Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros docentės, visuomenės sveikatos mokslų daktarės, psichologės Giedrės Širvinskienės, gimdymas yra išskirtinis ir ypatingas įvykis moters gyvenime, žymintis naujo žmogaus atėjimą į šį pasaulį.
Mokslininkės teigimu, nėštumas ir gimdymas nėra tik fiziologinis procesas, tad pozityvi gimdymo patirtis nebus įmanoma, jei bus neatsižvelgiama į psichologinius moters poreikius.
15min GYVENIMO interviu su G.Širvinskiene – apie baimes, patiriamas nėštumo metu, sąlygų ir aplinkos reikšmę gimdymo metu bei natūralaus gimdymo svarbą.
– Ar dažna moteris patiria gimdymo baimę?
– Jausti baimę, nerimą dėl gimdymo tikrai yra natūralu, nes gimdymas yra ypatingas ir išskirtinis įvykis moters gyvenime, kurio metu vyksta sudėtingi fiziologiniai ir psichologiniai procesai.
Maždaug 6–10 procentų nėščiųjų patiria didelę gimdymo baimę, kuri labai komplikuoja laukimą ir neretai moteriai būna reikalinga specialistų pagalba.
Apie trečdalį moterų patiria vidutinio lygio gimdymo baimę, o nedidelę gimdymo baimę patiria daugelis moterų: tiek pirmą kartą gimdančios ir bijančios nežinios, tiek jau gimdžiusios, bet turėjusios sunkesnių gimdymo patirčių.
– O kaip yra su pastojimo baime? Jei atmetame atvejus, kada moteris bijo pastoti dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, prastos finansinės ar šeimyninės padėties.
– Moteris gali nenorėti pastoti dėl įvairių priežasčių, tačiau tiesa, kad pastojimo baimė gali būti susijusi su ankstesne neigiama, traumuojančia gimdymo patirtimi. Tad moteris gali bijoti pastoti vien dėl to, kad reikės gimdyti.
Kitas dalykas, be išorinių veiksnių (pvz., prastų santykių su partneriu, nestabilios finansinės padėties), baimė pastoti gali būti susijusi ir su ankstyvosiomis traumuojančiomis patirtimis, ypač – komplikuotais santykiais su savo motina.
Pavyzdžiui, jeigu mergaitė augdama nepatyrė motinos meilės, suaugusi tokia moteris gali bijoti pastoti, nes galvos, kad negalės, nesugebės būti gera mama.
Taigi tikrai būna tokių gilių psichologinių baimės pastoti priežasčių, tačiau jas galima išspręsti, ir ta situacija gali pasikeisti.
Jeigu mergaitė augdama nepatyrė motinos meilės, suaugusi tokia moteris gali bijoti pastoti.
– Ko natūralu bijoti besilaukiančiai moteriai?
– Natūralu bijoti nežinomybės, nes gimdymas visada yra nežinomybė. Mes negalime visko suplanuoti – kaip jis vyks, koks jis bus.
Natūralu jausti ir nerimą, kuris, kita vertus, skatina moterį rūpintis savimi, ruoštis, ieškoti informacijos, atsakymų, psichologiškai pasirengti gimdymui.
Be to, dažnai moterys jaučia tam tikrų gimdymo komplikacijų baimę, baimę dėl vaikelio būklės. Tačiau dažniausiai pasireiškianti baimė yra skausmo baimė, kuri vienais atvejais susijusi su nežinia, kitais – su pačios moters patirtimi.
Kita vertus, gimdymo baimę dažnai paskatina ir įsivyravę klaidingi mitai apie gimdymą ir moterį gimdymo metu; visuomenės nuostatos apie gimdymą – kad tai kažkas ypač skausmingo, baisaus.
Net ir filmuose neretai gimdanti moteris vaizduojama visiškai pasyvia, pasimetusia, nesusigaudančia, kas vyksta. Ir tai yra labai klaidinanti informacija, kuri gali paskatinti moterį klaidingai manyti, kad gimdymo metu ji yra bejėgė, visiškai priklausoma nuo personalo, o tai dar labiau skatina gimdymo baimę.
– Kas gali padėti sumažinti gimdymo baimę?
– Visų pirma, žinios apie gimdymą ir būtent žinojimas, kad moters kūnas yra tobulai pritaikytas gimdymui – moterys gimdo tūkstančius metų, ir tie procesai yra labai natūralūs.
Labai svarbu ruoštis gimdymui: skaityti literatūrą, dalyvauti kursuose nėščiosioms, kurie padėtų pasiruošti; apsvarstyti, kas galėtų dalyvauti gimdyme ir emociškai palaikytų. Jei moteris išgyvena itin didelę gimdymo baimę, svarbu ieškoti pagalbos.
