„Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui“, – apie psichologinės pagalbos svarbą kalba A.Mišeikaitė.
– Kalbant apie psichologinę būseną, kuo ypatingas nėštumo laikotarpis?
– Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti.
Nėštumas – didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.
Nėštumo laikotarpiu nereikėtų pamiršti ir vyrų psichologinės savijautos, nes jie taip pat jaudinasi ir nerimauja dėl vykstančių gyvenimo pokyčių.
– Kaip hormonai veikia psichologinę būseną nėštumo metu?
– Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą.
Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Pavyzdžiui, endorfinai ir serotoninas – džiaugsmo ir laimės hormonai, padedantys moterims labiau atsipalaiduoti, jausti daugiau pasitenkinimo gyvenime.
Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų nulemti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs. Tačiau svarbu pabandyti priimti kylančius jausmus ir pasistengti su jais išbūti, palaukti, kol jie praeis.
– Ar yra būdų, kurie padėtų atsipalaiduoti ir pandemijos metu?
– Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą.
Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus.
Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.
Atsipalaiduoti taip pat gali padėti ir pokalbis su partneriu arba artimaisiais, prisilietimai, atpalaiduojančios muzikos klausymasis, pasivaikščiojimai gryname ore arba kiti pasitenkinimą teikiantys laisvalaikio leidimo būdai.
– Kaip jaustis nėštumo metu ar iškart po gimdymo yra normalu?
– Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Jeigu tai nepadeda, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo.
– Kokioms emocijoms ar mintims kylant reikėtų ieškoti pagalbos pas specialistus?
– Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Psichologinės pagalbos ieškoti normalu ne tik, kai žmogus turi psichologinių sunkumų ar yra krizinėje situacijoje, bet ir patyrus stresą, nerimaujant, vykstant pokyčiams gyvenime.
– Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija ir kaip ją atpažinti?
– Pogimdyvinė depresija – tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10–15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai.
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Kartais pogimdyvinė depresija gali atsirasti ir dėl genetinių priežasčių.
– Ar galima išvengti pogimdyvinės depresijos?
– Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimo būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Rekomenduojama propaguoti fizinį aktyvumą, daugiau laiko praleisti gryname ore, laikytis sveikos mitybos principų ir pakankamai miegoti.
– Ką daryti, jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti?
– Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi. Ji turėtų nebijoti papasakoti apie savo išgyvenimus, įvardinti jausmus ir paprašyti pagalbos, kai jos prireikia.
