„Profesijos pasirinkimas jaunam žmogui yra svarbus žingsnis jo gyvenime. Daugelis susiduria su visuomenės spaudimu apsispręsti, nedvejoti ir būti užtikrintam dėl savo pasirinkimo“, – teigia Diana Naikauskė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos psichologė. Ji taip pat priduria, kad mokiniai bijo neįstoti, praleisti metus, bijo pasirinkti neteisingai ar nuvilti save bei aplinkinius. Tai kelia didelį stresą ir nerimą.
Baimės ir streso veiksniai
Šiuolaikinis jaunimas atrodo esąs linkęs rizikuoti ir nebijoti. Vis dėlto profesijos pasirinkimo klausimu jaunuoliai dažnai dvejoja ir nepasitiki savimi. Psichologė D.Naikauskė teigia, kad šis nepasitikėjimas yra tiesiogiai susijęs su patirties stoka – profesijos pasirinkimas yra kol kas pirmas toks kartas jų gyvenime.
Neturint patirties, sunku pasitikėti savimi, išlikti tvirtam ir neabejoti savo pasirinkimu. Dėl to dažnai jauni žmonės labiau klauso kitų nei savo balso.
„Neturint patirties, sunku pasitikėti savimi, sunku išlikti tvirtam ir neabejoti savo pasirinkimu. Dėl to dažnai jauni žmonės labiau klauso tėvų, draugų, mokytojų nei savo balso. Jaunas žmogus stebi ir analizuoja aplinką, klausosi patarimų, ieško atsakymų į savo klausimus, bando suprasti, kur tas viduriukas tarp jo svajonių ir realybės reikalavimų“, – priduria D.Naikauskė.
Ir čia didelį vaidmenį atlieka aplinkinių nuomonė, ypač draugų, giminaičių, artimųjų. Ji vienu metu gali padėti, tačiau lygiai taip pat gali ir apsunkinti jaunuolio gyvenimą. Kitų nuomonės, turinčios įtakos pasirinkimams, dažnai tampa sunkiu nešuliu ant pečių: norisi pateisinti lūkesčius ir neapvilti.
Tėvų žodis vis dar svarbus?
Ar šiuolaikinis jaunimas vaikosi madų, ar jų idealai ir pavyzdžiai – žinomi ir daug pasiekę žmonės? Ir taip, ir ne. Kaip pastebi psichologė D.Naikauskė, savo idealus kiekvienas pasirenka pats, tačiau reikia pripažinti, kad tėvų žodis ir vaidmuo vis dar yra labai svarbūs.
„Net jeigu jaunuoliai to neparodo ar nepasako, kažkur giliai širdyje jie vis tiek tiki savo tėvais ir jų nuomonė jiems yra be galo svarbi priimant vieną ar kitą sprendimą. Net jeigu tai nuomonei demonstratyviai priešinamasi, į ją visuomet atsižvelgiama“, – teigia psichologė.
Ji taip pat priduria, kad tėvų požiūris, išsakytos mintys dėl studijų ar profesijos pasirinkimo yra viena svarbiausių apsisprendimo sudedamųjų dalių.
Ko trūksta?
Renkantis profesiją dažnai rekomenduojama pasidomėti rinka ir ateityje paklausiomis profesijomis. Tai leis priimti racionalų ir pagrįstą sprendimą, suteiks daugiau tikimybių būti paklausiam rinkoje pabaigus mokslus. Atsakymas į klausimą, ko reikia rinkai, yra svarbus. Vis dėlto tai nėra vienintelis veiksnys renkantis ateities profesiją.
D.Naikauskė priduria, kad yra trys svarbūs klausimai: kas aš esu ir ko noriu; ką galiu ir ko reikia? „Viena problemų, su kuriomis susiduria jauni žmonės, yra nepakankamas savęs pažinimas. Menkas savo paties norų, poreikių, galimybių žinojimas. Jaunuoliai taip pat nežino savo temperamento ir nesupranta, kaip jų charakterio bruožai gali sietis su pasirenkamomis profesijomis“, – pastebi ji.