Šiuo atveju reikšminga ir aplinkinių pozicija – negalima gąsdinti besilaukiančių moterų. Net jei ir esame turėję ar matę neigiamų, traumuojančių gimdymo patirčių, nėščioji tikrai ne tas žmogus, su kuriuo reikėtų tuo dalintis. Atvirkščiai, aplinkiniai turėtų stengtis palaikyti ir padrąsinti nėščiąją pasitikėti savimi.
Svarbu įsigilinti tiek į patį gimdymo procesą, tiek į savyje vykstančius procesus bei pasitikėti jais.
Kai moteris gimdymo metu jaučiasi saugiai, ramiai, yra pakankamai pasitikinti savo kūnu ir procesais, kurie vyksta – ji instinktyviai jaučia, kaip sąrėmių, gimdymo metu judėti, kaip atsipalaiduoti, dėl ko viskas vyksta daug sklandžiau, skausmo patiriama daug mažiau, o pati gimdymo patirtis būna teigiama.
Tuo tarpu jei moteris jaučia baimę ir gimdymo metu yra įtampoje, tai ir skausmo pojūtis būna daug stipresnis, ir didesnė rizika, kad gimdymo patirtis bus neigiama.
Dar 1933 m. žinomas gydytojas Grantly Dick-Read‘as aprašė, kaip dėl baimės pablogėja kraujo patekimas į gimdą, didėja gimdos raumenų įtampa. Ir tai ne tik išbalansuoja natūralų gimdymo procesą, bet ir sustiprina skausmo pojūtį.
– O kaip moteriai pasiekti tą saugumo, ramumo, pasitikėjimo savimi ir savo kūnu būseną?
– Psichologinis nusiteikimas šiuo atveju daro didžiulę įtaką. Svarbu įsigilinti tiek į patį gimdymo procesą, tiek į savyje vykstančius procesus bei pasitikėti jais.
Naudinga išmokti kvėpavimo, relaksacijos pratimų, raumenų atpalaidavimo būdų. Juk nors sąrėmiai vyksta ilgą laiką, jie vyksta su pertraukėlėmis. Ir todėl labai svarbu, kad po sąrėmių moteris sugebėtų per tą pertraukėlę pailsėti, atsipalaiduoti, nusiraminti.
Taip pat ir gimdymo metu šalia esantys žmonės (ar vyras, ar kitos gimdžiusios moterys) moteriai gali labai padėti – pamasažuoti ją, padėti atsipalaiduoti, nusiraminti.
Beje, labai džiugu, kad Lietuvoje moterys gali kreiptis paramos ir į dulas – šios moterys tikrai gali žymiai palengvinti gimdymo patirtį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dula Rūta – apie išskirtinį gimdymą: neįgaliųjų porai padėjo natūraliu būdu susilaukti dukrytės
Kitas dalykas, gimdymo patirčiai daug įtakos turi ir aplinka – ji turi būti netrikdanti, padedanti atsipalaiduoti, nusiraminti. Ne veltui daugelis gyvūnų žinduolių gimdo nuošaliose vietose, dažnai naktį (tamsoje).
Supratimą, kad gimdymas turėtų vykti kuo natūraliau ir kuo natūralesnėje aplinkoje, paskatino ir prancūzų gydytojo Michelio Odento veikla, kuris, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atkreipęs dėmesį į tai, kad tuometinių gimdymų metu dažnai prireikdavo medicininių intervencijų, pertvarkė ligoninės, kurioje dirbo, akušerijos skyrių.
Jis įrengė gimdymo kambarius, kurie, kaip jis sakė, buvo panašesni ne į ligoninės palatą, bet į aplinką, tinkamą intymiems santykiams. Juose moterys galėjo laisvai judėti ir pasirinkti norimą gimdymo pozą, kai tikrai nebūtinai gulima ant nugaros. Moteriai gali būti daug lengviau gimdyti stovint, tupint ar klūpint.
Po M.Odento inicijuotų pokyčių, gimdymų rezultatai ligoninėje tapo daug geresni, intervencijų prireikdavo labai mažai.
Taigi ta gimdymo patirtis, iš vienos pusės, priklauso nuo moters, jos šeimos, iš kitos pusės – nuo specialistų, kurie gebėtų suteikti palankią gimdymo aplinką (tiek fiziškai, tiek emociškai), kad moteris jaustųsi saugi, rami.
Lietuvoje ligoninės vis dažniau atsižvelgia į tai, kaip sudaryti fizinę ir emocinę aplinką, kuri padėtų moteriai gimdymo metu psichologiškai gerai jaustis.
– Kaip šiuo atveju vertinate Lietuvos ligoninėse, gimdymo namuose suteikiamas sąlygas moterims?
– Lietuvoje ligoninės vis dažniau atsižvelgia į tai, kaip sudaryti fizinę ir emocinę aplinką, kuri padėtų moteriai gimdymo metu psichologiškai gerai jaustis.
