotonija prasidėjus besimokant – demotyvuoja vaiką. Jeigu procesas „neveža“ ir sukelia stresą, tai sukelia atstūmimo reakciją.
Mokykla nemoko būti laimingais. Kaip tikėtis iš mokinių džiaugsmo keliantis į mokyklą, jei žino, kad jų laukia įtampos pilni mokytojų veidai? O kur dar jų spaudimas pamokose...
Nusivylimas dėl nemokėjimo. Dažna ugdymo įstaigų problema – vaikai neturi įgūdžių analizuoti informacijos. Taigi mokinys nemokėdamas dirbti pamokoje nusivilia savimi, pradeda nebepasitikėti ir užpildyti spragų nenori.
Pastovūs neigiami jausmai. Monotonija prasidėjus besimokant – demotyvuoja vaiką. Jeigu procesas „neveža“ ir sukelia stresą, tai sukelia atstūmimo reakciją.
Namų darbai. Tėvai, mokytojai turi prisiminti, kad ne visi vaikai vienodai gali susikoncentruoti. Todėl vieniems sekasi atlikti namų darbus, o kitiems ne. Mokinys, neatlikęs namų darbų, tiesiog bijo eiti į mokyklą, nors priežastis ne tingėjimas ar laiko neturėjimas, bet daug rimtesnės priežastys.
Viešumos baimė. Vaikai bijo suklysti, apsijuokti viešai. Paaugliams ypač būdingas gero statuso išlaikymas (įvaizdis). Jie jaučia didelę įtampą rašydami testus, nes žemi rezultatai gali sugadinti jų reputaciją.
Mokytojų savybės. Visi esame skirtingi žmonės, todėl interesų konfliktai – neišvengiami. Gali nutikti taip, kad mokinys mokytojo tam tikrų savybių nepriima. Tačiau mokykloje bendravimo išvengti vienam su kitu nepavyks.
Išanalizuokite Kauno jaunimo mokyklos direktoriaus T.Lagūnavičiaus išvardintas priežastis. Galbūt tai paaiškins jūsų vaiko nenorą eiti į mokyklą? Kitame straipsnyje pasiūlysime, ką daryti tokiu atveju.