Vis dėlto ne mažesnė problema yra ir nepakankamas informacijos kiekis apie studijų programas, galimas profesijas ar darbinę aplinką. „Bendraudama su moksleiviais pastebiu, kad jiems trūksta karjerai skirtų reginių, per kuriuos jie galėtų gyvai pamatyti ir susipažinti su profesijų atstovais. Taip pat manau, kad į šį procesą reikėtų įtraukti ir moksleivių tėvus, kurie papasakotų apie savo profesijas, kviestų mokinius į savo darbovietes ir priimtų juos atlikti praktiką ar kelias dienas stebėti darbą“, – galimus sprendimus siūlo psichologė.
Bendraudama su moksleiviais pastebiu, kad jiems trūksta karjerai skirtų reginių, per kuriuos galėtų gyvai pamatyti ir susipažinti su profesijų atstovais.
Akivaizdu: renkantis profesiją jaunuoliams svarbu rasti pusiausvyrą tarp savo asmenybės bruožų, pomėgių, turimų įgūdžių ir gebėjimų bei to, ko reikia rinkoje, kokios profesijos bus paklausios ir garantuos norimą atlyginimą.
Iš pirmų lūpų
Jau antrus metus vykstančios programos „Ateities inžinieriai“ koordinatoriai teigia matantys didžiulį moksleivių susidomėjimą. Programa, siūlanti moksleiviams pažintis su įmonėmis ir švietimo įstaigomis, suteikianti galimybes susipažinti su skirtingų profesijų atstovais ir išgirsti jų istorijas iš pirmų lūpų, pritraukia didelį skaičių moksleivių. Šiemet programoje dalyvauja daugiau kaip 1500 mokinių, kurie lanko daugiau kaip 30 įmonių.
„Vienas pagrindinių programos tikslų yra moksleivių profesinis orientavimas. Siekiame sudominti moksleivius perspektyviomis studijų kryptimis, kurias pasirinkę ir pabaigę jie galėtų tikėtis įdomaus ir gerai apmokamo darbo. Didelis susidomėjimas „Ateities inžinierių“ ekskursijomis dar kartą rodo, kad Lietuvoje auga iššūkių nebijančių kūrėjų karta, dėl kurios atstovų yra pasiryžusios pakovoti geriausios pasaulio įmonės“, – teigia Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“, įgyvendinančios programą „Ateities inžinieriai“, generalinis direktorius.
Kiekvieną pavasario penktadienį programos dalyvius priimančios duomenų valdymo bendrovės „Callcredit“ atstovai sako pastebintys degančias jaunuolių akis, kai jiems praktiškai parodai, koks yra kasdienis įmonės specialistų darbas. „Matome, kad moksleiviams labiausiai įdomu tikros istorijos ir tikri žmonės, kurie dirba jiems įdomius darbus“, – pasakoja duomenų valdymo bendrovės žmogiškųjų išteklių vadovė Marija Vaičiulytė-Balčė.
Norėtųsi, kad augdami vaikai suprastų, jog būsima profesija nėra galutinė stotelė. Tai nėra tikslas, kurį pasiekę būsime laimingi.
Ne vienkartinis sprendimas
Pasirinkti teisingai nori visi. Vis dėlto reikia suprasti, kad klaidų pasitaiko. Ir nereikia savęs už tai bausti – profesiją keisti, persikvalifikuoti ar tobulėti mes turime visą gyvenimą.
Psichologė priduria: „Norėtųsi, kad augdami vaikai suprastų, jog būsima profesija nėra galutinė stotelė. Tai nėra tikslas, kurį mes pasiekę būsime laimingi. Greičiau tai procesas, kuris gali trukti visą mūsų gyvenimą, kurio metu mes išbandysime ir pažinsime save, savo artimuosius, ieškosime, tobulėsime ir keisimės.“
Taigi į klausimą, kada reikia pradėti galvoti apie savo profesiją, žmogiškųjų išteklių vadovė M.Vaičiulytė-Balčė atsako: „Kuo anksčiau. Jau dabar dalyvaujame programose, kuriose su savo profesija supažindiname pirmokus ar net darželio auklėtinius. Platus ir anksti suteiktas žinių spektras bei gyvas susipažinimas su tikraisiais profesijų atstovais leidžia mums auginti sąmoningą, save pažįstančią ir ateityje protingai savo profesiją pasirinksiančią kartą.“