Daugelyje valstybių šiandien judama ta linkme. Pavyzdžiui, yra tekę matyti, kaip Danijoje gimdymui skirta apvali patalpa su mažu baseinu leidžia gimdyvėms pasijausti lyg gamtoje – pasitelkus šiuolaikines technologijas, aplinkui per visas sienas rodomi gamtos vaizdai.
– O kokia jūsų nuomonė apie gimdymą namuose? Gal tai yra ta vieta, kur daug lengviau sukurti intymią aplinką gimdymui?
– Iš tikrųjų moterų poreikis gimdyti namuose atspindi labai natūralų poreikį gimdyti saugioje, pažįstamoje, artimoje aplinkoje – tiek fizine, tiek emocine prasme. Ir į šį moterų poreikį svarbu atsižvelgti, nes tinkama aplinka gali padėti tam, kad gimdymo procesas vyktų sklandžiau. Žinoma, užtikrinant ir profesionalaus sveikatos priežiūros specialisto prieinamą pagalbą.
Daugelyje šalių gimdymas namuose yra visiškai įprasta praktika, pavyzdžiui, Nyderlanduose namuose gimdo apie 20 proc. moterų. Aišku, šalyse, kur tai įprasta, gimdymo priežiūros sistema suorganizuota taip, kad namuose gimdanti moteris – esant reikalui – galėtų būti greitai perkelta į ligoninę; taip pat ir specialistai įvertina, ar moteris gali gimdyti namuose, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, nėštumo eigą.
Man tenka bendradarbiauti su užsienio mokslininkais, vykdančiais tyrimus gimdymo srityje, akušeriais, gydytojais, ir tikrai yra tekę mėginti jiems aiškinti, kodėl Lietuvoje iki šiol nebuvo galimybės moterims namuose gauti sveikatos priežiūros pagalbos. Džiugu, kad bent šiandien Lietuvoje moterys turi šią galimybę (bent jau teisės aktuose įtvirtintą).
Kita vertus, pastebiu, jog Lietuvoje vis dar išlieka labai patologizuotas požiūris į gimdymą ir dėl to viešojoje erdvėje yra formuojama gan neigiama nuomonė apie žmones, kurie nusprendžia gimdyti namuose.
Daugelyje šalių gimdymas namuose yra visiškai įprasta praktika, pavyzdžiui, Nyderlanduose namuose gimdo apie 20 proc. moterų.
Tačiau gimdymą namuose dažnai renkasi tėvai, įsigilinę į tai, kas yra gimdymas, kokie yra fiziologiniai, psichologiniai gimdymo procesai; kuriems svarbu išgyventi vaiko gimimą kaip šeimos įvykį ir kuriems rūpi vaikelio gerovė.
Man atrodo, jog turėtume daugiau diskutuoti šia tema ir galvoti, ką daryti, kad moterys turėtų dar didesnes galimybes laisvai rinktis, kur ir kaip gimdyti; kad būtų atsižvelgiama ir į psichologinius šeimos bei gimstančio vaiko poreikius, tuo pačiu užtikrinant profesionalią medicininę priežiūrą.
Gimdymas nėra tik medicininė procedūra, todėl mes negalime numenkinti gimdymo psichologijos ir to, kad tai yra didžiulis įvykis moters, jos šeimos ir vaiko gyvenime.
Net ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), pripažindama pozityvios gimdymo patirties svarbą, 2018 m. išleido rekomendacijas pozityviai gimdymo patirčiai. O pozityvi gimdymo patirtis nebus įmanoma, jei neatsižvelgsime į psichologinius moters poreikius.
– Jūs pritariate, kad gimdymas turi vykti kuo natūraliau?
– Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad pernelyg daug nereikalingų medicininių intervencijų gimdymo metu taip pat kelia savas pasekmes. Kai mes dirbtinai „įsikišame“ į natūralius procesus – juos sutrikdome.
Žinoma, medicininės intervencijos kartais reikalingos. Tačiau jei jų galima išvengti – visada geriau, kad gimdymo procesas būtų kuo natūralesnis.
Juk kada gimdymas vyksta natūraliai, moters organizme išsiskiria dideli oksitocino, endorfinų kiekiai, padedantys moteriai po gimdymo patirti palaimą, pakylėjimą bei prieraišumą ir meilę savo naujagimiui, vos paėmus jį ant rankų.
Tuo tarpu kada gimdymo metu moteriai skiriamas, pavyzdžiui, sintetinis oksitocinas, siekiant sužadinti ar paskatinti gimdymo veiklą, jos organizme išsiskiria mažiau natūralaus oksitocino, dėl ko gali būti apsunkinamas vaiko-mamos prieraišumo formavimasis.
Tad kuo natūralesnis gimdymas, tuo geriau tiek mamai, tiek vaikui.