Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ,,Vilnius sveikiau‘‘ 2022 m. atliktu ,,Planet Youth‘‘ tyrimu tarp Vilniaus miesto savivaldybės 10 klasių mokinių, 54 proc. paauglių bent kartą gyvenime rūkė elektronines cigaretes, 30 proc. dešimtokų bent kartą buvo apsvaigę nuo alkoholio, o 15 proc. – bent kartą bandė kanapes.
Pastebimas didėjantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp paauglių ne tik kelia visuomenės susirūpinimą, tačiau ir skatina stigmą. Svarbu nepamiršti, jog būtent paauglystėje, dažniau nei kitame amžiaus tarpsnyje, išauga žmogaus polinkis eksperimentuoti dėl įvairių vidinių bei aplinkos veiksnių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Eksperimentuoti skatina užklupę pokyčiai
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, paauglystė trunka nuo 10 iki 19 metų. Tai – unikalus raidos etapas, kuomet žmogus keičiasi fiziniu, pažintiniu bei psichosocialiniu požiūriu. Šis pokytis daugiausiai turi įtakos jausmams, mąstymui, sprendimų priėmimui ir bendravimui su aplinkiniu pasauliu.
Dėl daugybės vienu metu patiriamų pokyčių, įskaitant fizinį brendimą, smegenų vystymąsi, nepriklausomybės siekį, padidėjusią socialinės aplinkos ir bendraamžių svarbą, paauglystėje neišvengiamai padidėja streso lygis. Paauglys gali jaustis labiau savarankiškas ir įsitraukęs į socialinį visuomenės gyvenimą, tačiau kartu ir jausti ,,užgriuvusias‘‘ permainas bei iššūkius.
Dėl dažnai patiriamų sudėtingų ir nepastovių emocijų, paauglystėje išauga polinkis išbandyti naujus dalykus. Šis laikotarpis pasižymi rizikingo elgesio sustiprėjimu: gali būti užsiimama nesaugiais lytiniais santykiais, nusikalstama veika, eksperimentuojama alkoholiu, tabaku ir jo gaminiais, narkotikais.
Rizikingas elgesys didina ligos ar sužalojimo riziką, kuri vėliau gali sukelti sveikatos ir socialines problemas.
,,Vilnius sveikiau‘‘ visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Kamilė Juodpusytė teigia, kad sunku atsakyti, kodėl paaugliai labiau linkę rizikuoti.
Pasak jos, labiausiai siejama su natūraliai paauglystėje padidėjusia motyvacija ieškoti stimulų, malonių potyrių ir naujos patirties, nors savireguliacijos mechanizmas dar nėra susiformavęs.
Specialistės nuomone, tėvams ir kitiems paaugliams artimiems suaugusiesiems itin svarbu suprasti, kad rizikingas elgesys nereiškia nesugebėjimo suvokti galimų pasekmių.
„Paauglys kognityviniu požiūriu geba įvertinti savo elgesio rizikingumą, tačiau tuo metu į šiuos įspėjimus nekreipia dėmesio. Tai gali lemti įvairūs veiksniai – bendraamžiai, aplinka, vidinė emocinė būsena, todėl dažnai šie veiksniai yra stipresni už kognityvinę kontrolę“, – sako „Vilnius sveikiau“ atstovė.
Pavienės paskaitos apie vartojimą nėra veiksmingos
Vienos svarbiausių paaugliams aplinkų yra mokykla ir šeima, todėl tai yra palanki terpė taikyti visas prevencijos priemones. Remiantis 2023 m. „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento‘‘ parengtomis metodinėmis rekomendacijomis mokyklų bendruomenei, veiksminga prevencija mokykloje turėtų susidaryti iš interaktyvių metodų, struktūruotų pamokų arba užsiėmimų darbo grupėse.
Prevencija turėtų būti vykdoma apmokyto specialisto ar mokytojo, vykdoma ir įgyvendinama periodinėmis sesijomis, o ne vienkartinėmis veiklomis. Pavienės paskaitos apie PAM žalą nėra veiksmingos, todėl labai svarbu, kad prevencija susidarytų iš sprendimų priėmimo, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžių. Taip pat iš tarpusavio santykių ir asmeninių bei socialinių įgūdžių formavimo.
Taip pat būtina neignoruoti įvykių mokykloje. Įvykus situacijoms, susijusioms su apsvaigimu ar apsinuodijimu nuo psichotropinių medžiagų mokykloje, veiksmų seka neturėtų baigtis vien tik vaiko atstovų - tėvų ar globėjų - informavimu ir jo nukreipimu į tam tikras gydymo ar pagalbą teikiančias įstaigas.
Svarbu, kad mokykla teiktų tolesnę pagalbą mokiniui ir jo šeimai bei visai mokyklos bendruomenei.
Pokalbiai apie kvaišalus turėtų tapti šeimos rutina
Apie paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ypač svarbu kalbėtis ir tėvams. Pastebima, kad Lietuvoje vis dar daug šeimų vengia pradėti pokalbį su paaugliu apie psichoaktyvias medžiagas ir renkasi tokią poziciją tarsi norėdami apsaugoti atžalas nuo „grėsmingos" informacijos.
,,Vilnius sveikiau‘‘ parengė tėvams skirtas rekomendacijas, galinčias padėti komunikuoti su paaugliais apie kvaišalų vartojimą:
- Pradėtas tėvų pokalbis su vaikais apie PAM turi didelės įtakos vaikų vertybėms, įsitikinimams ir elgesiui, padeda jiems priimti labiau apgalvotus, sveikatai palankius ir atsakingus sprendimus.
- Atviras ir pagarbus bendravimas su vaikais tokia tema stiprina tarpusavio ryšį, vaiko pasitikėjimą suaugusiaisiais, suteikia saugumo jausmą kalbėtis visomis temomis.
- Faktais, o ne moralizavimu pagrįstas tėvų kalbėjimas su vaikais apie PAM ir jų vartojimo riziką yra paveikus ir neskatina pabandyti.
- Daugiau patarimų rasite čia.
Kviečia dalyvauti prevencijos programose
Paaugliams, kurie pradeda eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis, gali padėti „Vilnius sveikiau“ vykdoma „Ankstyvosios intervencijos programa“.
Šios psichoedukacinės programos tikslas – motyvuoti jauną žmogų keisti savo elgesį, paskatinti suabejoti jau turimomis žiniomis, susijusiomis su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, žala bei pasekmėmis.
Ankstyvosios intervencijos programa skirta 12-18 metų jaunimui eksperimentuojantiems arba nereguliariai pabandantiems alkoholį ar kitas narkotines medžiagas. Įgyvendinant programą dalyviams suteikiama galimybė būti išklausytiems, suprastiems, diskutuoti su bendraamžiais suaugusiajam moderuojant šią veiklą. Į programą gali registruotis arba būti užregistruoti tėvų visi Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono jaunuoliai. Programa yra konfidenciali ir nemokama.